Tuo metu dar mistiškai skambėjusi sąvoka – Sumani specializacija – pamažu virsta realybe. Šią savaitę Europos komisija oficialiai patvirtino Lietuvos sumanios specializacijos strategiją, kuria siekiama efektyviai pasinaudoti mokslo laimėjimais ir turimas žinias paversti pinigais.
Ši žinia išties svarbi – Europos komisija visoms šalims-narėms buvo iškėlusi sąlygą, kad naudotis ES struktūrinių fondų teikiamomis finansinėmis investicijomis į šalies mokslo veiklų plėtrą bus galima tik tada, jei jos parengs strategijas, kuriose įvardins šalies ar regiono užsakomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų prioritetus ir būdus jais efektyviai pasinaudoti.
Galbūt ir skamba sudėtingai, tačiau viskas labai paprasta. Šios prioritetinės kryptys yra tarsi Lietuvos verslo planas, kuris padės stiprinti mokslo kokybę, pritraukti verslo užsakymus, užsienio kapitalą bei pasaulinio lygio mokslo ir verslo lyderius ir įveiklinti mokslo ir verslo slėnius.
Kas tai?
„Pagrindinė nauja ES strategija „Europe2020“ siekia, kad šalys narės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje efektyviau planuotų ir įgyvendintų savo siekius. Pagrindiniu tokio siekio motyvu tapo „Sumani specializacija“, kuri yra ekonominė, mokslinė ir inovacijų strategija.
Esmė - šalis turi pasirinkti prioritetus, nefinansuoti visko, kas atrodo patrauklu, tačiau nėra įdirbio ir potencialo. Lietuva pasirinko 6 kryptis, kurios yra gan plačios, tačiau suskaidytos į 20 prioritetų. Jiems bus skirtas visas valstybės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų dėmesys“, - DELFI pasakojo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas Ramojus Reimeris.
Sumani specializacija yra galimybė sutelkti finansinius išteklius, mokslo, studijų ir verslo potencialą proveržio kryptyse. Dar daugiau – centro atstovo teigimu, šios kryptys yra tarsi gairės jaunimui, sprendžiančiam, kokios specialybės bus paklausios ateityje.
„Šios kryptys ir prioritetai yra potencialiausia, ką turime. Per ateinančius 7 metus šios sritys tik stiprės, todel studijos yra svarbi dalis žmogiskojo kapitalo plėtrai ir atsinaujinimui“, - teigė R. Reimeris.
Lietuva yra patvirtinusi šešias sumanios specializacijos kryptis. Tai energetika ir tvari aplinka, įtrauki ir kūrybinga visuomenė, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos. Daugiau informacijos apie tai rasite čia.
Svarbiausia yra tai, kad sumani specializacija turi būti „gyva“.
„Turi būti nuolatos analizuojamas jos įgyvendinimas, turi būti sudarytos sąlygos lankstumui, jei dėl besikeičiancios ekonominės ar socialinės aplinkos reiktų keisti prioritetus“, - pabrėžė R. Reimeris.
Saulėtekio centre vykusiame renginyje apie mokslo ir verslo partnerystę ūkio ministras Evaldas Gustas akcentavo, kad Lietuva pagal inovatyvumą ir jo indėlį į valstybės ekonomiką ES narių kontekste neatrodo labai gerai.
„Ko reikia, kad taip nebūtų? Visų pirma partnerystės ir bendradarbiavimo. Mokslo institucijos yra orientuotos į fundamentinius tyrimus, taikomuosius, kurie dažnai į realų produktą nevirsta, mažos apimties užsakymus. Todėl mūsų verslas, nežinodamas, ką veikia mūsų mokslas, didelės apimties tyrimus užsako užsienyje“, – konstatavo jis. Ministras kalbėjo, kad dėl ekonominių priežasčių dalis įmonių negali samdyti tyrėjų, pačios vykdyti eksperimentinės veiklos. Todėl jos apie mokslą žino mažai ir į jį beveik neinvestuoja“, - sakė E. Gustas.
Didelis vaidmuo įgyvendinant šiuos uždavinius tenka integruotiems mokslo, studijų ir verslo slėniams.
