aA
Kiekvienais metais valstybiniuose Lietuvos miškuose pasodinama daugiau nei 30 milijonų naujų medelių, tokiu būdu atkuriant apie 8500 hektarų valstybinių miškų ir naujai įveisiant apie 500 hektarų miškų žemės ūkio paskirties plotuose.
Miškas
Miškas
© Autorių nuotr.

Miškų atkūrimas – nesibaigiantis procesas

Atkuriami miškai anaiptol ne tik dėl juose vykdomų kirtimų. Pagalbos miškams neretai prireikia ir dėl nemalonių gamtos išdaigų – praūžusių audrų, gaisrų ar miško medžius puolančių kenkėjų.

Kaip pasakoja Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Miškininkystės skyriaus vadovas Darius Stonis, atkuriami ir įveisiami miškai trimis būdais – miško želdinimu, žėlimu arba naudojant šių dviejų būdų derinį – mišrųjį metodą. Miško atkūrimo ar įveisimo būdas pasirenkamas atsižvelgiant į įvairius aplinkos veiksnius. Tais atvejais, kuomet biržėje ar želvietėje jau auga tikslinės medžių rūšys, jų tankumo pakanka normaliam miškui užaugti, plotai paliekami savaiminiam žėlimui ir dirbtinai jų želdinti nereikia. Jei numatytame plote tikslinių medžių rūšių medelių nėra, auga menkavertės medžių rūšys ar suvešėjusi žolinė augmenija – tokiais atvejais žemė tinkamai paruošiama ir apželdinama pasirinktos rūšies medžiais, taip formuojant būsimą mišką.

„Apleistose pievose ar žemės ūkio naudmenų plotuose sėklos gali pasisėti nuo aplink augančių medžių – tokiu būdu įvyksta savaiminis miško įsiveisimas. Jei tas pats nutinka iškirstose biržėse, aplink kurias auga sėkliniai medžiai, vadiname tai savaiminiu miško atsikūrimu. Toks įsiveisęs ar atsikūręs miškas auga pats ir mums nereikia jo papildomai želdinti, tačiau kartais miškui reikia padėti taikant miško žėlimą skatinančias priemones, – pasakoja VMU specialistas. – Pavyzdžiui, jeigu miške yra stora samanų paklotė, sudygusių sėklų šaknys negali pasiekti dirvožemio, taigi daigeliai žūva. Kad taip nenutiktų, želdinamame plote dirva gali būti sufrezuojama arba suariama. Taip pat gali būti pašalinami miške augantys ir naujus medžių daigus stelbiantys krūmokšniai. Tokiu būdu sukuriame geresnes sąlygas pabirusioms sėkloms sudygti ir miškui savaime atželti.“

Miškas
Miškas
© Autorių nuotr.

Įveisiant arba atkuriant miškus miško želdinimo būdu, gali būti naudojami du metodai – miško sodmenų sodinimas arba sėklų sėjimas. Tiesa, pastarasis metodas praktiškai netaikomas, nes nėra pakankamai efektyvus ir ekonomiškai naudingas. „Reikia įvertinti tai, kad miškas – tai ne laukas, jame sunku panaudoti sėjamąją, kuri tolygiai išbarstytų sėklas. Sėjimas rankiniu būdu taip pat būtų neefektyvus, mat sėklos pasisėtų netolygiai, medžiai augtų susispietę. Iš kilogramo medžių sėklų galima išauginti keliasdešimt tūkstančių sodmenų (nuo 30 iki 100 tūkstančių ir daugiau), kuriais galima apsodinti 10-30 hektarų žemės plotą, tuo tarpu tas pačias sėklas pasėjus miške tokio efektyvumo tikrai nepasiektume ir minėtiems plotams apsėti kilogramo sėklų tikrai neužtektų. Todėl įprastai miškas įveisiamas arba atkuriamas sodinant jau išaugintus sodmenis. Jie didesni ir tvirtesni, geriau konkuruoja su miške esančia žoline augmenija“ – apie miško želdinimą pasakoja VMU Miškininkystės skyriaus vadovas Darius Stonis.

Kai kuriais atvejais miško atkūrimui ar įveisimui gali būti naudojamas ir mišrusis būdas. Įprastai toks metodas taikomas, kuomet dėl gamtinių sąlygų želdomo ar želiančio miško dalyse augimo sąlygos labai skiriasi. Iš pirmo žvilgsnio sausoje augavietėje yra užmirkusių įdubų, lomų, ar atvirkščiai – šlapioje augavietėje pasitaiko sausų kalvelių. Pavyzdžiui, smėlingose kalvotose vietovėse augančios pušys drėgnose ir pelkėtose įdubose tiesiog neprigytų, todėl smėlingos želdomos biržės dalys apsodinamos pušimis, o želdomame plote sutinkamos užmirkusios įdubos paliekamos savaiminiam apžėlimui.

Miškas
Miškas
© Autorių nuotr.

Miškų želdinimui panaudojami Valstybinių miškų urėdijos miško medelynuose užauginti sodmenys, kurie parenkami įvertinus augavietės sąlygas. „Projektuojant želdinių rūšinę sudėtį, jų įveisimo technologijas, taip pat parenkant plotus medelynams pirmiausia atsižvelgiama į dirvožemio drėgnumą bei derlingumą. Pačiose derlingiausiose vietovėse sodinami ąžuolai, o ne itin derlingose ir sausose dažniausiai auga pušys, kartais ir vienas kitas beržas. Vidutinio derlingumo dirvožemyje įprastai auginamos eglės ar beržynai, o itin drėgna bet derlinga žemė puikiai tinkama uosiams“ – pasakoja VMU specialistas.

Rezervatiniai miškai palikti natūraliai kaitai

Miško atkūrimo metodai priklauso ir nuo to, kokiai grupei yra priskirtas norimas atkurti miškas.

Pagal paskirtį ir nustatytą ūkininkavimo režimą išskiriamos keturios miškų grupės. I miškų grupė – tai natūraliai augti palikti rezervatiniai miškai, kuriuose nėra vykdoma jokia ūkinė veikla. II miškų grupei priklauso specialios paskirties ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai, kuriuose saugomos arba atkuriamos miško ekosistemos, formuojama ir saugoma rekreacinė miško aplinka. III grupei priklausančiuose apsauginiuose miškuose siekiama formuoti produktyvius medynus, reikalingus žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijoms atlikti, o IV grupei priskiriami ūkiniai miškai naudojami medienos tiekimui.

Miškas
Miškas
© Autorių nuotr.

„Visų pirma nustatytos miško grupės apriboja jose vykdomą ūkinę veiklą ir kirtimus, o jau tuomet seka kitas žingsnis – atkūrimo metodo parinkimas atsižvelgiant į tuos apribojimus, – apie miškų atkūrimą skirtingose miško grupėse pasakoja Darius Stonis. – Pirmai grupei priklausančiuose rezervatuose jokia ūkinė veikla nėra vykdoma, miškas paliktas natūraliai augti, tad ir miško atsikūrimas vyksta tik savaiminio žėlimo būdu. Antrai grupei priklausančiuose ekosistemų apsaugos miškuose pirmenybė teikiama miško žėlimui, o rekreaciniuose miškuose galimi visi miško atkūrimo būdai. Ūkinės paskirties miškuose, kuriuose leidžiami plyni kirtimai, dažniausiai naudojamas želdinimo metodas, leidžiantis suprojektuoti norimą augmeniją. Taigi iš esmės miškų grupių ūkininkavimo apribojimai nulemia ir kiek miško reikia atkurti, ir kokiu būdu jį reikia atkurti“.

Želdintinose kirtavietėse dirbtiniu būdu miškas turi būti atkuriamas ne vėliau kaip per trejus metus. Iškirsti ąžuolynai, klevynai, liepynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augavietėse, turi būti atkurti taip, kad želdiniuose ir žėliniuose vyrautų tos pačios medžių rūšys.

Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo (Miškų įstatymas 15 straipsnio 4 punktas). VMU miškininkai siekia, kad iškirsti miškų plotai būtų atkuriami ir formuojami ne blogesnėmis nei buvęs medynas, o nukirtus menkavertį medyną, atkuriamas kuo vertingesnėmis, turinčiomis geresnes vizualines, aplinkosaugines savybes, medžių rūšimis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Šimonytė prabilo apie naujas taisykles po gegužės 3 dienos papildyta (247)

Po gegužės 3 dienos bus svarstoma ir apie papildomas privilegijas asmenims, kurie turi imunitetą...

Antras bandymas panaudoti europinius milijardus: Finansų ministerija apibrėžė, kur tikėtis pinigų lietaus

Ateities ekonomikos DNR planą keičia „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) – parengtas naujas planas,...

Dukart mutavusi koronaviruso atmaina – jau Europoje profesorius: gali pridaryti žymiai daugiau bėdų (199)

Koronaviruso atmaina, išsiskirianti nerimą keliančiomis mutacijomis, kuri pirmą kartą buvo...

Šimonytė neatmeta, kad turgavietes paviljonus būtų galima atverti anksčiau, tačiau yra sąlygų (24)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad tuo atveju, jei turgaviečių atstovai ir...

Maištas Seime: pritarė dėl motociklų vairavimo su B kategorija ir tuoj pat pasiūlė pataisą (114)

Ketvirtadienį rytinio Seimo posėdžio metu buvo svarstomas pasiūlymas vairuotojams, turintiems B...

Vilniaus rajono merė: dalyje seniūnijų vakcinos atsisako pusė gyventojų (4)

Po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst...

Transliacija / Delfi tema. NT rinka – įkaitusi: ar yra tiesos, kad burbulas pučiasi

Nekilnojamo turto rinka – užkaitusi. Lietuviai šluoja visus rinkoje esančius būstus, panašu,...

Karbauskis: trys Lietuvai vadovaujančios moterys savo kalbomis gadina žmonėms nuotaiką (498)

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis...

Patikėjo melu: buvusio „Pfizer“ darbuotojo fantazijos apie vakcinas primena siaubo filmo siužetą (49)

Daugelyje pasaulio šalių intensyviai vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 pavojų pasitikėjimui...

Jurga Jurkevičienė | D+

Išskirtinis pokalbis su legendiniu COVID-19 Romos ligoninės slaugytoju: praėjus metams išmoko po darbo apie mirusius negalvoti

25-erių metų aukštas dailus medikas Edoardo Lucci iš pirmo žvilgsnio – eilinis Romos vaikinas....