Jei išsiruošite į žygį po Kulautuvos pėsčiųjų sveikatingumo taką, prieš pradėdami kelionę apsvarstykite, ar esate pripratę prie ilgų kelionių. Tuomet galėsite pasirinkti ir sau tinkamą trasą, kurią žymės skirtinga spalva paženklinti medžiai. Ilgiausia ir sudėtingiausia trasa - 6 kilometrų, kitos - trumpesnės, tinkamos ir neįgudusiam keliautojui. „Ant medžių kamienų galite matyti skirtingų spalvų rodykles ir eglutes, mūsų urėdijos logotipus - taip žymime trasas. Pusę metų vienas iš mūsų darbuotojų vargo, žiauberį nuo medžių kamienų skuto, kad galėtų dažyti", - šypsojosi Kauno miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Juozas Jermalavičius.
Take taip pat įrenginėjame suoliukai, norintiems prisėsti pailsėti, tvarkomos poilsiavietės, įrenginiai sportui. „Jaunam, sportuojančiam žmogui tų suoliukų gal nelabai ir reikia. Tačiau pas mus lankosi daug vyresnių žmonių. Jie kiek paėjėja, prisėda sumuštinį suvalgyti, pailsėti ir tuomet gali toliau eiti", - tvarkomus suoliukus rodė Juozas Jermalavičius. Šiemet Kauno miškų urėdija numatė 65,5 tūkstančio litų skirti tvarkyti rekreaciniams objektams - kiekvienais metais juos reikia iš naujo paruošti turizmo sezonui.
Tvarkos dar neišmoko
Pasiekus maždaug pėsčiųjų tako vidurį ir užkopus į kalnelį atsiveria miško proskyna. Viduryje telkšo vanduo, pakrantėje savo namelį susirentė bebras. Regis, gaila tik to, kad medžiai dar nežaliuoja, kai vaizdas turėtų būti dar įspūdingesnis. Tačiau ne sezono metas irgi turi savų privalumų. „Vasarą vanduo čia beveik visai išdžiūva. Svarstėme čia kasti, pagilinti, bet per brangiai toks malonumas kainuoja", - pripažino Juozas Jermalavičius.
Be to, prasidėjus turizmo sezonui kartu juo ateina ir viena didžiausių kasmetinių problemų - lankytojų paliekamos šiukšlės. „Ne visi sugeba įvertinti kitų darbą. Stengiesi, dirbi iš visos širdies, kad gražu būtų, o kažkas ateina, prišiukšlina, sulaužo - nežinia, ką su tokiais daryti", - apgailestavo Juozas Jermalavičius.
Taką saugo pagoniški dievai
Viena iš tokių idėjų, įgyvendintų iš noro, kad visiems būtų gražiau - prieš devynerius metus Kulautuvos pėsčiųjų sveikatingumo take įkurtas Dievų ir Deivių slėnis, vietinių dažnai vadinamas tiesiog skulptūrų parku. Iš ąžuolo išdrožtos pagoniškų dievų skulptūros - dvejas vasaras Kulautuvoje vykusių skulptorių plenerų palikimas.
„Čia buvo bendras projektas su tuometiniu Kulautuvos seniūnu. Jis organizuodavo plenerus ir menininkams reikėjo medienos. Aišku, duoti gerą, kokybišką medieną tokiems reikalams būtų per didelė prabanga. Bet radome kenkėjų jau šiek tiek paliestų medžių, kurie vis tiek tik malkoms tiktų. Rimtam darbui gal netiktų, bet miškui - kodėl gi ne. Taip ir išdrožė menininkai skulptūras. Pinigų už darbą neėmė, pakako maistu ir nakvyne pasirūpinti, ir jie čia pat droždavo, turizmo sodybėlės kieme, kur šeimininkė juos priėmė", - pasakojo Juozas Jermalavičius. Skulptūros čia stovi jau devynerius metus. Miškininkas tikisi, kad stovės dar mažiausiai tiek. „Užkėlėme ant metalinių strypų, kad mažiau su žeme liestųsi - vis mažiau kenks, nepradės taip greitai pūti", - pasakojo jis.
Artėjant prie kelio pabaigos - dar viena vieta poilsiui, pavėsinė, iš tolo primenanti milžiniškus grybus. „Darbininkai ilgai kraipė galvas, kaip čia reikės padaryti. Bet sugalvojome, supylėme taip betono, kad vienas iš grybų įstrižai stovėtų ir negriūtų. Dabar, kai tik baigsime miško želdinimą, imsimės šitą teritoriją tvarkyti - kai orai atšyla, žmonės mėgsta čia rinktis", - urėdijos darbo įvertinimu džiaugėsi Juozas Jermalavičius.
