Trijų draugų nuotykiai Norvegijoje: nuo fabriko darbininko iki baro vadovo
„Delfi“ konkurso „Metų emigrantas“ nominantas Vilius Šukys dar studijų laiku nutarė išvykti padirbėti svetur. Pirma mintis – Anglija, kur gyveno vaikino giminės. Visgi, radęs dar du bendraminčius, lietuvaitis patraukė į Norvegiją, čia tikėdamasis įsitvirtinti ir užsidirbti daugiau.
Trys vaikinai susidėjo po vienodą pinigų sumą, nusipirko kelioninį automobilį, išėmė iš jo visas nereikalingas sėdynes ir prisikrovę ilgai negendančio maisto patraukė į kelionę. Norvegijoje draugai darbo ieškojo itin atkakliai: tris savaites nuo ankstyvo ryto iki sutemų nešė savo gyvenimo aprašymus į pačias įvairiausias įstaigas ir sakė galintys dirbti bet ką. Galiausiai, bene paskutinis mėginimas buvo sėkmingas: jaunuolius pakvietė darbuotis plastiko fabrike.
Vilius ir draugai iš kolegų lenkų sulaukdavo priekaištų dėl to, kad dirba per greitai ir taip keičia fabriko veiklos tempą, kitiems tuomet tenka lietuvius vytis. Po pusmečio gamykla buvo uždaryta, lietuvaičiai liko be darbų, tačiau čia ir vėl šyptelėjo sėkmė – renginiui slidinėjimo kurorte reikėjo daug padavėjų.
Vaikinai Lietuvoje buvo ragavę šio amato, tad iškart pasisiūlė. Renginys vyko viešbutyje, o Viliui reikėjo aptarnauti tą zoną, kurioje vakarą leido viešbučio direktorius. Pamatęs vaikino atkaklumą ir norą dirbti, direktorius pasakė, kad, nors po kelių savaičių palieka vadovo pareigas, prieš išeidamas priims Vilių į darbą.
Lietuvis ėmė darbuotis padavėju ir barmenu, sekėsi vis geriau ir jau greitai Vilius užėmė baro vadovo pareigas, plaukė vis geresni darbo pasiūlymai. Tuo metu Vilius gyveno finansiškai puikų gyvenimą – gražūs namai, automobiliai, kelionės, tačiau kažko ėmė vis labiau trūkti: „Iš daug atsiranda noras dar daugiau. Nusprendžiau, kad noriu grįžti į Lietuvą ir daryti kažką savo. Susitarėme su draugu važiuoti namo ir mėginti čia atidaryti barą.“
Svetur pamatytą idėją parvežė į Lietuvą
Lemiamas istorijos momentas nutiko tada, kai dar Norvegijoje, viešbučio, kuriame dirbo, konferencijų centre, Vilius pamatė iki tol nematytą atributą – išlankstomą barą: kai reikia – baras išsilanksto, yra visiškai funkcionalus, už jo darbuojasi profesionalūs barmenai, o po renginio vėl sulankstomas ir telpa po laiptais: „Pasirodė geniali idėja, kad barą gali turėti bet kur.“
Grįžę į Lietuvą, Vilius su draugu suprato, kad baro su patalpomis atidarymui reikia bent 100 tūkst. Eur pradinių investicijų, be to, tuo pat metu Vilniuje atsidarė daugybė žinomiausių pasilinksminimo vietų. Šią svajonę reikėjo keisti kita, Vilius įsidarbino vienoje alkoholio tiekimo įmonių, čia dar kartą įsitikino – įvairiuose vakarėliuose trūksta patogaus ir kartu estetiško mobilaus baro.
Vilius su bendravardžiu draugu ėmėsi priimti pirmuosius mobiliojo baro užsakymus: „Mano tėčio draugas baldžius pagamino laikiną barą, gražų ir funkcionalų, kol laukėme savo išsvajotojo. Jis atėjo po metų.“ Pirmais veiklos metais baras turėjo per 60 renginių. Vaikinai siekė maksimalios estetikos: baras, aprangos turėjo būti nepriekaištingi, tik aukščiausi veiklos ir bendravimo standartai.
„Po poros metų man kažkas pasakė: Viliau, pažiūrėk, jūs sukūrėte naują standartą“, – apie neabejotiną sėkmę pasakoja vaikinas. Šiuo metu Vilniuje ir visoje Lietuvoje „Trendy Bar“ – bene žinomiausias, didžiausio pajėgumo mobilus baras, dirbantis ne tik privačiose šventėse, bet ir tokiuose renginiuose kaip apdovanojimai „Žmonės“, Kino pavasaris, Vilniaus knygų mugė, Karklės festivalis ir t.t., o per vieną dieną kartais aplanko net aštuonias vietas.
Per karantiną – virtualios pramogos klientams ir Kalėdų stebuklas Afrikos vaikams
Karantinas barams smogė išties negailestingai. Vilius pasakoja apie pasikeitusią realybę – nuo vidutiniškai 150 renginių per metus iki visiško štiliaus. Vis dėlto, vaikinas su kolegomis rado išeitį ir ėmėsi unikalios veiklos – virtualus kokteilių vakarėlis:
„Žmonėms pakuojame rinkinius, kuriuose sudėti ingredientai, skirti pasigaminti kokteilį namuose. Darome filmavimą iš savo baro studijos, kur barmenas pasakoja, kaip reikėtų pasigaminti kokteilius patiems. Klientai, gavę siuntinį į namus, virtualiai dalyvauja su mumis, kalbame apie kokteilių istoriją.“
Vyšnia ant torto, kaip pats Vilius sako, buvo sprendimas karantino metu žiemoti ir Kalėdas švęsti Afrikoje: keturi draugai leidosi į kelionę, o čia gruodžio 21-ąją vakarieniaujant kilo mintis – artėjant Kalėdoms reikia nudžiuginti Afrikos vaikus:
„Susidėjome po 20 Eur ir už šiuos pinigus sugalvojome vilos, kurioje gyvename, darbuotojų vaikams nupirkti po smulkmenėlę. Paprašę vaikų sąrašo supratome, kad neįvertinome gimstamumo Lietuvoje ir Kenijoje skirtumo. Už 80 eurų nelabai ką jiems visiems nupirksi, tad savo Facebook paskyroje pasidalinau vaikų sąrašo nuotrauka ir kvietimu prisidėti. Nuėjau miegoti, o atsikėlęs sąskaitoje pamačiau jau 1500 Eur.“
Draugai išvažiavo pirkti dovanų vaikams, visą savo veiklą filmavo, o į sąskaitą toliau plaukė pinigai, maža akcija virto į kažką žymiai daugiau, keliautojai aplankė Safario vietines gentis masajus, jiems nuvežė maisto ir to, ko labiausiai reikia: puodų maistui gaminti, drabužių, žaislų vaikams, futbolo kamuolių, mokymosi priemonių.
Per Kalėdas dovanas gavo per 1000 vaikų ir suaugusiųjų, o po Naujųjų Vilius su bendraminčiais su dovanomis aplankė ir vieną Afrikos mokyklų: „Ten mokosi 200 vaikų, tad pirkome uniformas, mokymosi priemones, vadovėlius, lentynas“, – atsiminimais dalinasi Vilius.
Už V. Šukį galite balsuoti čia.
