Apie tvaraus miesto transporto ateitį ir kaip to siekti kalbamės su JUDU („Susisiekimo paslaugos“) viešojo transporto organizavimo vadove Loreta Levulyte-Staškevičiene, „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) Tvarumo projektų vadove Egle Šilkone ir automobilių dalijimosi paslaugos „CityBee“ prekių ženklo vadove Justina Matuliauskiene.
Renkantis viešąjį transportą mažinamos spūstys ir oro tarša
Paklausta, kaip mano, kokių pokyčių reikėtų, siekiant tvaresnio miesto, JUDU viešojo transporto organizavimo vadovė L. Levulytė-Staškevičienė sako, kad geroji užsienio praktika rodo, jog žmonės nuo nuosavų automobilių turi pereiti prie bendro viešojo transporto naudojimo, taip pat naudotis dalijimosi paslaugomis: automobilių, dviračių, paspirtukų ir kt. Ir priduria, kad siekiant to labai svarbu infrastruktūrą kurti arčiau gyventojų namų:
„Svarbu, jog viešojo transporto ar dalijimosi paslauga būtų arčiau žmonių namų, kad jie galėtų rinktis kitą judėjimo rūšį kaip alternatyvią ir atsisakytų privataus automobilio.
O tie, kurie renkasi privačius automobilius, irgi turėtų eiti į žaliąją strategiją, nes Europos žemynas iki 2050 m. siekia tapti neutraliu klimatui žemynu. Yra programos, kurios skatina įsigyti elektromobilius, diegti elektromobilių stotelių tinklą miestuose, tarp miestų ir kitose teritorijose.“
VVT Tvarumo projektų vadovė E. Šilkonė į tvaresnio miesto kūrimą žiūri holistiškai: „Nėra vieno sprendimo, kuris padarytų miestą tvaresnį, tačiau tik jų visuma ir vienas po kito įgyvendinami veiksmai gali padėti keliauti darnesnio ir švaresnio miesto link. Svarbiausias čia – Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų miesto veiklą bei plėtrą užtikrinančių savivaldybės įmonių vaidmuo: tik kartu darniai veikdami galime pasiekti reikšmingų miestui ir miestiečiams rezultatų.
Dažnai susiduriame su nuostata, kad viešasis transportas nėra patogus keliauti. Taip pat ir vilniečių įpročiais, kurie kelionei mieste linkę rinktis nuosavą automobilį. Siekiame, kad mūsų transporto priemonės važiuotų punktualiai, būtų patogios ir modernios, pritaikytos įvairių poreikių turintiems keleiviams: tiek neįgaliesiems, tiek tėvams su mažais vaikais vežimėliuose ir kitų specialiųjų poreikių turintiems keleiviams.
Tuo pačiu orientuojamės ir į tvarumą: visos naujos transporto priemonės, kurias įsigyjame – nulinės ŠESD emisijos. Naujomis elektros ar vandenilio energija varomomis priemonėmis keisime tas, kurios labiausiai taršios. Tam, kad tai suprastume, pagal tarptautinį Įmonių apskaitos ir atsakomybės standartą (angl. GHG Protocol) įvertinome mūsų CO2 emisijas, sugeneruotas 2023 m. Ilgojoje perspektyvoje ir judame tvaresnio ir švaresnio Vilniaus miesto link.“
E. Šilkonė priduria, kad būtina žmonėms parodyti, kodėl rinktis alternatyvų keliavimą mieste yra geriau mums visiems: „Pasirinkęs keliauti viešuoju transportu vilnietis prisideda prie spūsčių ir oro taršos mieste mažinimo. Patys kvėpuojame šiuo oru, tad tikrai svarbu įvairiomis komunikacinėmis priemonėmis ir bendradarbiaujant su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ar bendruomenių iniciatyvomis didinti žmonių sąmoningumą. Keliaujant mieste viešuoju transportu, o ne nuosavu automobiliu, galima iki 75 proc. sumažinti savo individualų CO2 pėdsaką.“
Atsisakyti nuosavo automobilio sunku, bet pokytis vyksta
Automobilių dalijimosi paslaugos „CityBee“ prekių ženklo vadovė J. Matuliauskienė, kalbėdama apie pokyčius, kurie atvestų tvaresnio miesto link, įsitikinusi, kad visų pirma viskas prasideda nuo visuomenės požiūrio, ir pasidžiaugia, kad šis pastaraisiais metais keičiasi:
„Dalijimosi ekonomikos sprendimai tampa vis patrauklesni priimant kasdienius sprendimus, tuo pačiu ir renkantis automobilį. Tenka pripažinti, kad atsisakyti nuosavo ir persėsti į dalijimosi automobilį yra kur kas sunkiau, nei dalintis kitais kasdieniais daiktais ar paslaugomis. Lietuviams vis dar svarbu nuolat turėti automobilį šalia, kad ištikus netikėtai situacijai jis būtų itin lengvai pasiekiamas. Tačiau galime pasidžiaugti, kad ši tendencija ir žmonių mąstysena keičiasi.
Tuo pačiu tai liečia ir mus – tikėdamiesi dar greitesnio pokyčio, turime užtikrinti paslaugos prieinamumą kuo didesniu mastu. Iš verslo pusės – klientui svarbu pasiūlyti kokybišką, patikimą, patogią ir jo poreikius atitinkančią paslaugą, kurią būtų lengva prisijaukinti. Kalbant apie automobilių dalijimąsi ir mikromobilumo sprendimus mieste, sėkmė rinkoje taip pat priklauso nuo infrastruktūros kokybės ir nuo valdžios institucijų priimamų sprendimų.
Vis daugiau didmiesčių gyventojų renkasi derinti alternatyvius mobilumo sprendimus ir siekia atsisakyti nuosavo automobilio, tai ypač pastebima atšilus orams. Bendram tvaraus judėjimo mieste formavimui itin svarbūs ir mikromobilumo sprendimai – pritaikyti ir saugūs dviračių bei pėsčiųjų takai – kuo mieste daugiau nuosavam automobiliui alternatyvių mobilumo būdų, tuo daugiau galimybių gyventojai turi judėti mieste efektyviau, patogiau ir tvariau.“
Planai – nuo bendro e. bilieto iki autonominio viešojo transporto
Pasiteiravus apie miesto viešojo transporto ateities planus, JUDU viešojo transporto organizavimo vadovė L. Levulytė-Staškevičienė pasakoja, kad Europos Komisija yra išleidusi reikalavimus, kaip miestai turėtų eiti tvaresnio judumo link:
„Siekiamybė iki 2030-ųjų ir paskui iki 2050-ųjų – kad vis daugiau kelionių būtų atliekama tvariais būdais: viešuoju transportu, pėsčiomis, dviračiais, o automobiliu – vis mažiau. Procentiškai Vilniuje siekiame, kad būtų pasiskirstymas 30-30-30, tai reiškia, kad 30 proc. kelionių būtų atliekama viešuoju transportu, 30 proc. – pėsčiomis, dviračiais ir dalijimosi paslaugomis, ir 30 proc. – automobiliu. Šiandien Vilniuje automobiliu yra atliekama apie 50 proc. visų kelionių, kur 90 proc. laiko automobilis stovi ir tik 10 proc. juo važiuojama. Turėdami šiuos skaičius dėliojamės, kaip galėtume pagerinti viešąjį transportą.“
Tęsdama apie viešąjį transportą L. Levulytė-Staškevičienė sako, kad jis yra elektrifikuojamas ir vis dažniau kalbama apie tai, kad ateityje viešasis transportas galėtų tapti autonominiu – būtų valdomas nuotoliu, nesėdint vairuotojui.
„Kalbama ir apie tai, kad eismo valdymo sistemos būtų pritaikytos ir viešajam transportui, tarkime, atsirastų viešajam transportui skirti šviesoforai, taip pat norima pagreitinti pėstiesiems skirtų sistemų (kad užsidegtų žalia šviesa) darbą. Pavyzdžiui, Budapešte yra sistema, kuri fiksuoja pėstįjį, kad šis laukia, ir, jei žmogus keletą sekundžių nejuda, automatiškai stabdomas eismas, nereikia nieko spausti. Turėtų atsirasti intelektualios transporto valdymo sistemos, kurios įvertina pėsčiuosius, dviračius, kitus eismo dalyvius.
Dar svarbu, kad žmogus prieš kelionę žinotų, kokį judėjimo būdą jam pasirinkti. Miestai ir privatūs verslai kuria miesto programėles, kuriose pateikiama informacija, kiek laiko užtruksite pasirinkę vieną ar kitą keliavimo būdą, kiek CO2 sumažinsite ir t. t.
Taip pat svarbu, kad atsirastų elektroninis bilietas, kurį būtų galima naudoti važiuojant iš vienos savivaldybės į kitą. Kaip geruosius pavyzdžius būtų galima paminėti Austriją – jie turi „KlimaTicket“, kuriuo gali važinėti visoje šalyje, naudodamiesi visomis viešojo transporto rūšimis. Arba Berlyno 9 eurų bilietas, kuris pritraukia daug klientų, – vardija L. Levulytė-Staškevičienė ir priduria, kad prie svarbių akcentų paminėtinas ir bendradarbiavimas tarp skirtingų transporto rūšių:
– Pavyzdžiui, geležinkeliai ir viešasis transportas. Mes tarpusavyje pradėjome bendradarbiauti, bilietas jau yra integruojamas. Tarkime, perka žmogus bilietą Vilnius–Kaunas, kartu gali įsigyti Vilniaus viešojo transporto 65 minučių bilietą. Kai startavome, paklausa buvo stulbinama.“
Būtina spręsti viešojo transporto klausimą mažuose miesteliuose
L. Levulytė-Staškevičienė sutinka, kad pokyčiai vyktų, reikia ir kiekvieno žmogaus sąmoningumo. Tačiau, kad jis augtų, pašnekovės teigimu, turi vykti pokyčiai nacionaliniu mastu: „Turi būti skatinama siekti darnaus judumo, tačiau, kad tai būtų galima įgyvendinti, pirmiausia reikia padaryti patogų viešąjį transportą, nes pas mus Lietuvoje dar labai gaji mintis, kad viešasis transportas – tik nepasiturintiems, mažas pajamas gaunantiems.“
JUDU viešojo transporto organizavimo vadovė atkreipia dėmesį į mažų miestelių ir tarpmiestinio viešojo transporto problematiką: „Mažuose miesteliuose viešasis transportas važiuoja retai, nėra patrauklus, nes transporto priemonės senos, niekas nenori į jas lipti ir pasiūla nekuria paklausos. Taigi reikėtų atnaujinti ir transporto parką, kad jis būtų patrauklus žmonėms. Dabar 18 Lietuvos savivaldybių naujina parkus, turi nemokamą viešąjį transportą, padaugėjo keleivių, nes žmonės pamatė, kad kokybė gerėja.
Yra išleistos rekomendacijos, kaip ta paslauga turėtų būti organizuojama. Vilniuje bandome tai pritaikyti, su laiku atsiras daugiau naujo viešojo transporto, maršrutų, kurie reikalingi žmonėms.
Kitas dalykas – tarpmiestinio viešojo transporto reforma atidavė jį į vežėjų rankas, o jie maršrutus organizuoja ten, kur jiems naudinga, pelninga, o ne ten, kur reikia gyventojams. Savivaldybės turėtų nusistatyti savo kokybinius, kiekybinius kriterijus vežėjams ir dirbti agentūriniu principu, o ne atvirkščiai.“
Sieks mažinti elektros suvartojimą, atnaujinti transporto parką
Kalbėdama apie ateities planus, VVT tvarumo projektų vadovė E. Šilkonė sako, kad vienas jų siekių – sumažinti elektros suvartojimą, taip pat – atnaujinti viešojo transporto parką:
„Būdami dideli elektros energijos vartotojai savo veikloje siekiame sumažinti jos suvartojimą ir per kelerius ateinančius metus įgyvendinsime kontaktinio tinklo ir pastočių elektros suvartojimo optimizavimo projektą.
Atnaujiname ir transporto parką. Jau šių metų vasarą į gatves išriedės 20 naujų troleibusų, o ateinančiais metais – dar 70. Planuose yra įsigyti per 100 naujų elektra ir vandeniliu varomų autobusų. Matome, koks didelis poreikis yra netaršiam ir patogiam viešajam transportui, tad visoms priemonėms įgyvendinti svarbus ir mūsų, ir mūsų steigėjo – Vilniaus miesto savivaldybės – indėlis.
Tiesa, galime pasidžiaugti, kad miestiečiai jau beveik metus važiuoja atsinaujinančios energijos ištekliais (AEI) (elektra) varomais VVT troleibusais ir elektriniais autobusais. Įvertinę savo individualų CO2 pėdsaką, kurį sugeneruojame vartodami tik elektros energiją, matome, kad perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo nuo metų vidurio per pusę sumažino išmestų emisijų kiekį, nei būtume sugeneravę be AEI. Tai buvo svarbus žingsnis mums bendrai skatinant žaliosios energijos plėtrą ir tuo pačiu įsipareigojimas Vilniui ir miestiečiams.“
E. Šilkonė priduria, kad iki 2030 m. VVT sieks nulinio ŠESD išmetimo, todėl senstančius dyzeliu ir suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus keis tik į atsinaujinančia energija varomas viešojo transporto priemones: „Tikime, kad žingsnis po žingsnio įgyvendindami įvairius veiksmus ir priemones paskatinsime dar daugiau miestiečių rinktis keliauti viešuoju transportu, o Vilnius taps švaresnis mums visiems.“
Tikslas – užtikrinti automobilių prieinamumą
„CityBee“ prekių ženklo vadovės J. Matuliauskienės teigimu, dalijimosi automobiliais paslaugų poreikis nuosekliai auga ne tik Baltijos šalyse, kuriose bendrovės paslauga jau įsitvirtinusi, bet ir visoje Europoje, o transporto dalijimosi lyderėmis pagal gyventojų skaičiui tenkantį dalijimosi automobilių skaičių Europoje yra Baltijos šalių sostinės: Vilnius, Ryga ir Talinas.
Pasiteiravus apie ateities planus, J. Matuliauskienė sako, kad bendrovės tikslas – užtikrinti, jog automobiliai būtų lengvai prieinami paklausiose miesto zonose: „Todėl automobilių parko dydis nuolat kinta. Tam ypač didelę įtaką turi sezoniškumas – įprastai automobilių skaičius išauga vasarą, kai paslaugų paklausa yra didžiausia, didesnis jų poreikis jaučiamas ir per šventes. Be to, periodiškai peržiūrime, kur automobilių reikėtų daugiau dėl sparčiai besiplečiančių gyvenviečių.“
Kaip vieną ilgalaikių bendrovės tikslų J. Matuliauskienė įvardija automobilių parko elektrifikaciją: „Tai yra ilgas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, o pagrindiniai iššūkiai susiję su nepakankamai išvystyta krovimo infrastruktūra. Elektromobilių vairuotojai susiduria su įkrovimo stotelių trūkumu, ypač nutolus nuo didmiesčių, o ir įpročiai jomis naudotis efektyviai dar tik formuojasi.
Siekiant, kad visiškai elektrifikuotas automobilių parko valdymas būtų efektyvus ir pelningas, visų pirma, bendromis pastangomis turime išspręsti kylančius iššūkius. Turėdami ilgametę patirtį prisidedame prie infrastruktūros gerinimo – bendradarbiaujame su didžiųjų miestų savivaldybėmis, ministerijomis dėl infrastruktūros tobulinimo ir teikiame ekspertines konsultacijas dėl tinkamo galingumo stotelių įrengimo atitinkamose miesto vietose.“
Trečdalis gyventojų naudojasi viešojo transporto paslaugomis
Paprašyta pateikti skaičius, JUDU viešojo transporto organizavimo vadovė L. Levulytė-Staškevičienė sako, kad Vilniaus mieste yra 106 viešojo transporto maršrutai, 14 jų – troleibusų. Sostinės gatvėmis važinėja 175 troleibusai ir 405–410 autobusų.
„Vilniuje viešuoju transportu per dieną atliekama apie 500 tūkst. kelionių – tai reiškia, kad per dieną pervežame nuo 170 tūkst. iki 200 tūkst. gyventojų ir miesto svečių. Dabar skaičiuojama, kad Vilniuje yra apie 600 tūkst. gyventojų, taigi apie trečdalis gyventojų naudojasi mūsų paslaugomis“, – statistika dalijasi pašnekovė.
L. Levulytė-Staškevičienė patikslina, kad apie 70 proc. viešojo transporto parko sudaro iškastiniu kuru (dyzelis, dujos) varomos transporto priemonės, 34 proc. – elektra varomos transporto priemonės, įskaitant ir troleibusus. Elektrinių autobusų mieste yra apie 30. Ateities planai, kaip jau minėjo anksčiau, – elektra varomas viešasis transportas.
Apie viešojo transporto priemonių skaičius ir kuo šios varomos paklausta VVT Tvarumo projektų vadovė E. Šilkonė sako, kad didžioji dalis Vilniuje kursuojančių miesto autobusų varomi dyzelinu – 236 (2023 m. duomenimis), tačiau beveik tiek pat, kiek dyzelinių autobusų, važiavo ir elektra varomų troleibusų – 235. Praėjusiais metais važiavo 107 suslėgtomis gamtinėmis dujomis ir 5 elektra varomi autobusai:
„VVT keleivinis transportas per 2023 m. nuvažiavo tiek kilometrų, kad būtų galima per pusiaują apsukti aplink žemę beveik 854 kartus. Palyginimui, jei apie 58 proc. vilniečių kasdien naudojasi nuosavu automobiliu, o vidutinė vieno automobilio rida per metus yra 13 800 km, Vilniaus miesto gyventojai per metus aplink žemę per pusiaują apvažiavo 95 220 kartų, – skaičiuoja pašnekovė ir priduria:
– Mes siekiame, kad viešasis transportas taptų pirmuoju pasirinkimu gyventojui ir leistų greitai pasiekti darbą, ugdymo įstaigas, pramogų vietas, parkus ir kt., o tuo pačiu gyventojai galėtų sumažinti nuosavu automobiliu nuvažiuotų kilometrų skaičių, prisidėtų prie miesto taršos ir spūsčių, kuriose vilnietis gali praleisti ir iki valandos ar daugiau, mažinimo.“
