Žaliosios energijos proveržis transporte dažnai siejamas su elektromobiliais, tačiau ekspertų įsitikinimu, reikšmingą vaidmenį siekiant dekarbonizacijos tikslų gali turėti biometanas – iki gamtinių dujų kokybės išgrynintos biodujos.
Pirmosios biometaną vietoje dyzelino pradėjo naudoti krovininio transporto kompanijos. Tiesa, Lietuvos keliais šiandien rieda tik kelios dešimtys šiuo itin maža tarša pasižyminčiu kuru varomų vilkikų. Tačiau tiek transporto kompanijos, tiek biometano panaudojimo sprendimus joms siūlančios įmonės yra įsitikinusios, kad greitu metu mažiausiai penktadalis krovininio transporto galėtų būtų varomi būtent šiuo kuru.
„Biometanas padeda spręsti dekarbonizacijos tikslus, nes yra atsinaujinantis kuras ir į aplinką išmeta žymiai mažiau CO2 nei dyzelinas. Biometano naudojimui krovininiam transportui yra visos prielaidos: šiandien jis gaminamas Lietuvoje, jo naudojimas yra pagrįstas ekonomiškai, yra jo užpylimo stotelių tinklas”, – sako Darius Snieška, „Scania Lietuva“, rinkai siūlančios biometanu varomus vilkikus, vadovas.
Aplinkai draugiški degalai
Lietuvos transporto sektorius ypač priklausomas nuo naftos degalų, kurie sudaro 95 proc. visos transporte sunaudojamos energijos. Transporto sektoriaus specialistai mano, kad biometanu varomų transporto priemonių plėtra galėtų itin smarkiai prisidėti prie poveikio klimato kaitai mažinimo, Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.
Šiuo metu Lietuvos transporto sektoriuje sunkusis komercinis transportas išskiria apie 50 proc. visų anglies dvideginio emisijų. Be to, potencialą kurui naudoti biometaną turi ir smulkusis komercinis transportas, kuris yra atsakingas už nemažą dalį miestų taršos. Biometanas puikiai pritaikomas ir miestų viešajame transporte.
„Tai yra visiškai tvarus kuras, nes gaminamas iš atliekų. Kalbant apie dekarbonizaciją, tai yra viena iš pagrindinių kuro rūšių, nors ir yra naudojama vidaus degimo varikliuose. Žmonėms dažnai atrodo, kad jei kuras deginamas vidaus degimo variklyje, jis yra taršus. Tačiau problema yra ne variklyje ir ne jo tipe, o tame, ką į tą variklį pili ir degini“, – sako D. Snieška.
„Scania Lietuva“ vadovo teigimu, kurui naudojamas biometanas į aplinką išskiria 80-90 proc. mažiau anglies dvideginio nei dyzelinis kuras. Jis pažymi, kad biometaną deginančius variklius pagaminti kur kas paprasčiau nei elektromobilių technologijas, o gamybos proceso metu atitinkamai generuojama ir mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
„Nereikia atmesti ir elektromobilių, jiems rinka taip pat atsiveria, tačiau reikia suprasti, kad tokiu tempu ir tokiomis kainomis vien elektriniu transportu klimato kaitos stabdymo tikslų nepasieksime. Turi būti atitinkamos ekologinės alternatyvos. Biometanas šiuo metu yra labai gera alternatyva ir bent kol kas pati ekonomiškiausia alternatyva dyzeliniam kurui“, – sako D. Snieška.
Jam antrina ir Saulius Bilys, vienas bendrovės „SG dujos“, kuri yra suslėgtų gamtinių dujų, biometano ir vandenilio pritaikymo Lietuvos transporte pradininkė, vadovų.
„Norint panaudoti biometaną iš esmės nereikia išradinėti jokių naujų technologijų, jo pritaikymas jau dabar yra nesudėtingas. Aplinkosauginiu požiūriu šie degalai lenkia elektromobilius“, – sako S. Bilys.
Lietuvoje plėtra tik prasideda
Nors biometanas laikomas viena pagrindinių kuro rūšių, kuri artimiausiu metu padės spręsti klimato kaitos mažinimo tikslus, šalies transporto sektoriuje jis kol kas nėra labai plačiai naudojamas.
Lietuvoje šiuo metu veikia vos kelios biometano užpylimo stotelės, tačiau jų infrastruktūra nėra rinkos plėtrą stabdantis veiksnys, mano S. Bilys. „Stotelės nėra didžiausia problema. Plėtrą padidintų galimybės įsigyti biometanu varomą transportą. Šiandien Lietuvos keliais tokių automobilių važinėja gal dvi dešimtys, nors iš esmės didesnė dalis parko galėtų naudoti biometaną“, – sako pašnekovas.
Šiuo metu Lietuvoje gaminamas biometanas jau yra eksportuojamas iš Lietuvos į Vokietiją, Nyderlandus, Daniją nepaisant to, kad Alternatyvių degalų įstatyme numatyta, kad 2030 m. biometanas ir žaliasis vandenilis Lietuvoje turėtų sudaryti bent 5 proc. transporto suvartojamos energijos.
Anot S. Bilio, jau dabar kai kuriose ES šalyse šiuo kuru varoma didelė dalis krovininio transporto. Viena tokių šalių, kur biometano panaudojimas yra smarkiai paplitęs, yra Italija, labai populiarus jis ir Skandinavijos šalyse. Italijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, metanu ir biometanu varomų transporto priemonių skaičiuojama dešimtimis tūkstančių.
„Manau, kad biometano gamintojų Lietuvoje artimiausiu metu smarkiai padaugės ir jo naudojimas augs“, – sako S. Bilys.
D. Snieškos teigimu, pavyzdžiui, skandinavai dekarbonizacijos problemas naudodami biometaną spręsti pradėjo dar iki elektromobilių proveržio.
„Lietuvoje biometanu varomų automobilių užsakyti buvo galima jau anksčiau, tačiau nebuvo nei kuro gamintojų, nei tiekėjų, nei stotelių. Atsiradus tokio kuro gamintojams, atsirado ir jo platintojai, tiekėjai. Dar prieš penkerius metus tokios šio kuro tiekimo grandinės nebuvo. Šis kuras tikrai darosi įdomus ir mūsų tiesioginiams klientams, vežėjams. Tokį kurą pirkdami ir pildami į automobilius vežėjai atsižvelgia į du pagrindinius kriterijus: kainą ir ekologiją. Kainos atžvilgiu šis kuras nėra brangesnis nei dyzelinas. Antra, tai jau ne tik ekonominis, bet ir ekologinis pasirinkimas dėl mažesnės taršos“, – dėsto D. Snieška.
Šiuo metu sunkvežimiai su užpildytais dujų bakais jau gali įveikti apie 800 km, tad puikiai tinka vietiniams pervežimams arba dirbant Baltijos šalyse. Tokių sunkvežimių priežiūra skaičiuojant kaštus praktiškai nesiskiria nuo tradiciniu dyzeliniu kuru varomų transporto priemonių.
„Lietuvoje šiuo metu yra šešios ar septynios biometano užpylimo stotys, kurios yra pritaikytos krovininiam komerciniam transportui. Jos yra visuose didžiuosiuose miestuose, tad komercinis transportas prie dabartinės infrastruktūros prisitaiko. Be abejo, augant paklausai reikės geresnės infrastruktūros. Prieš kelerius metus neturėjome net gamyklos, visą biometaną importuodavome. Dabar turime ir gamybą, ir kolonėles. Manau, kad investicijos į infrastruktūrą dar didės“, – sako pašnekovas.
Gamyklų daugės
Europos Komisijos patvirtintame „RePowerEU“ plane numatytas biometano gamybos tikslas – 35 mlrd. kubinių metrų per metus. Sparti biometano plėtra leistų diversifikuoti ES gamtinių dujų šaltinius, o 2050 m. biometanas sudarytų jau 30-50 proc. visų ES naudojamų dujų.
Per pastaruosius kelerius metus biometano gamybai Lietuvoje buvo skirta 65 mln. eurų subsidijų, kurias pasidalijo 25 biometano gamybos projektai skirtinguose Lietuvos regionuose. Skaičiuojama, kad įgyvendinus šiuos projektus bus pagaminta apie 1,5 TWh biometano.
Pernai Pasvalio rajone pradėjo veikti „Tube Green“ biometano gamykla, kuri per metus pagamins 100 tūkst. megavatvalandžių (MWh) biometano. Tokio kiekio užtektų visus metus dujomis aprūpinti 110 tūkst. Lietuvos gyventojų arba pilnai patenkinti 26 proc. dujomis šalyje varomo transporto poreikio. Pagal gamybos pajėgumą „Tube Green“ jėgainė yra viena didžiausių Europoje.
„Tube Green“ biometano gamykla, bendradarbiaujant su Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Amber Grid“, buvo prijungta prie šalies dujų perdavimo tinklo ir jau tiekia biometaną į sistemą. Lietuva yra pirmoji tarp kaimyninių šalių prie dujų perdavimo tinklo prijungusi stambią biometano gamyklą.