Ir sode, ir balkone, ir ant kapų: specialistė patarė, kokias gėles dabar sodinti ir kaip prižiūrėti, kad žydėtų iki pat šalnų

Atrodo, kad atėjus rudeniui, kažkas lyg ėmė ir atėmė iš gamtos visas spalvas. Bet neapsigaukime. Iš tiesų šis metų laikas dar ir koks spalvingas. Raudonai ir geltonai nusidažo ne tik lapai, bet ir žydi rudeninės gėlės. O tokių – ne viena ir ne dvi. Kokios jos, kaip jas dabar sodinti ir prižiūrėti, papasakojo Vilniaus universiteto, botanikos sodo Vingio skyriaus vyresnioji augalų kuratorė Zita Braškienė.

Chrizantemos, viržiai ir našlaitės

Anot specialistės, ruduo yra puikus metų laikas, kurio metu intensyviai žydi daug gėlių. „Galime pasidžiaugti japoninėmis plukėmis, rudbekijomis, viržiais, chrizantemomis, astrūnais, jurginais, rožėmis. Iš svogūninių gėlių dabar žydi rudeninis vėlyvis, rudeninis krokas ir saulainis. Taip pat – ir varpiniai augalai. Jų varpos šiuo metu yra įspūdingo grožio. Rudenį augalų spektras yra labai platus. Be to, šiuo metu galime ir sodinti kažką naujo, kad tas grožis neišnyktų ir visą mėnesį galėtume dar mėgautis spalvomis. Galime dabar sėti vienmetes gėles, tokias kaip chrizantemos, viržiai, našlaitės. Šiuos sodinukus mes puikiai pažįstame, rinkoje yra labai platus jų asortimentas, ir kiekvienai metais populiarumas tik auga“, – pasakojo pašnekovė.

Ponia Zita teigė, kad daugelį rudeninių gėlių galima sodinti tiek į vazonus, tiek tiesiai į lysves, konteinerius, alpinariumus. „Nors daugelis mano, kad chrizantemos yra kapinių gėlės, bet pasakysiu, kaip mano draugė sakė: „Mes savo artimiesiems į kapines nešame pačius gražiausius augalus ir gėles. Tai jei jos tokios gražios, jos turi puošti ir mūsų aplinką“. Noriu pasidžiaugti jų išskirtinėmis spalvomis, kol dar galima. Nes jų žydėjimo trukmė neilga – koks geras mėnuo. Viržiai gali išgyventi ir žiemą, jei tinkamai paruošime sąlygas. O kad žydėtų ilgiau, reikia atitinkamos žemės, saulėtos vietos ir tinkamos drėgmės“, – pasakojo augalų ekspertė.

Kur sodinti?

Anot pašnekovės, tai labai individualu. „Tą rudeninį laikotarpį, kai norime pasigražinti, tinka tiek vazonai ar konteineriai, įvairios dėžutės, kurias turime nuo kambarinių gėlių, ar pan. Reikia suprasti, kad to, kuo pasipuošime dabar, išlaikyti iki kitų metų beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, viržiai puikiai auga, bet reikia žinoti, kad jie auga rūgščioje dirvoje, kad jų laistymas ir tręšimas yra saikingas. Tarkime, būna žmonės kapinėse pasodina į tą pačią vietą, nežiūri, kokia žemė, paskui skundžiasi, kad taip brangiai mokėjo, o pavasarį nieko nerado. Jiems reikalinga rūgšti dirva, nereikia nuskabyti žiedų iš karto. O jei neprižiūrėjote ir pavasarį radote parudavusius augalus, jie jau tikrai neatsigaus Tie augintojai, kurie globojo augalus, laistė, bet neperlaistė, naudojo trąšas, nenukarpė žiedų iš rudens, pavasarį gali sulaukti gražių sodmenų“, – pasakojo moteris.

Chrizantemoms taip pat reikia derlingesnės, miltingesnės žemės. Jos galėtų peržiemoti, jei temperatūra nenukristų žemiau 4-5 laipsnių. „Mūsų klimatas keičiasi. Praeita žiema buvo tokia, kad galima buvo augalų ir nedengti, bet jei šiemet paspaus šaltukas, reikėtų bent kokiomis nors eglišakėmis apsaugoti augalus nuo vėjo ir šalčio“, – patarė Zita.

Tam, kad išlaikytume chrizantemas, anot jos, vienas iš pagrindinių dalykų – nelieti vandens ant lapų, o palieti tik aplink augalą. Nužydėjusius žiedus reikia apskabyti, ir prisiminti, kad chrizantema labai bijo šalnų. „Reikėtų sekti orų prognozę ir, jei numatoma šalna, tiek vienmečius, tiek daugiamečius augalus reikia pridengti agro plėvele arba įnešti į patalpas. Labiausiai jautrūs jurginai, visos vienmetės gėlės. Atsparesnės yra nebent verbenės, jos ir pavasarį geriau atlaiko šalnas, ir rudenį“, – pasakojo specialistė.

Ji pabrėžė, kad ypač svarbus yra saikingas laistymas. „Jei matosi, kad prieš šalnas augalas yra sausas, galima lengvai palieti, tada pridengti. Sausoje žemėje greičiau vyksta nušalimo procesas. Po šalnos galima palaistyti, kad augalas atsigautų. Jei nušalo vienmetės gėlės, nieko nepadarysi. Iš daugiamečių yra tokių, kurios ir po šalnų atsigauna, pavyzdžiui, varpiniai augalai. Be to, yra daug daugiamečių gėlių, kurios nebijo šalnų. Tarkime, astrūnai. Jie žydi iki lapkričio pabaigos“, – teigė moteris.

Augalų ligos

Bet šalna yra ne vienintelis „kenkėjas“, kuris akimirksniu spalvų kupiną sodą gali paversti pilku ir be gyvybės ženklų plotu. Dar yra įvairios ligos, kurios taip pat gali plisti, jei augintojas nežino tam tikrų taisyklių. Specialistė perspėja, kad viena populiariausių ligų – įvairūs grybiniai susirgimai. Kiek čia svarbu žinoti, kokiu atstumu vieną nuo kito augalus sodinti? „Žiūrėkite, kokios dabar mados. Didžiuliai augalų plotai sodinamai vienas prie kito: varpiniai derinami su rudeninėmis daugiametėmis gėlėmis. Vieniems patinka augalą matyti visu pločiu, kad juo galima būtų grožėtis, kitiems patinka juos sugrūsti glaudžiai. Tai pasirinkimo teisė. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad nesodintumėte vienas šalia kito tokių augalų, kurie serga grybinėmis ligomis, juos reikia sodinti atitinkamu atstumu, kad vėjas galėtų pro juos šuruoti ir kuo mažesnė būtų tikimybė jiems susirgti“, – pasakojo Zita.

Vieni imliausių grybinėms ligoms yra viržiai. Todėl jiems blogai, kai labai karšta ir labai drėgna. „Juos laistyti reikia saikingai, atsargiai, nes karštis ir vanduo padaro gerą terpę grybinėms ligoms“, – sakė pašnekovė.

Nors chrizantemos turi daug ligų, specialistė patikina, kad tos, kurias perkame iš prekybos centrų, jau yra apdirbtos nuo ligų ir kenkėjų. „Jų ilgaamžiškumas yra trumpas, todėl jas tikrai galima sodinti vieną šalia kitos, derinant spalvas, žiedų formas. Tiesiog padaryti gražius arealus“, – šypsojosi specialistė.

Augalų kuratorė ragino prisiminti ir našlaites, nors jos dabar labiau laikomos pavasariniu augalu. „Anksčiau turėjome tokias veisles, kurias pasodini vasarą ir spalio mėnesį tau puikiai žydėdavo. Dabar iš šiltnamio jos irgi gražiai atrodo, bet rudenį pasodintos nebus tokios vešlios kaip pavasarį. Tiesa, tikimybė, kad visos našlaitės, pasodintos rudenį, išliks gyvybingos iki šalnų, nėra didelė, bet bandyti galima“, – sakė Zita.

Kaip paruošti žiemai?

Ji primena, kad šiuo metu, jei baigsis sausra ir prasidės lietingas periodas, būtų pats laikas padauginti daugiametes gėles. „Jei seni kerai, juos reikėtų iškasti ir padalinti. Standartinis sodmuo laikomas tas, kuris turi tris pumpurus, bet jei mes tą augaliuką išdalinsime tokiais sodmenimis, mums labai ilgai reikės laukti, kada jis išbujos. Todėl sudedame po kelis sodmenis, kad galėtume paskui pasodinti didesnį krūmą“, – pasakojo specialistė.

Jei reikia atlaisvinti tam tikrą plotą, kuris yra užsodintas daugiametėmis gėlėmis, bet jūs šiuo metu neturite, kur jų perkelti, ekspertė turi puikų patarimą. „Galima sudalinti šiuos augalus sodmenimis, kokiais jūs norite pavasarį sodinti, ir padaryti, taip vadinamą, prikasimą, tai reiškia, iškasus didesnį griovį, suguldyti sodmenis 45 laipsnių kampu, prikasti, esant šaltesniam orui, galima kai kuriuos pamulčiuoti durpėmis. Šitaip jie išsilaikys per žiemą, o pavasarį galima tuos sodmenis perkelti į pastovią sodinimo vietą“, – sakė pašnekovė.

Ji palinkėjo dar spėti pasidžiaugti rudeninėmis gėlėmis ir pagyvinti savo balkoną ar sodą spalvomis.

Pasirinkimas didžiulis

Iš tiesų rudeninių gėlių spektras prekybos centruose šiandien yra labai didelis. Kaip pasakojo „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, šiuo metu parduotuvėse galima rasti ypatingai platų rudens sezono augalų pasirinkimą. „Tarp jų įvairūs dekoratyviniai augalai: įvairiaspalviai viržiai, raugeriškiai, perkūnropės, šilokai, ožekšniai, veigelės, heucheros, sidabrakrūmiai ir daug kitų. Taip pat dekoratyviniai spygliuočiai: kadagiai, pušys, kėniai, maumedžiai, spygliuočių miksai ir kt. Tikime, kad šie augalai papuoš klientų sodus, sodybas, kiemų, terasų ar balkonų erdves, taip pat padės atnaujinti kapaviečių augaliją. Be abejonės, greta augalų klientai tikrai ras tinkamų žemių, durpių, trąšų ir kitų reikalingų priedų bei priemonių pasirinkimą“, – teigė pašnekovė.

Anot jos, šiais metais fiksuotos naujos vartojimo tendencijos, kokiems augalams klientai teikia pirmenybę ir kur juos sodina. „Vasarą stebėjome stipriai išaugusį klientų susidomėjimą sodininkyste. Obelų, kriaušių, slyvų, trešnių ir vyšnių, prieskoninių augalų ir kiparisų sodinukų pardavimai, lyginant su praėjusiais metais, augo kartais. Į viršų gerokai šoktelėjo ir sodo reikmenų – sodo plėvelių ir šiltnamių, sodo įrankių – paklausa. Šiemet, kaip niekada anksčiau, išryškėjo susidomėjimas balkoniniais augalais – gėlėmis, dekoratyviniais krūmais, medeliais, žolėmis. Manome, kad tokioms apsipirkimo tendencijoms įtakos turėjo ribotos galimybės keliauti – klientai daugiau laiko leido Lietuvoje, kūrė jaukumą namų erdvėse“, – svarstė E. Dapkienė.

Šį rudenį ji taip pat pastebi suaktyvėjusį pasiruošimą artėjančiam pavasariui. „Klientai aktyviai perka narcizų, frezijų, krokų, hiacintų ir kitų gėlių svogūnėlius. Nors pačios populiariausios pavasario gėlės – vienareikšmiškai tulpės. Klientams siūlome daugiau nei 200 skirtingų pozicijų tulpių rūšių“, – sakė pašnekovė.