Investicijos vis dar apipintos mitais
Vienas iš renginio dalyvių – „Swedbank“ Lietuvoje privačios bankininkystės vadovas Andrius Šuminas pastebi, kad kartais mitai žmones stabdo nuo investavimo.
„Yra tokia asociacija, kad investuojant reikia labai daug pinigų ir labai daug laiko. Negaliu sakyti, kad nereikia domėtis, bet yra daug universalių instrumentų, kad ir tie patys investiciniai fondai, kaupiamieji draudimai. Yra daug įvairių produktų, – galima pradėti nuo nedidelių sumų taupyti ir investuoti, tarkim, nuo 50, 20 eurų, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus finansinių galimybių“, – sako A. Šuminas.
Pašnekovas pabrėžia, kad tiems, kurie domisi, visuomet pagelbės banko ar investicijų konsultantai, – padės suprasti, kokiam laiko tarpui reikėtų investuoti, koks paties investavimo tikslas, kiek norima sukaupti pinigų.
„Tam tikri specialistai gali nukreipti tinkama kryptimi. Tikrai nereikia kasdien stebėti, kaip kinta akcijų svyravimai. Be abejo, jei yra poreikis, įdomu, tą galima daryti, bet tai „nesuvalgys“ visos darbo dienos. Yra tam tikri instrumentai – portfelio valdytojai ar tie patys konsultantai padės sudėlioti portfelį taip, kad tu stebėsi, gausi ataskaitas, matysi pokyčius, galbūt, gilinsiesi, bet tikrai nereikės visą dieną skirti investicijoms“, – paaiškina A. Šuminas.
Akcijų biržos kasdien sekti nebūtina
Akcijų birža dirba kasdien, išskyrus savaitgalius. Anot pašnekovo, jei žmogus investuoja aktyviai ar domisi akcijomis, tuomet tikrai reikia stebėti, kas vyksta.
„Atrodytų, nupirkai akcijų ir pamiršai, tačiau prisiminkime seną kompaniją „Nokia“ – atrodė, didžiausia kompanija, niekas nenukonkuruos, kažkada akcija net 80 eurų buvo, o dabar gal kokie 3 eurai kainuoja. Reikia suprasti, kad investuojant į pavienes įmones ir akcijas tikrai reikės domėtis, nes kompanija gali bankrutuoti, nors gali ir gerai viskas būti. Bet jei kalbame apie investavimą į investicinius fondus, kur sukuriami krepšeliai ir investuojama į obligacijas ar akcijas, sudėta daug vadinamų mažų investicijų, tai kasdien nebūtina žiūrėti“, – vardija pašnekovas.
Pašnekovas teigia, kad investuojant reikia apgalvoti norimą sukaupti sumą, be to, būtina suprasti, kad tam reikia laiko.
„Jei mes kas mėnesį investuojame po 50 ar 100 eurų, milijonas nepasidarys po metų. Laikas yra labai svarbu. Mano supratimu, vienas kertinių dalykų, kuris visur veikia, tai disciplina. Jei žinai, kad darai ilgai, turi daryti stabiliai, periodiškai“, – primena A. Šuminas.
Sėkmės istorijos – pavieniai reiškiniai
Kartais viešumoje nuskamba išskirtinės sėkmės istorijos, kai akcijų įsigijęs žmogus ilgą laiką nesidomėjo situacija biržoje, o po daug metų jas pardavęs gavo didžiulį pelną. A. Šuminas atviras – daug tokių atvejų nėra girdėjęs, nors istorijos išties skamba nepaprastai gerai. Visgi „Nokios“ pavyzdys ar kadaise gaminti vienos Kanados įmonės verslui skirti „Blackberry“ telefonai įmonių akcijas buvo pakėlę iki didžiulių aukštumų, tačiau konkurencija ir laikas nubloškė į neregėtas žemumas.
„Noriu pasakyti, kad „nupirkai ir pamiršai“ nėra visiškai teisinga. Investavus į didelių kompanijų, tokių kaip „Apple“, „Microsoft“ ir taip toliau, akcijas, net ir ten yra didelių svyravimų. Pasikartosiu – nelygu, kokiam laikui investuoji. Kad nebūtų taip: žinai, jog pinigų prireiks po metų, prieš tai visą laiko augo, o staiga atėjo krizė kaip 2007 metais ir viskas nukrito 50 procentų. Ne kasdien, bet stebėti reikėtų“, – įvardija pašnekovas.
A. Šuminas sako, kad kaupiamieji pensijų fondai geri tuo, kad pasižymi ilgalaikiškumu. Ilgėjant laikotarpiui suma didėja, tačiau, anot specialisto, reikia suprasti, kad rinkoje svyravimai neišvengiami, tad artėjant laikui, kada norėsite naudotis sukauptomis lėšomis, riziką geriau sumažinti.
Imtis investavimo A. Šuminas rekomenduoja kuo anksčiau, mat tada klaidos bus mažiau skausmingos.
Apgalvoti būtina ir dideles investicijas
Paveldėjus ar kitaip gavus didesnę pinigų sumą, prieš juos investuojant rekomenduojama gerai apgalvoti tikslus – ar norima, kad pinigai atsvertų infliaciją, ar ir uždirbtų.
„Jei „na, aš čia trumpam“, „pirksiu kitą butą užsienyje“, „keliausiu“, tuomet paprasčiausias instrumentas gali būti terminuotas indėlis, kur mokamos palūkanos. Jei metai ir virš, bet norės saugiai, tam yra Vyriausybės taupymo lakštai, jie dabar apie 3,8 procento, yra ir Vyriausybės vertybiniai popieriai. Bet jei paaiškėja, kad tas laikotarpis ilgesnis, galbūt, dalį nori saugiau, o dalį gali skirti 5 metams ir daugiau bei nori pasiekti didesnę grąžą, – pasikonsultavus gali būti ar investiciniai fondai, ar kiti instrumentai. Reikia gerai suprasti terminą, nes trumpalaikis investavimas į rizikingus instrumentus, mano supratimu, jau yra kazino – galite pataikyti, o galite ir ne“, – su pinigais ir investicijomis pašnekovas pataria elgtis atsakingai.