Tuo pačiu finansų ekspertė pataria šeimoms, užuot pasidavus masinei įtampai, geriau pagalvoti ne tik apie tai, kaip išgyventi ar kur sutaupyti, bet ir kur sėkmingai turimas santaupas investuoti, kad turėtumėte finansinę grąžą. Šiandien tokių pasirinkimų tikrai yra.

Dalia, stebint šiandieninę situaciją: ar viskas, ko tikėjomės, jau įvyko ar dar bus blogiau? Kokius 2023 – iuosius metus mums visiems prognozuojate?

Tikriausiai niekas iš mūsų nesitikėjo nė vieno iš dalykų, kurie vyksta, o dar mažiau, kad tokie iššūkiai užgriūtų vienu metu. Dar prieš metus pradėjome atsipalaiduoti po itin ilgo neramaus pandemijos laikotarpio, bet pavasarį kilo karas, energijos kainos pasiekė rekordą, o dviženklę infliaciją, kokios nematėme dešimtmečiais, centriniai bankai suskubo valdyti keldami palūkanų normas. Susiklostė tokia tobulos audros situacija, kurios iš tiesų nei nuspėsi, nei suvaldysi.

INVL vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės vertinimu, iš inercijos šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs sparčiau, negu prognozuota anksčiau, tačiau kitąmet laukia negili recesija. Dirbantieji ir kitąmet gali tikėtis atlyginimų augimo, tačiau lėtesnio. Bet gerokai lėčiau augs ir kainos, o nedarbas neturėtų labai didėti. Tad gal viskas ne taip ir blogai. Nemenką gelbėjimo ratą verslui ir gyventojams meta ir Vyriausybė – tad, kaip valstybė, esame jau gana gerai pasiruošę negandas atremti.

Jeigu palygintume šiuos metus su 2008 – ųjų metų krize, kiek ji panaši, ar kaip tik – galbūt išvis nepanaši? Kokie argumentai vienu ir kitu atveju?

Dviejų vienodų krizių nebūna. Buvusios krizės yra geriausios pamokos, kam gali tekti ruoštis ir jeigu esame pasiruošę, apgalvoję ir tinkamai elgiamės su finansais, planuojame išlaidas, tai tuomet nereikia pernelyg įsitempti.

Visgi, patarčiau kiekvieną reikšmingesnį finansinį sprendimą visuomet apgalvoti – tiek gerais, tiek sunkesniais laikais. Geriausia savo turimą portfelį planuoti ir numatyti iš anksto, nes juk tiek asmeniniame, tiek šeimos gyvenime, tiek savoje šalyje ar visame pasaulyje krizės būna ir jos beveik visada paliečia finansus.

Per 2008 metų krizę tiek Lietuva, tiek gyventojai buvome gerokai prasčiau pasirengę negu dabar. Trūko reguliacinių mechanizmų, žmonėms – patirties tokias krizes išgyventi. Bankų skolinimo politika buvo gerokai laisvesnė. Šių metų iššūkius tiek pati šalis, tiek reguliuojančios institucijos, tiek patys žmonės pasitinka gerokai stipresni, labiau finansiškai pasiruošę.

Vis girdime, kad lietuviai nemažai „švaistėsi" pinigais paskutiniais metais. Kur tautiečiai daugiausiai leido pinigus ir ar išmoko taupyti?

Atsakyti „švaistėsi“ ar ne – nėra taip paprasta. Nemažai žmonių po karantino buvo išsiilgę kelionių, pramogų ir, galbūt, joms susitaupė. Be to, kasdienes išlaidas gerokai didino ir infliacija.

Mes kasmet atliekame gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimą ir jis neblogai atskleidžia gyventojų požiūrį į taupymą, bei tai, kaip jis keičiasi. Gyventojų, kurie teigia, kad taupo, kasmet daugėja. 2022 metais du iš trijų gyventojų (72 proc.) teigė, kad taupo. Prieš penkerius metus 2017 – aisiais tokių buvo 63 proc. Taigi, taupančiųjų padaugėjo dešimtadaliu.

Didėja ir sutaupomos sumos: anksčiau retas kuris sutaupydavo daugiau negu 200 eurų per mėnesį, o šiemet tai pavyksta kone kas ketvirtam taupančiajam. Prieš penkerius metus tokių tebuvo 7 proc. Šiemet daugiau negu 100 eurų kas mėnesį atlieka 40 proc. taupančiųjų, kai 2017 m. o dauguma (per 70 proc.) gyventojų sutaupydavo iki 100 eurų.

Maloniai stebina ir besikeičiantis gyventojų požiūris į investavimą. Kas ketvirtas gyventojas šiemet teigė, kad investuoja, kai 2016 – aisiais metais tokių buvo beveik perpus mažiau. O ir pats investavimas keičiasi – gerokai daugiau žmonių renkasi investicinį gyvybės draudimą, investicinius fondus, vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą nuomai.

Kokios geriausios galimybės buvo per paskutinius metus, kalbant apie finansinę grąžą?

Sakyčiau, sėkmė šypsojosi visiems, kurie buvo anksčiau pradėję kaupti ir investuoti, ar tai būtų II pakopos ar III pakopos pensija, ar investicinis gyvybės draudimas, ar investiciniai fondai ir netgi nekilnojamasis turtas.

2021 – ieji metai apskritai buvo rekordiniai. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, bendras svertinis visų II pakopos tikslinių grupių pensijų fondų pokytis siekė 21 proc. Laimėjo daugiausiai tie, kurie jau buvo įlipę į kaupimo ar investavimo laivą ir galėjo pakilti ant bangos.

Šiemet rezultatai jau su minuso ženklu, tačiau atsižvelgiant į rekordinį augimą prieš tai ir visas karo, energijos kainų, infliacijos ir jos valdymo priemonių aplinkybes, tai normalu ir panikuoti nereikėtų.

Investavimas iš esmės yra ilgalaikis procesas. Norint uždirbti didesnę grąžą ilguoju laikotarpiu rekomenduojama rinktis rizikingesnes investavimo priemones, kurių vertės trumpuoju laikotarpiu svyruoja labiau.

Artėjant laikui, kai lėšų reikės, rekomenduojama investicijų riziką mažinti, o prieš pat terminą – investuoti dar konservatyviau. II-oje pakopoje šie portfelio pokyčiai jau yra realizuoti per gyvenimo ciklo pensijų fondų koncepciją, trečioje pakopoje fondus reikėtų pakeisti atsižvelgiant į amžių, investiciniame gyvybės draudime laikui bėgant reikėtų mažinti investavimo riziką renkantis konservatyvesnes kryptis.

Kaip šiandien patartumėte elgtis su santaupomis: kaupti, taupyti, investuoti? Kuris iš jų geriausias sprendimas būtų ir kodėl?

Kad galėtume kažkaip elgtis su santaupomis, pirmiausia reikėtų jų turėti. Pirmas ir turbūt svarbiausias patarimas – neatidėlioti taupymo, kad ir kokia forma tai darytume – ar pinigus dėdami į stalčių, ar protingai naudodami dujas, elektrą, vandenį, vertindami pirkinius, ar kaupdami pensijų fonduose, ar investuodami.

O viena didžiausių klaidų, dėl kurios žmogus gali išties nemažai prarasti, yra liautis kaupus ir investavus atėjus sunkmečiui ir tuo metu atsiimti bei išleisti pinigus. Suprantama, jeigu tos lėšos buvo taupytos tokiam laikotarpiui ir jeigu iš tiesų namų ūkis prarado nuolatines pajamas. Bet pastebime, kad gana dažnai žmonės per krizes priima sprendimus ne todėl, kad jiems reikia pinigų, o bijodami, kad jų turimų investicijų ar sukaupto turto vertė nukris.

Kodėl tai klaida? Emocingai reaguodamas į krizę žmogus pinigus pasiima tada, kai investicijų vertė yra sumažėjusi, nors, greičiausiai, anksčiau ar vėliau ciklas pasikeis ir vertė ne tik sugrįš, bet ir dar labiau paaugs. Čia privalau pasakyti, kad praeities rezultatai ateities rezultatų negarantuoja ir investuodami žmonės visada susiduria su rizika. Svarbu ją tinkamai valdyti arba patikėti tai profesionalams. O kitas dalykas – kai investicijų vertė krenta, pats geriausias metas investuoti, o ne stabdyti investicijas.

Suprantu, kad paprastas žmogus dažniausiai vadovaujasi emocijomis, baime, kad praras turtą. Tad štai patarimas ramiam miegui – kaupkite ir investuokite periodiškai nuosekliai ir pradėkite kuo anksčiau. Tiek pat įmokų mokėkite gerais laikais, tiek pat ir blogais – tuomet jokie svyravimai ilguoju laikotarpiu bus nebaisūs, o sudėtinių palūkanų efektas maloniai nustebins.

Kokius tinkamus veiksmus atlikti, kad nepaskubėti ar neužtrukti? Kada yra tas laikas, kad neprašauti ar kiek reikia išlaukti, jei ne dabar, turint minty investicijas?

Nėra tinkamiausio laiko, kad nepaskubėtume, neužtruktume, neprašautume ar išlauktume, bet laikas, kai tai daryti per vėlu gyvenime, gali ateiti. Svarbiausias yra tas pirmas žingsnis ir disciplina – nuosekliai, be išlygų kiekvieną mėnesį atsidėti pinigų ar mokėti įmokas į pensijų fondus ar investuoti, o geriausia – visko po truputį. Ir nelaukti, kol ateis geri laikai bei nesustoti, kai ateina blogi laikai.

Gyventojams, kurie iš esmės nėra įsigilinę į tai, kaip veikia rinkos, o tokių yra dauguma, patarčiau „negaudyti dugno“, neieškoti auksinius kiaušinius dedančių vištų – bendrovių, sektorių, kito turto, o tiesiog pradėti kaupti ir investuoti kaip galima plačiau diversifikuojant investicijas.

Kitas šiemet atliktas Lietuvos gyventojų požiūrio į taupymą ir investicijas tyrimas parodė, kad 15 proc. gyventojų gyvena šia diena, panašiai tiek – nieko nedaro, nes bijo, dar tiek pat optimistiškai galvoja, kad viską gali patys. Bet įdomiausia yra didžiausia grupė – daugiau negu ketvirtadalis gyventojų vis planuoja – kaupia ir taupo nepakankamai, tai supranta, nori kažką daryti, bet neprisiruošia.

Asociatyvioji nuotr.

Kokias iš esmės klaidas daro lietuviai, valdydami savo finansus?

Pirma klaida būtų apskritai neplanuoti finansų. Kiekviena šeima turėtų aiškiai nusibrėžti savo finansinius tikslus: kam taupo, kaupia ir investuoja, planuoti didesnes išlaidas ir kartu pagal galimybes periodiškai atsidėti lėšų arba į pensijų fondus, ar kitas investavimo priemones mokėti įmokas.

Taip pat klaida būtų manyti, kad mums gyvenime nieko nenutiks – tokioms situacijoms taip pat reikėtų ruoštis. Kas būtų, jeigu vienas iš šeimos narių netektų darbo, sunkiai susirgtų, atsitiktų siaubinga nelaimė, pavyzdžiui, šeima netektų namų. Lietuvoje turime platų spektrą draudimo produktų, kuriais verta pasidomėti ir įsigyti, kai, ypač, sunkmečiu, didėja rizika, kad neplanuotos išlaidos gali skaudžiai paveikti šeimos biudžetą.

Galbūt krizės ir yra geriausias indikatorius, kad nelaimės atsitinka, ir joms reikia ruoštis – apsidrausti.

Kokie būtų esminiai patarimai, norintiems saugiai „išlikti" šiandien?

Visų pirma reiktų ramiai įvertinti savo finansinę padėtį. Kiek pajamų uždirbate? Kokias išlaidas patiriate? Kiek turite santaupų? Turto? Skolų? Ar turite sukaupę finansinę pagalvę? Tuomet įsivertinti, kokie galimi Jūsų išlaidų pokyčiai per artimiausius metus. Kiek gali padidėti išlaidos maistui, elektrai, šildymui, būsto paskoloms, kitoms reikmėms? Trečias patarimas būtų – įsivertinti, ar esate apsidraudę nuo pačių didžiausių rizikų – ar turite draudimą nekilnojamam turtui, automobiliui, ar esate apdraudę savo civilinę atsakomybę prieš kitus (ne tik transporto priemonės atveju, bet ir kitais atvejais), ar pasirūpinote kritinių ligų draudimu, jei susirgtumėte, ar turite gyvybės draudimą, jei turite neapmokėtų finansinių skolų ir nuo jų priklausomų šeimos narių. Ar draudimo sumos pakankamos?

Dar vienas svarbus dalykas, kad taupymui ir investavimui turėtų likti 20 proc. Jūsų pajamų. Ar jums, įvertinus išlaidas, lieka tiek pinigų? Jeigu lieka, reikia atsakyti į klausimą, ar esate sukaupę finansinei pagalvei. Jei taip, nutarti kur likusius pinigus investuosite ir kokiam tikslui. Patarčiau susidaryti finansinį planą savo ilgalaikiam tikslams pasiekti.

Jei pinigų taupymui ir investavimui nelieka – reiktų galvoti, kur ir kaip galite sumažinti išlaidas, arba padidinti pajamas. Kokios jūsų pajamų perspektyvos artimiausiais metais? Ar galite tikėtis pajamų padidėjimo? Ką darote, kad būtumėte labiau vertinamas darbuotojas?

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus momentas – trumpuoju laikotarpiu nebijokite nukrypti nuo plano, tačiau būkite apgalvoję kelis ėjimus į priekį. Jei dabar sudėtinga finansiškai, būkite finansiškai pasiruošę, kad išvengtumėte panašių situacijų ateity. Ekonomika svyruoja cikliškai, po kritimo ateina pakilimas, todėl turint ilgalaikį planą kursą visuomet išlaikysite.