Dirbtinis intelektas (DI) tampa mūsų asistentu ne tik atliekant kasdienes užduotis, bet ir investuojant: apie tai, kaip galime išnaudoti dirbtinį intelektą investavimo kelyje, pasakojo Džiugas Vaitkus, „Myriad Capital“ vykdomasis direktorius. Tiesa, pranešėjas akcentavo, jog net ir naudojantis dirbtiniu intelektu nevertėtų pervertinti jo galimybių, – svarbiomis išlieka kiekvieno investuotojo finansinės žinios, kuriomis ir reikėtų vadovautis priimant konkrečius investavimo sprendimus. „Žmogaus vaidmuo vis dar itin svarbus. Klausimų kokybė lemia atsakymų kokybę“, – teigė D. Vaitkus.
Apie finansinio raštingumo svarbą kalbėjo ir kita konferencijos pranešėja – „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. „Kai kalbame apie savo finansinę sveikatą, turėtume užduoti sau keturis pagrindinius klausimus: kaip man sekasi tvarkytis su savo kasdieniais finansais; ar man pavyksta sumokėti mokesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus; ar aš suprantu, kaip keičiasi finansų pasaulis; ar sugebu saugiai naudotis naujausiomis technologijomis? Taip, kad vėliau sukčiai nešvęstų švenčių vietoje manęs laimėję didžiules sumas iš mano sąskaitos“, – teigė J. Cvilikienė.
Dalinosi atviromis asmeninio investavimo istorijomis
Realiais investavimo eksperimentais ir asmeninėmis istorijomis konferencijoje pasidalino ir „Swedbank“ finansinio raštingumo ekspertė Justina Bagdanavičiūtė, investuotojas, fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis bei „Synergy finance“ santykių su klientais vadovė Rena Saribekian. Pašnekovai atskleidė, jog nors ir pasitaiko įvairių mėnesių, svarbiausia – nepasiduoti emocijoms ir investuoti reguliariai. „Jeigu nuosekliai, ramiai viską darai, po truputį didini investicijas ir nešokinėji, o nuobodžiai ir ramiai investuoji, viskas būna gerai“, – dalinosi T. Marčiulaitis.
Savo investavimo istorija dalinosi ir investuotoja, finansų rinkos profesionalė Jekaterina Govina, ji atskleidė sąskaitoje turinti vos kelis eurus ir visus savo pinigus investuojanti į įvairias turto klases, o investuotojas Ilja Laursas pasakojo nemažą dalį savo investicinio portfelio sutelkiantis į technologijų sektoriaus įmones.
„Rato“ valdybos pirmininkas Vytenis Mažiulis atskleidė, jog investavimas nebūtinai gali būti susijęs su akcijomis ar obligacijomis, bet ir su nuosavo verslo įsigijimu.
Be abejonės, investuojant svarbu atsižvelgti ne tik į realias istorijas, bet ir į teorinę dalį. „Sujudimas dėl obligacijų tęsiasi – kokios nuotaikos bus skaičiuojant grąžas?“ – tokia tema su „Mano investicijos“ žiūrovais dalinosi Marius Ignotas, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas. O „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė pasidalino, kaip suprasti, ar konkreti akcija yra gera investicija, ar ne, bei atskleidė, kurios Baltijos šalių įmonių akcijos šiuo metu verčiausios dėmesio ir galimai generuos didžiausią grąžą ateityje.
Atsakė, kaip tinkamai įvertinti riziką
Konferencijoje ne kartą buvo paminėta ir senoji taisyklė, jog bet koks investavimas visuomet susijęs su rizika, kurią kiekvienas investuotojas turėtų tinkamai įvertinti. Svarbu pamatuoti ne tik investicijos pelną, bet ir rizikas, bei suvokti, kaip jas suvaldyti. Apie tai diskutavo „Swedbank“ Rizikos tarnybos vadovas Vykintas Grinkevičius ir Lietuvos banko valdybos patarėjas Rosvaldas Krušna.
Ne veltui diskusijos „Vaikai ir pinigai: kaip ugdyti vaiko finansines žinias?“ pašnekovai – „Swedbank“ Lietuvoje Privačios bankininkystės vadovas Andrius Šuminas, Vilniaus universiteto finansų profesorė Jelena Stankevičienė, verslininkas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dr. Dalius Misiūnas ir Vilniaus Jėzuitų gimnazijos paramos fondo direktorius, investavimo klubo įkūrėjas bei vedėjas Matas Baliukonis – dalinosi, jog rizikos valdymo vertėtų mokytis nuo ankstyvųjų gyvenimo dienų.
Kiek sutaupyti, o kiek investuoti?
Vienas dažniausiai žiūrovų užduodamų klausimų pranešėjams buvo toks – „kiek pinigų vertėtų skirti santaupoms, o kiek investuoti?“ Banko „General Financing banko“ vyriausiasis finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius savo pranešimo „Finansinė pagalvė ramiam miegui – nuo ko pradėti ir kaip auginti?“ metu atskleidė, jog planuojant finansus vertėtų vadovautis paprasta „50, 30, 20“ taisykle – 50 % savo pajamų skirti būtiniausioms išlaidoms, 30 % – laisvalaikiui ir asmeniniams poreikiams, o likusius 20 % – santaupoms. Sutaupius gana didelę finansinę pagalvę, kuri turėtų sudaryti maždaug 6 žmogaus mėnesinio atlyginimo dydžius, penktadalį atlyginimo galima pradėti skirti investicijoms.
Lietuvos banko valdybos patarėjas, Klimato kaitos centro vadovas Tomas Garbaravičius paantrino, jog tradicinis likvidumo rezervas turėtų siekti nuo 3 iki 6 mėnesių, tačiau viskas priklauso nuo žmogaus artimiausių planų. Pranešėjas atskleidė, jog turėti rezervą svarbus ne tik dėl finansinio saugumo, bet ir dėl investavimo galimybių, kurių gali atsirasti netikėtai.
Kitas pranešėjas, „Synergy Finance“ bendraturtis ir fondų valdytojas dr. Lukas Macijauskas atskleidė, jog apskritai visas savo lėšas investuoja, o santaupų rezervas turėtų sudaryti 1–3 žmogaus mėnesinius atlyginimus. „Patarimas – apskritai turėti finansinę pagalvę. Tai nebūtinai turėtų būti grynieji pinigai stalčiuje. Galbūt galėtų būti [santaupos] banke, tačiau vėlgi vertėtų apsvarstyti pinigų laikymą indėlyje, kad ką nors uždirbtum“, – teigė dr. L. Macijauskas.
Be abejonės, vienas iš taupymo tikslų yra ne tik kaupti saugesniam rytojui, bet ir oresnei senatvei. Diskusijos „Taupome dabar, išleisime rytoj: kaip pasiekti balansą tarp šiandienos išlaidų ir būsimos pensijos?“ pašnekovai – „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto docentė dr. Kamilė Taujanskaitė ir Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė – dalinosi, jog tam, kad turėtume orią pensiją, ją turime gauti iš kelių šaltinių, – ne tik iš „Sodros“, bet ir iš per jaunystę sukauptų santaupų, turto bei investicijų.
Dėmesys tvarioms investicijoms
Gatvėse riedant vis daugiau elektromobilių, konferencijoje „Mano investicija“ buvo aptarta ne tik kaip mūsų kasdienės kelionės gali tapti tvaresnėmis, bet ir kiek galima sutaupyti, pasirinkus elektra varomą automobilį bei įkraunant jį saulės elektrinėje pagaminama elektra. Būtent apie tai diskutavo „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas, „Deals on wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius ir „Saulės grąžos“ vadovė Deiminta Noreikienė.
O „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė ir Lietuvos Respublikos finansų viceministrė Vaida Markevičienė pasidalino mintimis, kaip kova su klimato kaita ir technologijų pažanga ateityje gali paveikti dabartinių investuotojų grąžą.
Ko investuotojams tikėtis 2024-aisiais iš centrinių bankų?
Itin didelio dėmesio šiemet sulaukė „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio įžvalgos apie tai, kas lems akcijų ir obligacijų kainas 2024 metais, apie centrinių bankų laukiantį iššūkį renginio klausytojams pasakojo Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, o apie tai, kaip makroekonominiai rodikliai daro įtaką paprastiems investuotojams bei kaip reikėtų juos traktuoti, papasakojo „Synergy finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis. Ekonomistai akcentavo, jog makroekonominiai rodikliai atskleidžia, kad jau esame recesijoje, o apie tai, kaip elgtis jos metu, papasakojo Estijos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais, Estijos centrinio banko vyriausiasis ekonomistas Kasparas Oja. Įžvalgomis apie tai, ko tokioje ekonominėje situacijoje tikėtis Baltijos šalims, dalinosi „Swedbank“ Estijoje vyriausiasis ekonomistas Tõnu Mertsina.
Centrinių bankų sprendimai didinti palūkanų normas iki rekordinių aukštumų ne tik pažabojo infliaciją, bet ir reikšmingai paveikė nekilnojamojo turto rinką. Apie tai, ar brangstantys pinigai ir didėjantis finansinis raštingumas paveiks mūsų meilę nekilnojamajam turtui, konferencijoje „Mano investicija“ diskutavo Pavelas Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas, Julita Varanauskienė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, bei Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
Nespėjusiems pamatyti konferencijos – išskirtinė galimybė
Žiūrovai, nespėję pamatyti konferencijos, visą turinį jau gali rasti „Delfi Plius“ platformoje patogiu metu čia.