Nuo praėjusių metų Lietuvoje įsigaliojo prievolė naujiems statiniams atitikti A++ energetinio naudingumo klasę, tai reiškia, kad pastatas energijos suvartojimo sąnaudas turi sumažinti iki minimumo, o energija turi būti generuojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Be to, statybų sektoriaus įmonės taip pat ieško inovacijų, kaip mažinti savo procesų pėdsaką.
„Siekiama naudoti vis mažiau energijai imlių produktų, juos keičiant organinėmis alternatyvomis, stengiamasi rinktis žiediškumą garantuojančias medžiagas, kas reiškia perdirbtas ar galimas pakartotinai panaudoti, trumpinama logistikos grandinė. Žinoma, tokios praktikos kol kas užima mažą rinkos dalį, bet džiugina, kad paraleliai auga vartotojų sąmoningumas, diktuojantis ekologiškesnių sprendimų paklausą. Augant jam ir įsigaliojant vis platesniam ES Žaliojo kurso reguliacijų spektrui, pastatų statyba ir apdaila turėtų tapti aplinkai draugiškesnė", – pranešime spaudai, išplatintame žiniasklaidai, sako Žaliosios politikos instituto analitikė Ieva Budraitė.
Pasak analitikės, šalyje galima pastebėti ir vis didėjantį susidomėjimą valstybės kompensacijomis diegiantiems savo namuose atsinaujinančius šaltinius, kurie ne tik padeda sutaupyti energijos kaštus, bet ir prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. ESO vien per šių metų sausio mėnesį sulaukė rekordinio 2,3 tūkst. prašymų skaičiaus išduoti sąlygas gyventojų saulės elektrinių prijungimui prie skirstomųjų tinklų.
Pagreitėjo saulės elektrinių atsiperkamumas
„Ignitis" valdybos narys, privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas pastebi, kad gaminančių vartotojų, kurie namuose įsirengia saulės elektrines, skaičiaus spurtui daug įtakos turėjo ne tik valstybės subsidijos saulės elektrinių įsigijimui, bet ir išaugusios energijos kainos.
„Kainų augimas ir valstybės parama lėmė itin staigų gaminančių vartotojų augimą. Taip gyventojai tikisi daugiau sutaupyti. Juo labiau, kad šiuo metu ir saulės elektrinių atsiperkamumas yra itin didelis. Prieš trejus metus saulės elektrinės atsipirkimo laikotarpis truko tarp 8–9 metų, o dabar matome, kad dėl išaugusių elektros energijos kainų investicija atsipirktų per 3–4 metus. Žmonės gali atsipirkimą koreguoti ir pagal tai, kokią elektrinę įsirengia.
Jei jie įsigyja elektrinę, kuri patenkina visą namų poreikį, nereikia pirkti energijos iš tiekėjo, įrengta saulės elektrinė atsiperka daug greičiau. Vidutiniškai žmonės perka 7–9 kW saulės elektrinę, bet yra ir perkančių po 15 kW. 1 kW Lietuvoje pagamina apie 1000 kWh elektros energijos per metus. Vidutinis butas per metus suvartoja apie 2–2,5 tūkst. kWh energijos, tačiau namas, kuriame yra elektrinis šildymas ir daug kitų elektrinių prietaisų gali suvartoti ir iki 15 tūkst. kWh elektros energijos", – teigia A. Kavaliauskas.
Todėl ekspertas pataria gerai įvertinti savo energijos suvartojimo poreikį ir rinktis tokią saulės elektrinę, kurios atsiperkamumas būtų kuo greitesnis.
Paklausa energetiškai efektyvesniam būstui išaugo kelis kartus
Paklausus, kiek jų žiniomis Lietuvos gyventojai renkasi aukštesnės energinės klasės būstą, Tomas Pulikas, „Swedbank" Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius sako, kad jau kuris laikas pastebi nuoseklią tendenciją, kad vis didesnė dalis finansuojamų naujos statybos būstų yra aukštesnio energinio naudingumo.
Pasak T. Puliko, tam didelės įtakos turi ir naujų statybų reikalavimai ir leidimų išdavimai, nes nuo 2019 m. nauji statybų leidimai išduodami tik nuo A+ naudingumo klasės, o nuo 2021 m. A++.
„Remdamiesi banko duomenimis, matome ryškią tendenciją, kad gyventojai renkasi energetiškai efektyvesnį būstą. Šiuo metu beveik pusė išduotų paskolų yra skirtos paskolos A+ ir A++ klasės būstui įsigyti, jei vertintume tik naujos statybos būstus: A+ ir A++ klasės būstui tektų ¾ paskolų", – sako banko atstovas, pridėdamas, kad klientams, perkantiems didesnio energinio naudingumo A+ ir A++ klasės būstą, bankas siūlo patrauklesnes skolinimosi sąlygas.
Tais atvejais, kai gyventojai turi nuosavą būstą ir nori jį renovuoti, gerinti jo energetinį efektyvumą, palankesnėmis sąlygos išduodame paskolą, skirtą energetiniam naudingumui gerinti. Vidutinė tokių paskolų suma šiuo metu siekia apie 40 tūkst. eurų", – sako pašnekovas.
T. Pulikas sako, kad nuo 2020 m. vidurio siūloma klientams paskolas saulės elektrinėms įsigyti arba įsirengti, kuriomis klientai aktyviai naudojasi, o 2022 m. poreikis tokio pobūdžio finansavimui išaugo kelis kartus.
„Šios paskolos tinkamos finansuoti ne tik nuosavas saulės elektrines ant stogo, bet ir nutolusias elektrines iš saulės parkų, šilumos sistemos modernizavimą (šilumos siurblius), vėjo elektrines bei energijos kaupiklius. Taip pat siūlome paskolas būsto energetinio naudingumo gerinimui, kuriuos rekomenduojamos tais atvejais, kai klientams reikalinga didesnė nei 20 tūkst. eurų paskolos suma, kaip, pavyzdžiui, klientai renovuoja turimą namą, jį apšiltinant, keičiant stogą ar atliekant kitus namo energetinį efektyvumą gerinančius darbus", – paaiškina banko atstovas.
Lietuvoje – 70 sertifikuotų žaliųjų pastatų
Lietuvoje atsiranda ne tik energetiškai tvaresni, bet ir įvairiapusiškai aplinkai draugiški – žalieji pastatai. Tokie žalieji pastatai, kurie atitinka sertifikavimo ir vertinimo kriterijus, dėl atsakingesnio požiūrio į statybos procesą tampa sveikesne, ekonomiškesne alternatyva įprastiniams namams.
Lietuvoje veikianti Lietuvos žaliųjų pastatų taryba pagal parengtą tvarumo vertinimo sistemą jau yra įvertinusi ir žaliaisiais pastatais pripažinusi daugiau nei 70 Lietuvoje esančių statinių.
Pasak Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos nario, architekto, profesoriaus Gintauto Stauskio, šie pastatai racionaliai vartoja gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose ir daro itin mažą poveikį aplinkai.
„Žalieji pastatai yra tokie, kai jų kūrimo metu stengiamės maksimaliai išsaugoti esamą aplinką, jos vertingiausias savybes ir padaryti kuo mažesnį poveikį aplinkai. Į tai įeina ir medžiagų pasirinkimo, ir atliekų (siekiama generuoti kuo mažiau atliekų), sklypo pasirinkimo (pasirinkti sklypą jau urbanizuotoje teritorijoje), vidaus mikroklimato, taršos į aplinką ir energetikos klausimai.
Energetika šiandien labiausiai akcentuojama, tačiau energetinis efektyvumas yra tik vienas iš daugelio aspektų. Kitaip sakant, statant žaliuosius pastatus, siekiama, kad poveikis klimatui per statybos procesą būtų kuo mažesnis", – teigia G. Stauskis.
Profesorius pastebi, kad daugiausia tvarių pastatų kuria verslas, privatūs vystytojai, todėl žaliųjų pastatų daugiausia yra komerciniame sektoriuje.
„Vystytojai, projektuodami biurus, prekybos pastatus, mato didesnę grąžą iš žaliųjų pastatų. Visgi individualios statybos segmente taip pat vis didesniu prioritetu tampa tai, kad namų vidaus mikroklimatas būtų ne tik energetiškai efektyvus, bet ir palankus sveikatai", – sako profesorius.
Ekologiška alternatyva įprastoms sienų konstrukcijoms
Statybinė pastato konstrukcija gali ne tik stipriai prisidėti prie namų mikroklimato pagerinimo, bet ir prie aplinkos išsaugojimo. Ekologiškų pastatų ekspertas Marius Tarvydas pasakoja, kad šiais laikais technologiniai sprendimai statybų sektoriuje leidžia ne tik neišskirti į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų, bet dar ir uždaryti jas, surinktas iš aplinkos. Pavyzdžiui, statant namus iš šiaudinių skydų naudojama mediena ir šiaudai, kurie iki tol akumuliavo CO2 emisijas. Tokiu būdu pastato siena tarsi tampa savotišku CO2 emisijų sandėliu.
„Vis dažniau šiaudiniai skydai naudojami ir visuomeninės paskirties pastatų statybai, nes tokiems pastatams keliami vis aukštesni reikalavimai. Įmonės, norinčios gauti leidimus statyboms, turi pateikti medžiagų sąrašus, iš ko bus statomas pastatas, taip pat – medžiagų tiekėjų deklaracijas apie CO2 emisijas (kiek medžiaga jos gamybos procese sugeneruoja CO2).
Jei statinio bendras medžiagų CO2 emisijos kiekis viršija valstybės nustatytas normas, statytojui paprasčiausiai neišduodamas statybos leidimas. Olandijoje prieš dvejus metus įvedus šiuos reikalavimus buvo sustabdyta daugiau kaip 1500 projektų. Statytojai buvo priversti ieškoti medžiagų tiekėjų, kurie užtikrina, kad jų gaminiai sugeneruoja mažesnį CO2 emisijos kiekį", – sako įmonės „Ecococon" direktorius M. Tarvydas.
Ekologija ne visada kainuoja brangiau
Paklaustas, ar ekologija pastatų statyboje visada reiškia ir didesnę kainą, M. Tarvydas teigia, kad viskas priklauso nuo požiūrio: šiaudiniai skydai yra naudojami tik išorinei pastato sienai pastatyti ir įprastai sudaro tik apie 5–6 proc. statomo namo sąmatos.
Visgi šie ir kiti žalieji sprendimai padeda sutaupyti energijos sąnaudas ir užtikrina daug geresnį gyvenamųjų patalpų mikroklimatą, užtikrindami tinkamą oro drėgnumą, kuris yra būtinas odai, akims, kvėpavimo takams ir bendrai žmogaus sveikatai.
Tvarumas – ne tik pats statinys, bet ir aplinka
Guido Wolfas, nekilnojamojo turto vystytojų įmonės „Releven" tvarumo ir inovacijų direktorius sako, kad tvarumas yra susijęs ne tik su pačiu statiniu, bet ir aplinka, todėl vystydami miestą papildančius projektus, todėl jie žvelgia į visą visumą: „Savo projektuose siekiame apjungti gyvenimo, darbo ir laisvalaikio erdves. Tai viena iš 15 minučių miesto plėtros užduočių – sukurti multifunkcionalią erdvę, kurioje gyventojai rastų būtiniausias paslaugas ir visa tai galėtų patogiai pasiekti pėsčiomis arba viešuoju transportu".
Įmonė taip pat siekia, kad visi jų pastatai turėtų aukščiausius „BREEAM" sertifikatus, kurie įrodo, kad pastatai yra ne tik energetiškai efektyvūs, bet ir draugiškesni aplinkai. Visi jų projektai, be abejonės, atitiks ir A++ klasei keliamus energetinius reikalavimus.
„Suprantame, kad pasaulis yra dinamiškas ir reikia ieškoti naujų, komforto lygį didinančių sprendimų. Todėl planuojame Lvivo gatvėse vystomuose projektuose integruoti centralizuotos vėsos tiekimo sistemą. Tai padėtų sumažinti garso taršą, atsisakant ant stogų montuojamų vadinamųjų čilerių, o patalpų savininkams net ir karštuoju metų laiku tai leis palaikyti optimalią temperatūrą", – sako G. Wolfas, pridurdamas, kad ir ateityje ieškos inovatyvių sprendimų, kuriuose galėtų pasitelkti būsimų naujakurių patogumui didinti.