aA
Apie Nacionalinės pažangos programoje (NPP) akcentuojamą darnią šalies raidą, kuri neįmanoma be šalies miestų ir miestelių bei kaimų tolygaus vystymosi, kalbame su Valstybės pažangos tarybos nare, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktore Roma Žakaitiene.
Roma Žakaitienė
© Lietuvos vyriausybė

Prašome įvardinti, kokie nacionalinės regioninės politikos prioritetai šiuo metu įgyvendinami, kokiais keliais ateityje numatoma žengti?

Vienas iš svarbiausių prioritetų yra mažinti socialinę atskirtį tarp skirtinguose regionuose gyvenančių žmonių, skatinti tolygų visų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų vystymąsi, tai yra – ekonominę plėtrą, gyventojų užimtumo didinimą. Praėjusios finansinės perspektyvos injekcijos daugiausia buvo skiriamos infrastruktūros projektams vystyti, tai yra viešosioms erdvėms ir jų prieinamumui gerinti.

Šiemet svarbiausia naujovė yra integruotos investicijos. Tai – ne vien fizinė investicija į infrastruktūrą, bet ir socialinė integracija, verslo aplinkos gerinimas, jaunimo užimtumo skatinimas, kultūros įstaigų modernizavimas. Kitas ne mažiau svarbus prioritetas – bendruomenių inicijuota vietos plėtra. Būtent vietos bendruomenės turės galimybę kartu su savivaldybėmis bei verslu aktyviai spręsti regionų socialines, ekonomines ir kitas problemas.

Džiaugiamės, kad NPP programoje regionų plėtra įvardinta kaip horizontalus prioritetas, o į šią sritį įsitraukia dauguma ministerijų, tad dėmesys tikrai jaučiamas. Be to, 2007-2013 metų finansinėje perspektyvoje regionų plėtrai buvo skiriama 10,5 procento viso finansavimo, o 2014-2020 numatoma dvigubai daugiau – net 16,4 procento.

Sutikite, jog vienas iš pagrindinių plėtros variklių – sėkmingas verslas. Sakykite, koks verslo modelis gyventojams siūlomas regionuose, ar sudaroma pakankamai galimybių jo imtis?

Labai džiugu, jog atsiranda vis daugiau regioninių projektų, kuriuose dalyvauja verslininkai iš skirtingų savivaldybių, tačiau kiekvienas savo indėliu kuria gerbūvį viso regiono žmonėms. Tokiems projektams taikomi specialūs kriterijai, jie turi tenkinti ne tik inžinerinės, bet ir socialinės infrastruktūros poreikius. Kitaip sakant, siekiama, jog investicijos taptų socialiai atsakingos – didintų gyventojų užimtumą, kurtų palankesnę aplinką darniam vystymuisi, kad tai, kas sukurta, teiktų ilgalaikę naudą viso regiono gyventojams.

Šiuo metu kuriami ar jau baigti kurti visų penkių didžiųjų Lietuvos miestų bei 10 regionų integruotų teritorijų vystymo (ITV) planai. Kaip pavyzdį galiu paminėti jau patvirtintą Vilniaus miesto ITV planą, kuris numato padidinti sostinės gyventojų užimtumą naujose ir kokybiškose darbo vietose, padidinti jų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka bei paslaugų infrastruktūra, sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Tam bus kuriamos inovatyvios paslaugos, pertvarkomos apleistos erdvės, skatinamas vilniečių aktyvumas, kompleksiškai tvarkomi gerą urbanistinį potencialą turintys miesto rajonai. Planuojami konkretūs veiksmai kuriant darnią susisiekimo sistemą, aplinką tausojančią miesto ūkio infrastruktūrą. Naudą pajus ir kultūros, švietimo, socialinių paslaugų sritys, bus remiamos bendruomenės inicijuojamos vietos plėtros iniciatyvos. Pagal patvirtintą Vilniaus ITV programos veiksmų planą miesto plėtrai numatyta skirti 400 mln. eurų. ES investicijos sudaro 303 mln. eurų.

Kokie svarbiausi projektai vykdomi regionuose sėkmingai panaudojant ES patirtį ir lėšas?

Gerųjų pavyzdžių turime išties daug. Anksčiau ypač mažesnių miestelių ir kaimo vietovėse tikrai trūko viešosios infrastuktūros ir paslaugų, tačiau sėkmingai panaudojus ES finansinę paramą pavyko sukurti vietos bendruomenėms kultūros centrus, sporto aikšteles, švietimo ir laisvalaikio centrus. Be to, vyksta kurortinių vietovių atsinaujinimas, daugiafunkcinių centrų, sporto arenų statybos, laisvalaikio zonų atnaujinimas ir plėtra, taip pat kultūros įstaigų, vaikų darželių, sveikatos priežiūros institucijų bei daugiabučių modernizavimo darbai.

Kokia viešojo valdymo situacija dabartinėse savivaldybėse? Ar žmonės operatyviai gauna visus atsakymus ir reikiamą informaciją?

Viešojo valdymo tobulinimui savivaldybėse skiriama daug dėmesio. Labai svarbu, kad paslaugos gyventojams būtų kuo labiau prieinamos, kad jas teikiantys darbuotojai būtų kuo kompetentingesni. Tam nuolatos peržiūrimos ir atnaujinamos sistemos, vykdomi darbuotojų mokymai. Jeigu išskirtume „vieno langelio“ aptarnavo principą, reikėtų pažymėti, jog jis geriau ar blogiau jau veikia visoje šalyje. Tačiau šių metų rudenį visos 60 šalies savivaldybių pradės teikti 66 elektronines paslaugas verslui ir gyventojams. Tai sumažins administracinę naštą, palengvins ir paspartins paslaugų suteikimo procesą.

Kaip vertiname sprendimą suteikti teisę savivaldybių vadovus rinkti tiesiogiai?

Bendruomenių įtraukimą į sprendimų priėmimo procesą visada vertiname teigiamai. Lietuvos savivaldybių asociacija jau daugiau nei dešimtmetį ragino pagaliau leisti patiems gyventojams nuspręsti, kas geriausiai atstovaus jų interesams vietos valdžios lygyje, ir suteikti tiesiogiai išrinktam merui betarpišką žmonių pasitikėjimą bei atsakomybę. Vyriausybės ir Seimo inicijuoti tiesioginiai merų rinkimai gyventojams suteikė galimybę rinktis, dabar žmonės vertina ne tik kalbas, bet ir gebėjimus savo pažadus įgyvendinti. Apskritai savivaldybėse daug kas priklauso nuo pačių gyventojų, vietos žmonės labiausiai žino savivaldos problemas, todėl centrinės valdžios pasitikėjimas jų sprendimu renkant savo atstovą yra sveikintinas.

Nors akivaizdu, kad darbų jau atlikta daug, tačiau emigracijos mąstai mažėja vangiai. Ką dar turime padaryti, kad Lietuva neišsivaikščiotų po platųjį pasaulį svetur laimės ieškodama?

Emigracija – tai iššūkis kiekvienai savivaldybei. Manau, jog pačios savivaldybės turėtų būti labiau suinteresuotos investicijomis, tai yra jų pritraukimu, darbo vietų kūrimu regionuose. Atsirandant pažangioms įmonėms vis daugiau žmonių ne tik grįš iš užsienio šalių, bet sumažės ir vidinė migracija, poreikis vykti į didmiesčius. Be to, savivaldybių biudžeto formavimas turėtų priklausyti ir nuo jų pastangų pritraukti verslą bei investicijas. Tuomet atsirastų daugiau kompleksinių projektų, būtų nustatomi investavimo prioritetai, verslas ir savivalda dirbtų viena kryptimi.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. NPP numatyta gerinti viešųjų paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą visuomenei, kurti ir plėtoti visuomenei aktualias elektronines paslaugas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dr. Kjellas Nordstromas: tai, kas šiuo metu vyksta, pasaulį pakeis negrįžtamai (105)

Pasaulis, kuriame nebeįmanoma nieko prognozuoti. Toks, kuriame viskas skaitmenizuojama, o tada –...

Prieš dešimtmetį šlovės spinduliuose maudęsis Vitalijus Autukas: nežinau, kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje (69)

Vitalijus Autukas – atrodytų, tokia girdėta ir taip gerai pažįstama pavardė, tačiau mintyse...

Šimonytė: čia dar vienas „rekordinis“ biudžetas (78)

Vyriausybė antradienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris,...

Orai: permainos ne už kalnų

Jei praėjusią savaitę rudeninę striukę ar paltą įdienojus dažnam teko nešti rankose, tai...

Gentvilas siunta dėl Šimašiaus kuriamo komiteto: nebevaidinkite, kad su mumis kuriate liberalią visuomenę (116)

Vilniaus meras, vienas liberalų sąjūdžio lyderių Remigijus Šimašius pranešė, kad sieks...

11 mitų apie sveiką mitybą: kai kurių taisyklių laikomės visiškai be reikalo (16)

Minint Pasaulinę maisto dieną pats metas išsklaidyti sveikos mitybos mitus ir pradėti mėgautis...

Jolanta Blažytė: apie santykius su buvusiu vyru ir ką reiškia būti labai turtinga moterimi (71)

Viena įtakingiausių Lietuvos verslininkių Jolanta Blažytė pasakoja, kad verslą kūrė, nes buvo...

„Žalgirio“ lyderiu greitai tapęs naujokas labiausiai laukia toliašaudės artilerijos protrūkio specialiai Krepsinis.lt iš Stambulo (8)

Kauno „Žalgiriui“ sezonas Eurolygoje prasidėjo skaudžiu pralaimėjimu namuose prieš Vitorijos...

Vengdami mokesčių už stovėjimą, vairuotojai ėmėsi radikalių kovos priemonių (209)

Vilniuje vis augant mokamų stovėjimo vietų skaičiui, į darbus automobiliais važiuojantys ir jų...

Du Griezmanno įvarčiai paguldė ant menčių futbolo grandų dvikovoje pirmavusius vokiečius (4)

Po vokiečių pirmojo įvarčio atsitiesusi Prancūzijos rinktinė UEFA Tautų lygos rungtynėse...