aA
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habil. dr. Ramutis Bansevičius pastaruoju metu yra užpatentavęs 35 išradimus, tačiau per visą savo darbinę karjerą skaičiuoja padaręs apie 300 išradimų ir dar gavęs 15 patentų užsienyje. Paklaustas, kurie iš jo patentuotų gaminių jam yra svarbiausi, neslepia, kad tai, be jokios abejonės, būtų medicininiai patentai, nes būtent jie gali keisti žmonių gyvenimus. Mokslininko galvoje verda daugybė naujų idėjų, kokių išradimų Lietuvai ir pasauliui dar reikia.
Profesorius Ramutis Bansevičius
© Asmeninio albumo nuotr.

Sukūrė tai, ką medikai naudos po kelerių metų

Profesorius R. Bansevičius, dirbdamas kartu su kolega Algimantu Bubuliu, yra patentavęs kraujagyslių valymo, naudojant kavitaciją, įrenginį. Tai, kaip mini pats pašnekovas, yra vienas reikšmingesnių jo darbų.

„Kavitacija yra skystyje sukeliamos labai aukšto dažnio bangos, kurios ardo viską – net betoną. Ant kraujagyslių nusėda tokie riebalų sluoksneliai, kurie susiaurina kraujo tekėjimą. Ypatingai tai pasireiškia kojose, ypač, jei žmonės rūko. Mes sugalvojome tokį ultragarsinį zondą su labai specialiu antgaliu, iš kurio veržiasi kavitacinė srovė, kuri kraujagyslėse ardo visas nuosėdas. Man tai vienas iš pavyzdžių, kai išradimas daugiausiai duoda naudos visuomenei“, - pasakoja mokslininkas.

Šiuo metu šis mokslininkų išradimas medicinos įstaigose dar nenaudojamas, nes, kaip aiškina R. Bansevičius, naujiems medicininiams išradimams prasiskinti kelią į ligonines gana sudėtinga. Vis dėlto profesorius nepraranda vilčių ir sako, kad po metų ar dvejų tokį įrenginį medikai tikrai jau naudos ir Lietuvoje.

Kuo mokslininkui patentai yra naudingi, ar apsimoka finansiškai? R. Bansevičius neslepia, kad patentai daugiausiai naudos duoda pretenduojant į tarptautiniams ar Lietuvos projektams skiriamą paramą. O šie yra mokslo žmonių duona kasdieninė.

„Iš projektų mes gyvename, - patikslina pašnekovas. - Tai yra mokslinės veiklos dalis, vėliau iš projektų rašome straipsnius“.

R. Bansevičius samprotauja, kad mokslininkų išradimai ir patentai pamažu panaudojami ir praktikoje: „Geresnio rezultato visada norisi, bet jau reikalai šiek tiek pajudėjo“.

Svajoja apie telefono dydžio palydovą

Kalbėdamas apie 35 patentų kraitį, pašnekovas šio skaičiaus nesureikšmina ir neslepia, kad jam svarbiau ne kiekybė, o kokybė. Čia pat jis pasidalija dar keliais projektais, ties kuriais šiuo metu dirba.

„Šiuo metu vykdau du Lietuvos mokslų tarybos projektus – vienas apie lazerių spindulio nukreipimą erdvėje, o kitas – dramblio straublio tipo robotai. Eilėje stovi nanopalydovai ir pikopalydovai. Paleidus nanopalydovą, erdvėje jis netvarkingai vartosi, o tai neleistina. Mūsų idėja – jį stabilizuoti, nukreipti į objektą žemėje ar saulę. Tą pasiūlėme daryti su pjezoelementais, sukant apie norimą ašį specialią sferą. To rezultatas - smarkiai sumažėję stabilizavimo sistemos gabaritai ir energijos suvartojimas, o svarbiausia – pasiekiame neregėtą kampinę skyrą, dešimtis tūkstančių kartų didesnę nei esamų schemų“, - pasakoja KTU profesorius.

Kam daryti palydovą labai didelį ir mokėti didžiulius pinigus jį paleidžiant į orbitą, kai jisai gali būti dėžutės dydžio?
R. Bansevičius

Jo teigimu, generuojamos idėjos ir apie pikopalydovus. Keliamas tikslas juos sukurti kaip įmanoma mažesnius.

„Pikopalydovai yra mobilaus telefono dydžio, sunku tokius ir įsivaizduoti, tačiau elektronika dabar labai sumažėjusi, tapusi miniatiūrine, taigi tokia idėja tampa visai reali. Kam daryti palydovą labai didelį ir mokėti didžiulius pinigus jį paleidžiant į orbitą, kai jisai gali būti dėžutės dydžio. Tačiau atsiranda viena problema – pakeisti radijo ryšį optinio lazerio ryšiu“, - pasakojo R. Bansevičius.

Anot jo, šiai problemai spręsti pasitelkiami mokslininkų sukurti lazerio spindulio valdymo erdvėje deflektoriai. „Jie ypač efektingi, kai reikia organizuoti ryšį tarp nanopalydovų ar pikopalydovų spiečiaus, kai vienu metu į kosminę erdvę paleidžiami 10...15 tokių palydovų, kurie vykdo vieną užduotį, kooperuodami vienas su kitu“.

Elektromobilius galės įkrauti robotai

Mokslininkas, paklaustas, kur gali būti panaudojami dramblio straublio robotai, pateikė vieną pavyzdį: „Mano sūnus gyvena Norvegijoje ir nusipirko „Tesla“ elektromobilį. Jį reikia pakrauti, taigi vienas kelias eiti ieškoti kištuko, o antras kelias, jeigu garaže stovi toks robotukas, jis gali pats susirasti skylę, į kurią reikia įkišti elektrodą ir automobilį įkrauti. „Tesla“ yra valdoma iš išmanaus telefono, jis parodo, kiek elektromobilis turi dar elektros, kiek pakrautas, kokiu greičiu važiuoja ir t.t., be to, gali valdyti tokį straublio tipo robotą, dirbantį visai savarankiškai“, - pasakojo KTU mokslininkas.

R. Bansevičius atvirauja, kad pagrindinis variklis, skatinantis kurti vis kažką naujo ir patentuoti naujus gaminius, originalumo paieškos: „Vykdau nemažai tarptautinių projektų, o juos finansuoja tik pasiūlius originalią idėją. Tokių projektų tikslas nėra ištirti kažką žinomo, idėja turi būti originali, taigi tai ir yra akstinas naujoms idėjoms“.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po slaptų pažymų dėl „Revolut“ – aiškesnis vaizdas: neigia informaciją dėl serverių Rusijoje

Antradienį žiniasklaidoje paviešinta informacija galimai meta šešėlį ant finansų technologijų...

Ruoškitės: atkeliauja tikras speigas (55)

Naktimis temperatūra kris iki 19 laipsnių šalčio, dienomis – iki 14, artimiausių dienų orus...

Perspėjo britus: turėsite „kietą“ sieną (42)

Tarp Airijos ir Šiaurės Airijos atsiras reali siena, jei Didžioji Britanija nepritars „...

Nori keisti vaikų paėmimą iš šeimų: kartu pas globėjus tektų išsikraustyti ir vienam iš tėvų papildyta (489)

Jei būtų įteisintos valstiečių ir žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio pateiktos Vaiko teisių...

Amerikiečiams leista įsigyti „Luminor“ banką (47)

Europos Komisija (EK) leido didžiausiai privataus kapitalo fondų valdymo bendrovei „Blackstone...

Pasaulio čempionas išeina į dvigubą medžioklę: pildys ir trofėjų lentyną, ir piniginę (9)

Dano Rapšio laukia kaip niekad intensyvus sezonas. Kaip jau skelbė DELFI, 23-ejų panevėžietis...

Suskaičiavo, kiek žiemą kelyje sutaupytų minučių gali kainuoti gyvybę (13)

Pirmųjų šių metų savaičių eismo įvykių statistika – itin niūri, mat keliuose jau žuvo 15...

Šeimos gydytoja primena primirštą natūralų vaistą: gydo slogą, malšina gerklės skausmą (4)

Įsibėgėjo ne tik žiema, bet ir ligų sezonas: poliklinikose sunkiai rasite laisvą šeimos...

Paskelbtos „Oskarų“ nominacijos: kas šiemet pretenduoja į svarbiausius kino pasaulio apdovanojimus? (9)

Jau visai netrukus, vasario 24 dieną, Los Andžele vyks svarbiausias kino pasaulio įvykis – „...

Murmansko srityje į aerodromo taką rėžėsi Rusijos viršgarsinis bombonešis, žuvo trys įgulos nariai atnaujinta 15.55 (396)

Vienas Rusijos strateginis bombonešis „Tu-22M3“ antradienį sudužo šiaurinėje Murmansko...