Nuo lapkričio 7 d. įvestas karantinas vėl grąžino mus į jau iš pavasario pažįstamas, ne pačias smagiausias patirtis.
Sustabdžius įprastas veiklas ir pakeitus įpročius, atsirado daugiau nerimastingų, depresyvių, apatiškų asmenybių. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris.
Nuo lapkričio pradžios į viršų šovusi COVID-19 naujų atvejų kreivė tik kyla ir kol kas nėra jokių ženklų, kad virusas šalyje imtų slopti.
Svarbi ne tik fizinė, bet ir psichinė, emocinė sveikata. Kaip išlikti pozityviam, kaip užsikrėtus nepasiduoti baimei ar stresui? Mintimis šiais klausimais pasidalino Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Dienos stacionaro vedėja, psichiatrė Jolita Valantiejienė.
– Kas vyksta su mūsų psichika karantino metu, kai daug laiko turime praleisti savo namuose, mažoje erdvėje?
– Labai daug žmonių pirmo karantino metu įgavo kažkokias gaires kaip elgtis ir, manau, šis karantinas bus kitoks. Baimės, kuri vyravo pirmo karantino metu, yra mažiau.
Daugelis žino, turi savo viziją, kaip tas karantinas atrodo, kaip reikia elgtis, kaip gyventi. Prisimenant pavasarį, netrūko nežinomybės, daug pačios ligos, susirgimo baimės.
Dabar žmonės mąsto visiškai kitaip. Vieni gal dėl nuovargio yra linkę atmesti šią situaciją, nuvertinti, sumenkinti ją, nes gal yra pavargę, nebenori tokios patirties.
Dauguma suvokia, kad karantinas nėra toks jau baisus, išmokta kontaktuoti socialiniais tinklais, galbūt baiminamasi ekonominių padarinių netekus darbo. Manau, dabar šiek tiek paprasčiau, lyginant situaciją su pavasariu.
– Skirtingai nuo pavasario, dabar susirgimų atvejų yra žymiai daugiau, kone kasdien fiksuojama po 1000 ir daugiau naujų atvejų. Kaip reaguoti žmogui sužinojus, kad jo COVID-19 testas yra teigiamas, kaip neišsigąsti, nepulti į paniką?
– Kažkoks išgąstis yra natūralu, kiekvienas gali tai patirti. Tačiau ta baimė turbūt kitokia būtų pavasarį, kada apie virusą neturėjome daug žinių. Dabar matome, kad ne visi apsikrėtimai virsta į sunkius ligos atvejus, gana daug užsikrėtusiųjų praserga lengva forma, tai nuėmė tą bendrą baimę.
Bet aišku, sužinojęs diagnozę, žmogus išsigąsta, pasimeta. Rekomendacija būtų kuo daugiau pačiam žinoti apie ligą, turėti kuo daugiau informacijos, kontaktuoti su šeimos gydytoju, kuris paaiškintų, kaip elgtis, kokiais atvejais liga jau yra pavojinga, kada jau reikėtų kviesti pagalbą, o kada pakanka gydytis namuose.
Tai bet kokiu atveju yra liga ir niekas negali jos prognozuoti, kaip ji pasireikš. Svarbu rimtai pažiūrėti į šią situaciją, bet į paniką nepulti, o susikaupti ir stengtis sveikti.
– Jei užsikrėtusiam žmogui sunku valdyti savo emocijas, kur reikėtų ieškoti pagalbos, kur kreiptis?
– Žinoma, rekomenduojame ieškoti ir reikia ieškoti pagalbos, jei stresas, baimė ima viršų. Daugelis psichologinės pagalbos tarnybų niekur nedingo karantino metu, jos dirba ir gali padėti. Pirmiausia reiktų kreiptis į savo polikliniką, kurioje žmogus registruotas, visos poliklinikos turi savo psichologinės sveikatos centrus, savo dirbančius psichologus, kurie gali ir turi padėti.
Yra ištisa tarnybų grandinė, kur galima kreiptis ir pabendrauti su psichologais.
– Kokia situacija buvo pavasarį, ar žmonės pirmo karantino metu ieškojo psichologinės pagalbos?
– Galbūt daug žmonių manė, jog Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras pavasarį dėl karantino neveikė, nepriėmė naujų pacientų. Iš tiesų besikreipiančių karantino metu buvo mažiau, gal žmonės labiau mobilizavosi ir liko namuose, gal savo mintis nukreipė į tai, kaip išgyventi šį laikotarpį, kaip apsisaugoti.
Reali psichologinė pagalba buvo labai reikalinga jau po karantino praėjus kažkuriam laikui, po mėnesio, dviejų. Pradėjome jausti, kad žmonės sunkiai išgyveno tą laikotarpį, kai kuriems pakriko psichinė būsena, ypač ilgai sergančių psichinėmis ligomis, kurie neteko kontakto su savo gydytojais bei neteko psichiatrų priežiūros. Kiti pradėjo kreiptis į psichologus, kurie suprato, kad jiems buvo sunkus laikotarpis.
Dabar psichologinė pagalba yra labai reikalinga, vieni bijo paties susirgimo, kiti bijo karantino, tretiems nerimą kelia tai, kad kažko neteks.
Didžiausia problema – nuovargis nuo šios situacijos, neaiškumo, kai padėtis keičiasi kone kiekvieną dieną. Tai išvargina ir išsekina žmones.
– Kas galėtų padėti išvengiant to streso?
– Reikia bendrauti ir, žinoma, dabar rekomenduojame tą daryti telefonu, nuotoliniu būdu. Yra įvairių technologinių vaizdo priemonių. Ekrane matomas veidas, akių kontaktas daug duoda, užmezgamas stipresnis ryšys nei susirašinėjant žinutėmis, taip pat rekomenduojama išsikalbėti, išlieti savo nerimą.
Bendravimas yra pagrindinis būdas, padedantis suvaldyti tą nerimą, stresinę būseną.
Nauja platforma ieškantiems psichologinės pagalbos
Skatinant informacijos apie psichikos sveikatą sklaidą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sukūrė nacionalinę emocinės pagalbos platformą www.pagalbasau.lt.
Ši internetinė platforma, kuria jau pasinaudojo 40 tūkst. žmonių, leidžia šalies gyventojams daugiau sužinoti apie savo ir artimųjų psichikos sveikatą bei greitai rasti reikiamą pagalbą, skelbiama ministerijos pranešime.
Pagalbasau.lt svetainėje atsakius į pateikiamus klausimus, galima įsivertinti savo emocinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje galima rasti išsamią informaciją apie pagalbos sistemą Lietuvoje – pagalbą teikiančių įstaigų adresus, kontaktinius duomenis ir teikiamas paslaugas.
SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas pastebi, kad visuotinė pandemija vis daugiau žmonių paskatino ieškoti pagalbos internete.
„Užsienio šalyse yra daug emocinę pagalbą teikiančių svetainių, kurias rengia autoritetingos institucijos ar visuomenėje autoritetą turinčios nevyriausybinės organizacijos. Mūsų šalies gyventojų psichikos sveikata nėra gera, trūksta informacijos apie pagalbos galimybes, emocinius sunkumus. Siekėme ir Lietuvoje sukurti analogišką informacijos tinklą: svetainėje pateikėme informaciją apie įvairius psichikos sveikatos sutrikimus, aprašėme simptomus ir paaiškinome, kaip galima padėti sau, kitiems, įsivertinti sutrikimo pobūdį“, – sako I. Rubikas.
Jo teigimu, pasitelkus svetainėje esantį klausimyną galima įsivertinti savo būklę, suprasti, apie ką reikėtų pasidomėti daugiau.
SAM atstovas pabrėžia, kad pandemijos metu pablogėjo kai kurių gyventojų psichikos sveikata, padidėjo sergančiųjų nerimo, depresijos sutrikimais skaičius. Atsiradus ar sustiprėjus šiems simptomams, patariama kreiptis į specialistą, kuris galės tiksliai įvertinti situaciją ir suteikti tinkamą pagalbą, o prireikus, skirti gydymą.
Prie šios svetainės kūrimo prisidėjo daugiau nei 50 geriausių savo srities specialistų. Jie padėjo sukurti mokslo žiniomis bei praktiniais įrodymais pagrįstus, lengvai skaitomus ir aiškius tekstus.
Birželio mėnesį startavusi ir jau daugiau nei pusę metų veikianti atnaujinta emocinės pagalbos platforma per dieną vidutiniškai sulaukia 200 naudotojų.
| Pagalbos telefonai: | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64. |
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija.