Suvirpa širdis išgirdus Lietuvos vardą

M. Simaitis Norvegijoje gyvena jau dešimtus metus. Vis tik jis pasakoja, kad pradžioje manė atvykęs čia padirbėti vos keliems metams.

„Tačiau pradedi gyventi svetimame mieste, pradedi leisti „šaknis“ ir taip po truputėlį praeina dešimt metų. Tačiau mano širdis tikrai suvirpa išgirtus Lietuvos vardą. Ir mes čia gyvename tarsi dvigubą gyvenimą – gyvename Norvegijoje, naudodami šios šalies kalbą bei būdami visuomenės dalis, tačiau turime ir savo mažąją Lietuvą. Su savo renginiais aš taip pat bandau ją kurti“, – pasakoja pašnekovas.

Jo, kaip renginių organizatoriaus ir vedėjo vienas tikslų – burti lietuvius į vieną vietą, nuolat priminti jiems, kad nors jie ir gyvena užsienyje, tačiau visi yra lietuviai.

Bendruomenė kiekvienais metais auga

Osle gyvenantis M. Simaitis organizuoja ir veda įvairius renginius, protmūšius, buria lietuvius. Vyras pasakoja, kad pradėjęs burti lietuvius lyg bandė „užpildyti“ savo socialinį vakuumą.

„Aplinkui viskas vyksta norvegiškai. Įsinorėjau susipažinti su žmonėmis, bendrauti lietuvių kalba. Taip po truputėlį viskas ir prasidėjo. Tačiau viskas prasidėjo nuo tokių rožinių svajonių. Pirmieji metai buvo lyg susipažinimo. Tačiau pastebėjau, kad kuo toliau, tuo daugiau buriasi žmonių. Bendruomenė didėja“, – teigia jis.

Renginių organizatorius pasakoja, kad protmūšiuose, kuriuos jis organizuoja jau septynerius metus, iš pradžių susirinkdavo apie keturiasdešimt žmonių. O šiuo metu į šiuos renginius atvyksta 250 dalyvių, tačiau susirenka ir daug žiūrovų.

Bene visi lietuviai nori būti bendruomenės dalimi

M. Simaičio organizuojami renginiai lietuviams – didelė šventė visiems. Jis teigia, kad į Joninių šventę jie susikviečia net 800–900 lietuvių.

„Lietuvybė – labai svarbi mūsų dalis. Dabartinė emigracijos banga yra sumažėjusi, mat Lietuvoje gyventi taip pat yra sudarytos labai geros sąlygos. Skandinavijos šalys po truputėlį lyginasi su Lietuva. Vis tik mano, kaip 10 metų gyvenančio svetur lietuvio patirtis byloja, kad tik apie 10 proc. čia atvykusių žmonių visiškai integruojasi į Norvegiją. Dažniausia to įtaka – susirastos antrosios pusės iš Norvegijos. Tačiau 90 proc. atvykusių žmonių, nors ir integruojasi į darbus, taip pat nori jungtis ir į lietuviškas bendruomenes ir išlaikyti bendravimo džiaugsmą lietuvių kalba su tautiečiais“, – savo patirtimi dalinasi Norvegijoje gyvenantis lietuvis.

Anot jo, lietuvių ir norvegų mentalitetas šiek tiek skiriasi. Todėl labiausiai lietuviams ir patinka bendrauti su žmonėmis, atvykusiais iš ten pat.

Pilietybė – vienintelis „raktas“ integruotis į šalį

Visai netrukus, gegužės 12 dieną, lietuviai turės išreikšti nuomonę dėl pilietybės išsaugojimo galimybės. M. Simaitis pabrėžia, kad šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daug žmonių iš kitų pasaulio šalių.

„Tam įtakos turi globalizacija. Aš vis dažniau girdžiu, kad lietuviai norėtų, jog atvykę žmonės pilnai integruotųsi į Lietuvą – mokėtų kalbą, mokesčius, susipažintų su šalies istorija. Tuomet, jei žmonės moka lietuviškai ir stengiasi gilinti žinias apie šalį, kurioje gyvena, labai smagu juos priimti kaip bendruomenės dalį, lygiaverčius pilietybės partnerius. Lygiai taip pat ir su Norvegija. Į šią šalį atvažiavo daug gyventojų iš kitų šalių, todėl norvegai iš jų tikisi pastangų išmokti kalbą, integruotis į kultūrą“, – pabrėžia jis.

Vyras įsitikinęs – norint integruotis į šalį, pagrindinis „raktas“ yra pilietybė. Tačiau, norint gauti norvegišką pasą, tu turi ne tik pragyventi šalyje tam tikrą skaičių metų, tačiau ir privalai išsilaikyti kalbos bei istorijos testus. Tokiu būdu turi įrodyti, kad tikrai nori tapti Norvegijos piliečiu.

„Norvegijos pasas užtikrina saugumą šalyje. Žmogus, turintis pasą, gali pretenduoti į paskolas mokslams, būstui. Taip pat turint pilietybę atsiranda daugiau ir darbo perspektyvų. Yra specialybių, kuriose yra reikalaujama, kad būtum šalies pilietis. Pilietybę turint paprasčiau tampa ir tada, jei tavo antroji pusė – Norvegijos pilietis. Taip lengviau keliauti ir panašiai“, – privalumus vardija M. Simaitis.

Taip pat, jis pabrėžia, turint pilietybę galima dalyvauti rinkimuose bei balsuoti.

Nori saugumo ir užtikrintumo

Vyras teigia, kad šiuo metu vyraujanti geopolitinė situacija pasaulyje yra neaiški. Dėl šios priežasties žmonės susiduria su nežinomybe.

„Gyvendami Norvegijoje dešimt metų mes čia turime savo nekilnojamąjį turtą, auginame vaikus. Todėl natūralu, kad norisi garantijų, kad jei kažkas atsitiks, mes būsime tarp tų žmonių, kuriais bus pasirūpinta. Juk čia – mūsų namai“, – nurodo pašnekovas.

M. Simaitis įsitikinęs – pagrindinis „raktas“ į emocinį saugumą bei stabilumą – pilietybė.

„Mūsų vaikai turi Lietuvos pilietybę. Tai – lyg privilegija tiems, kurie gimė lietuvių šeimose, nors ir užsienyje. Iki 18 metų tokie vaikai gauna lietuvišką pasą. Tačiau sulaukus pilnametystės būtina apsispręsti, kokios šalies pasą norisi pasirinkti“, – sako renginių vedėjas.

Liūdina istorijos, kuomet lietuviams tenka atsisakyti gimtinės pilietybės

Ir būtent tada, kai sulaukus pilnametystės M. Simaičio vaikams teks rinktis, būti Norvegijos ar Lietuvos piliečiais, atsiranda didelė grėsmė.

„Atsiranda didelis šansas prarasti Lietuvos piliečius. Galbūt mūsų vaikai norės pasirinkti Norvegijos pilietybę, jei mūsų gyvenimas taip susiklostys, kad liksime čia. Tačiau galbūt jie norės turėti ir Lietuvos, ir Norvegijos pilietybes. Apie tai svarstant ir tampa labai aktualus klausimas dėl pilietybės išsaugojimo“, – įsitikinęs pašnekovas.

Anot jo, tai – aktualiausias klausimas, kuris bus sprendžiamas gegužės 12 dieną.

„Yra daugybė pavyzdžių, kuomet žmonėms teko atsisakyti Lietuvos pilietybės. Tačiau kiekvienas žmogus turi skirtingą istoriją. Tačiau galiu pasidalinti vienu pavyzdžiu. Vaikinukas labai gerai sportavo, siekė būti profesionalas savo sporto srityje. Jam labai gerai sekėsi. Jis gavo pasiūlymą atstovauti Norvegiją. Tačiau kadangi tas vaikinukas turėjo Lietuvos pasą, jis to padaryti negalėjo. Jis priėmė Norvegijos pilietybę ir nors ir nenorėjo atsisakyti Lietuvos pilietybės, ji iš jo buvo tiesiog paimta“, – pasakoja renginių vedėjas.

M. Simaitis pasidžiaugia, kad Norvegijoje gyvenantys lietuviai labai aktyviai balsuoja rinkimuose bei tą daryti skatina vieni kitus. Tai, anot jo, lyg pilietiškumo „trendas“.

„Pastebėjau, kad kuo ilgiau gyveni užsienyje, kuo labiau integruojiesi į tą šalį, tuo labiau nori grįžti prie savo „šaknų“. Tai galioja tiek man, tiek mano aplinkoje esantiems lietuviams“, – džiaugiasi Norvegijoje gyvenantis renginių organizatorius.

Jis sako, kad ateinančių balsuoti lietuvių tik daugėja. Todėl pašnekovas nė neabejoja, kad ateinančių rinkimų metu bus „sumušti“ visi balsuojančiųjų rekordai.

Šaltinis
Temos
Specialusis projektas „Kokia bus Lietuva?“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)