Didžiuojasi būdamas lietuvis
T. Umbrasas lietuvybę skleidžia visur, kur tik bebūtų. Net ir vyro vairuojamo automobilio numeriai nurodo, kad jis – lietuvis.
„Jei manęs kas pasiteirauja, iš kur esu kilęs, visada atsakau, kad aš – lietuvis. O kai važiuoju su mašina visi ir taip tą supranta, nes jos numeriai – išskirtiniai. Mėgstu nešioti ir džemperį su užrašu „Team Lithuania“. O tai ir reiškia, kad esu Lietuvos komandos dalis“, – pasakoja pašnekovas.
Jis daugiau nei dvidešimt metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau iki šiolei puikiai ir be jokio akcento kalba lietuviškai.
„Nors kai buvau paauglys ir „praradinėjau“ lietuvių kalbą, mat draugų daug lietuvių neturėjau, tačiau vėliau įsiliejau į lietuvių bendruomenę. Taip atsirado daugiau lietuvių draugų. Todėl niekada to ir nepraradau“, – džiaugiasi kaunietis.
Vyras įsitikinęs – būtent todėl, kad yra kilęs iš Kauno, jaučia, kad lietuvybė jam yra tiesiog „įskiepyta“. Jo pačio šeimoje labai svarbu išlikti savo gimtinės atstovu.
Lietuvius suburiantys renginiai – įprasta praktika
T. Umbrasas – Los Andželo lietuvių bendruomenės vicepirmininkas. Ir nors šiame mieste lietuvių nėra tiek daug, kiek Čikagoje, įvairūs renginiai bei susibūrimai padeda puoselėti lietuvybę.
„Los Andžele visi labiau „išsimėtę“, turi savo mažesnes grupeles. Šiame mieste mes turime apie 20 organizacijų, kurios gali būti laikomos atskiromis bendruomenėmis. Tačiau kai vyksta kažkoks didelis renginys, pavyzdžiui – „Lietuvių dienos“, susirenka tikrai nemažai lietuvių. Būtent tokių reginių metu galima realiai pamatyti, kiek lietuvių Los Andžele gyvena“, – pasakoja pašnekovas.
„Lietuvių dienos“ – kasmetinis renginys, kuris vyksta net dvi dienas. Jame per vieną dieną apsilanko apie du tūkstančiai lietuvių. Šis renginys yra skirtas pristatyti lietuvybei bei jai išsaugoti. Jame pasirodo atlikėjai iš Lietuvos, pasirodo ir vietinės grupės. Į šį renginį iš visos Amerikos susirenka atlikėjai ir grupės, kilusios iš Lietuvos“, – džiaugiasi T. Umbrasas.
Šiame kasmetiniame renginyje būna tiekiamas lietuviškas maistas, dalyviams pasakojama ar tiesiog primenama apie gimtinę. Renginys skirtas ir tam, kad apie Lietuvą išgirstų užsieniečiai.
Išeivijos lietuviai – tie, kurie puoselėja lietuvybę
Pašnekovo nuomone, išeivijos lietuviai neretai ir būna būtent tie, kurie siekia skleisti informaciją apie savo gimtinę.
„Dažnai tokie žmonės nori akcentuoti, kas jie yra. Jie buriasi į bendruomenes, jie netgi kartais, sakyčiau, yra daugiau prolietuviai, negu patys lietuviai toje pačioje Lietuvoje“, – nuomone dalinasi T. Umbrasas.
Jis sako, kad išeivijos lietuviai labai stipriai palaiko lietuvybę, skleidžia žinią apie ją bei puoselėja ir lietuvių kalbą.
„Aš pats gimiau Lietuvoje. Mūsų šeimoje visada buvo akcentuojama, kad lietuvybę, kalbą bei tradicijas reikia išlaikyti. Turbūt todėl visada ir norėjau kažką daryti su bendruomene. Tad noras prisidėti prie tos pačios Los Andželo lietuvių bendruomenės buvo todėl, kad pajaučiau, jog tai vieta, kurioje galiu dar labiau išreikšti lietuvybę, pritraukti dar daugiau žmonių“, – teigia vyras.
Dabartinė tvarka „skaldo“ bendruomenę
T. Umbrasas sako, kad lietuvybė ir Lietuvos pilietybė – glaudžiai susiję dalykai. Šiuo metu visiems yra itin aktuali dvigubos pilietybės tema.
„Aš manau, kad artėjantis referendumas yra labai opi tema, ypatingai – mūsų bendruomenėje. Turime lietuvių, kurie gali turėti dvigubą pilietybę ir tokių, kurie negali. Yra žmonių, kurie gali turėti dvigubą pilietybę, nes turi pabėgėlio statusą. Tokiu būdu jų vaikai ar net vaikų vaikai galės turėti dvigubą pilietybę. Tačiau tie, kurie iš Lietuvos išvykę jau po Nepriklausomybės atkūrimo, negali to turėti“, – pasakoja kaunietis.
Jis įsitikinęs, kad tokiu būdu yra skaldoma bendruomenė. Juk pabėgėlio statusą turinčio žmogaus vaikų vaikai gali neturėti jokio ryšio su Lietuva, tačiau jie turės galimybę dvigubai pilietybei. O tie, kurie išvykę po Nepriklausomybės, tarkim, dėl ekonominių tikslų, negali turėti dvigubos pilietybės.
„Aš pats išimties tvarka galiu turėti dvigubą pilietybę. Tačiau tai užtruko turbūt 22 metus. Tam, kad neprarasti Lietuvos pilietybės, aš gyvenau su žaliąja kortele iki tol, kol šeimoje neišsiaiškinome, kad mūsų prosenelis buvo ištremtas. Pagal tą galimybę aš galėjau tapti dvigubu piliečiu“, – savo istoriją pasakoja T. Umbrasas.
Vis tik šis procesas, anot jo, labai ilgai užtruko ir buvo itin sudėtingas. Vyras teigia, kad seniau jo itin dažnai klausdavo, kodėl jis neturi Amerikos pilietybės. O jis jos neturėjo, mat nenorėjo prarasti Lietuvos pilietybės.
Pilietybės netekimas – lyg bambagyslės nukirpimas
T. Umbrasas pasakoja, kad šiuo metu, turint dvigubą pilietybę, jo gyvenime pasikeitė tai, kad jis turi teisę balsuoti.
„Su žaliąja kortele tu esi laikomas piliečiu, tačiau balsuoti negali. Tenka kas kažkiek laiko vis teirautis, ar tebėra galima pasilikti šalyje. Tuomet būni patikrinamas, jei nebūna rasta priežasčių, dėl kurių negalėtum pasilikti, leidimas būna duotas. Būdamas pilietis tu gali išvykti iš šalies ilgesniam laikotarpiui, tau nebereikia rūpintis, kad negalėsi grįžti į šalį, kurioje ilgai gyveni“, – sako pašnekovas.
Jis teigia, kad prarasti Lietuvos pilietybę jam būtų labai skaudu. Tai – lyg bambagyslės nukirpimas ir atskyrimas nuo motinos.
„Tada gali pasijusti, kad gimei Lietuvoje, tačiau jai esi nebereikalingas“, – įsitikinęs vyras.
Anot jo, pasitaiko ir situacijų, kuomet žmonės pasirenka Amerikos pilietybę ir tokiu būdu praranda savo gimtosios šalies – Lietuvos pilietybę.
„Žmonės sako, kad jei pilietybę iš jų atima, vadinasi jie yra nereikalingi Lietuvai. Taip tokie žmonės nebesieja savo ateities su Lietuva. Aš žinau pavyzdžių, kuomet žmonės labai nori išlaikyti tą Lietuvos pasą, mat svajoja senatvėje grįžti. Yra daug įvairiausių pavyzdžių“, – pasakoja T. Umbrasas.
Džiaugiasi, kad lietuviai vis dažniau nusprendžia grįžti namo
Amerikoje gyvenantis lietuvis įsitikinęs, kad Lietuvoje šiuo metu situacija tikrai gerėja.
„Duomenys rodo, kad lietuviai į savo gimtąją šalį grįžta ne tik iš Amerikos, tačiau ir iš kitų šalių. Tai labai aktualu dabar, atsiradus galimybei dirbti nuotoliu. Tokie žmonės gali grįžti ir gyventi Lietuvoje, čia leisti pinigus, tačiau uždirbti kitų šalių dydžio atlyginimą“, – sako vyras.
Anot jo, Lietuva auga ir šalyje situacija gerėja.
„Mano ir pačio planas grįžti į Lietuvą. Šis planas turėtų pavykti artimoje ateityje. Tačiau norisi viską susidėlioti asmeniškai, nesinori visko atskleisti visiems“, – teigia pašnekovas.
Tiki, kad dvigubos pilietybės galimybė suteiktų vien privalumus
Amerikos lietuviai, T. Umbraso teigimu, tikrai yra veiklūs balsavimuose.
„Praeitais metais turėjome Prezidento vizitą, jis apsilankė mūsų bendruomenėje. Pas mus atvyksta ir politikai. Neretai pas mus atvyksta žmonės iš Lietuvos ir pristato, kaip yra svarbu balsuoti“, – sako pašnekovas.
Anot jo, jei Lietuvos politikai atvažiuoja ir skatina, kad tai vyktų, kodėl tuomet neišsaugojus ir dvigubos pilietybės. Juk šiuo metu daug balsų yra prarandama.
„Išeivijos lietuviai gal net ir mato viską dar geriau, nei iš vidaus pusės. Tokie žmonės gali prisidėti ir jie myli Lietuvą. Aš pats visiškai nesu atitrūkęs nuo Lietuvos aktualijų. Nuolat skaitau, domiuosi visomis Lietuvos naujienomis“, – pabrėžia T. Umbrasas.