Daugiausiai gyventojų emigruoja
Uostamiestyje, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičius mažėja – per pastaruosius devynerius metus (2005−2014 m.) Klaipėdos mieste gyventojų sumažėjo 26 322 žmonėmis (14,3 proc.). Tą patvirtina ir 2014 m. pradžios duomenys – Klaipėdoje tuomet gyveno 157 305 gyventojai, t. y. 1236 žmonėmis (0,8 proc.) mažiau nei prieš metus, kai uostamiestyje buvo 158 541 gyventojas (1 proc. mažiau nei 2012 m. pradžioje).
Nors proporcingai mažėja abiejų lyčių gyventojų, moterų Klaipėdoje paskutinį dešimtmetį gyveno daugiau nei vyrų. 2013 m. pradžioje moterų Klaipėdoje buvo 86 649 (54,6 proc.), palyginti su visais Klaipėdos miesto gyventojais, arba 14 757 daugiau negu vyrų.
2014 m. pradžioje moterys sudarė 54,8 procento (86 142) visų Klaipėdos miesto gyventojų. Vienam tūkstančiui vyrų teko 1 210 moterų.
Pagrindinė gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – 2005–2013 m. padidėję tarptautinės migracijos mastai. Daugiausia gyventojų emigravo 2010 m. – tuomet iš miesto išvyko net 5 803 gyventojai. Tai beveik 2 kartus daugiau nei 2013 m.
Klaipėdiečiai pastebimai sensta
2014 m. pradžioje vidutinis Klaipėdos miesto gyventojų amžius buvo 41 metai (vyrų vidutinis amžius 38 metai, moterų – 44). Vidutinio gyventojų amžiaus pokyčiai Klaipėdos mieste susiję su senėjančia visuomene – per 2005−2014 m. laikotarpį vidutinis klaipėdiečių amžius pailgėjo 3 metais (7,8 proc.). 2013 m. Klaipėdos miesto gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 74,55 metų (moterų – 79,33, vyrų – 69,35).
Mieste 2013 m. pradžioje darbingo amžiaus gyventojų (15-59 metų amžiaus) buvo 97 405 (61,4 proc.), o 2014 m. pradžioje – 95 917 (60,9 proc.).
Nuo 2008 m. Klaipėdoje mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius, todėl būtina gerinti dirbančiųjų žmonių sveikatą, mažinti dėl ligų prarandamų darbo dienų skaičių bei ankstyvų mirčių ir neįgalumo atvejų skaičių.
Klaipėdos gyventojai pastebimai senėja, daugėja 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. 2014 m. pradžioje tokių gyventojų buvo 37 747 (24 proc.), 2013 m. pradžioje – 37 586 (23,7 proc.).
Senstant populiacijai, didėja sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, auga sveikatos priežiūros ir socialinės globos paslaugų poreikis, išlaidos sveikatos priežiūrai.
Gimstamumas stabilus, vaikų daugėja
Klaipėdoje žmonių mažėjimo procesui be emigracijos įtakos turėjo ir neigiamas natūralus gyventojų prieaugis – 2013 m. mirė 283 žmonių daugiau nei gimė kūdikių.
Didžiausias mirusių vyrų ir moterų skaičius 2013 m. buvo vyresnių nei 70 m. amžiaus grupėse. Nepaisant to, 2013 m. Klaipėdos mieste 1 000 gyventojų teko 12,9 mirusiųjų. Šis rodiklis buvo žemesnis nei Klaipėdos apskrityje (13,2) ir visoje Lietuvoje (14).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. Klaipėdoje gimė 1 756 kūdikiai. Nors tai 85 kūdikiais mažiau nei 2013 m., tačiau paskutinio penkmečio duomenys rodo vaikų procentinės dalies augimą Klaipėdoje. Palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, 2013 m. pradžioje vaikų iki 14 metų buvo 23 550 (14,8 proc.), o 2014 m. pradžioje – 23 641 (15 proc.).
Apskritai 2005−2013 m. Klaipėdos mieste gimusiųjų skaičius išlieka stabilus, o nuo 2010 m. iki 2012 m. Klaipėdoje gimstamumas didėjo. 2013 m. Klaipėdos mieste 1 000 gyventojų teko 11,1 gimusiojo, šis rodiklis buvo aukštesnis už vidutinį Klaipėdos apskrities ir visos šalies rodiklius. Daugiausia gimdo 25–29 m. ir 30–34 m. amžiaus moterys.
