Verslą sukūrė būdamas 24-erių

Laipiojimo sportas Marių sužavėjo dar mokykloje. Greitai jis tapo mėgstamiausiu hobiu, sportu, laisvalaikiu ir viskuo, ką norėjosi veikti. Su bendraminčiais daug treniruodavosi, dalyvaudavo varžybose, važinėdavo į keliones prie uolų.

„Laipiojimo centre praleisdavau tiek daug laiko, kad netrukus sulaukiau pasiūlymo jame dirbti, tai buvo pirmasis mano darbas ir kartu tikriausias svajonės išsipildymas. Metams bėgant teko dirbti įvairiose pozicijose ir skirtingose įmonėse – treneriu, instruktoriumi, aukštalipiu, taip pat su ekstremaliais pramoginiais renginiais ar laipiojimo įrangos parduotuvėje. Visi darbai sukosi aplink laipiojimo sportą, bet atėjo momentas, kai pradėjo kažko trūkti. Norėjosi daugiau laisvės, eksperimentų ir nuotykių. Taigi, būdamas 24 metų, su keliais draugais pradėjau nuosavos laipiojimo paslaugų įmonės kelionę, tai buvo 2018 m. pabaigoje.

Pasiskolinome pinigų, subūriau kolegas, kuriais visuomet pasitikėjau, ir savomis rankomis ėmėme statyti naują laipiojimo centrą, kuris dabar puikiai atpažįstamas BONOBO vardu. Niekada nelaikiau savęs verslininku, tačiau pardavėjo gyslelė buvo jau vaikystėje. Mėgdavau užsidirbti padėdamas ūkyje, pardavinėdamas dviračius ir atlikdamas kitus darbus. Darbai visuomet sekėsi puikiai, o labiausiai domino pardavimo, reklamos ir verslo vystymo temos, tad jauname amžiuje pradėtas nuosavas verslas nebuvo itin netikėtas. Deja, tenka pripažinti: šnekant apie verslą, turbūt padariau visas įmanomas klaidas, bet tikrai nieko nesigailiu“, – juokiasi Marius.

Marius Galaburda. Nuotraukos iš "BONOBO" archyvo

Mėgstamam amatui virtus rimtu verslu, teko susiimti

„Verslo pradžioje neturėjome nei mentoriaus, nei detalaus plano. Lietuvoje tai gan neįprastas verslas, o rinka net ir šiandien nedidelė ir jautri, tad daug kas paremta eksperimentais, sunkiu darbu ir tikėjimu. Pagrindinis tikslas buvo pažvelgti į laipiojimo sportą kitomis akimis, pristatyti jį platesniam žmonių ratui, padaryti prieinamą, malonų ir smagų kiekvienam. Mūsų atidarytas laipiojimo centras atrodė erdvesnis, šviesesnis, modernesnis ir patrauklesnis, nei buvo įprasta Lietuvoje, tad atvėrėme naujų galimybių“, – pasakoja jo vadovas.

Marius sako, kad pirmasis strateginis tikslas buvo ištobulinti paslaugos kokybę – sukurti scenarijų, kaip žmogus ateina sportuoti, kaip pradeda lipti, tobulėja, kokie jo tolesni žingsniai. Kodėl norintys sportuoti turi pasirinkti šį centrą, o ne įprastą sporto klubą, kaip pateikti laipiojimą, kad jis nebūtų per baisus ar per sunkus.

„Pirmuosius mėnesius dirbau su pačia paslauga, o kai atrodė, kad ji jau puiki, kitas strateginis tikslas buvo paskleisti žinutę kuo plačiau. Labai aktyviai pradėjome užsiimti rinkodara, organizavome įmonių teambuildingus, vaikų gimtadienius, mergvakarius, bernvakarius, rašiau tinklaraštį apie laipiojimo sporto naudą, suorganizavau begalę renginių mūsų bendruomenei ir kitiems besidomintiems, subūriau ir ėmiau remti mūsų sporto komandą. Stengiausi išnaudoti kiekvieną galimybę, dirbau kiekvieną dieną ir bendravau su kiekvienu mūsų lankytoju. Reikalai ėmė augti, tad galėjau dar daugiau investuoti į sporto augimą.

Marius Galaburda. Nuotraukos iš "BONOBO" archyvo

Tuomet atėjo pandemija ir prasidėjo kova dėl išgyvenimo. Išlaikiau komandą ir mūsų patalpas, visi klientai grįžo ir kai viskas stojo į senas vietas, pagaliau galėjau sustoti ir apie viską pagalvoti. Tuomet supratau, kad sekėsi tiesiog puikiai ir kad visą šį laiką mėgavausi kiekviena diena, nes dariau tai, apie ką visada svajojau, – laipiojau, kasdien su džiaugsmu dirbau su klientais, išties smagiai leidome laiką, o, svarbiausia, turėjau neribotas galimybes fantazijai. Bet tuomet paaiškėjo vienas dalykas – čia nebuvo verslo. Paskolos nemažėjo taip, kaip turėjo. Tuomet kasdienes operacijas teko perleisti jau puikiai dirbančiai komandai, o pačiam sėsti prie nuobodaus darbo stalo ir iš naujo nerti į skaičius, vizijas, misijas ir tikslus.

Ir nors puikiai laikėmės savo vizijos ir misijos, bet tikslai šlubavo kartu su šlubuojančiais finansais. Tam, kad galėtume judėti toliau, mums reikėjo gerokai didesnio pelningumo. Tada mano mėgstamas amatas ėmė virsti verslu. Gilinausi į finansų valdymą, rinkodarą, lyderystę ir komandos valdymą. Supratau, kad finansus valdyti reikėjo atsakingiau, investavome per daug. Turėjome per daug nuolaidų mūsų bendruomenei, nesinaudojome jokiomis lengvatomis, sporto rėmimo galimybėmis. Teko susiimti, o, tiesą pasakius, norėjau patekti į kitą aplinką, susipažinti su didelius verslus prižiūrinčiais mentoriais, išgirsti, kokios problemos kamuoja kitus smulkiuosius verslus, pasitikrinti mūsų verslo higieną ir įpūsti naujų vėjų“, – pasakoja Marius.

"BONOBO" centras, nuotr. iš archyvo

Pirmasis milijonas nebetoli

Į klausimą, ar šiandien tai yra sėkmingas verslas, centro vadovas sako, kad visiškai taip: „Dirbame pelningai. Skaičiai visuomet gali būti didesni, taip pat buvo galima išvengti ir klaidų, greičiau mokytis, bet mes mėgaujamės tuo, ką darome; siekiami pelnai nors ir vėluodami, bet jau tuoj mus pasieks. Išsikėlėme į dvigubai didesnes ir modernesnes patalpas, nuolat geriname darbo kokybę ir naudojamą įrangą, keliame atlyginimus. Savo lankytojams siūlome vis aukštesnės kokybės paslaugą, vis daugiau investuojame į laipiojimo sienas, taip pat siūlome vis didesnius ir profesionalesnius renginius.

Praėjusių metų pabaigoje verslas pritraukė papildomą investiciją augti ir persikėlė į naujas, kur kas didesnes patalpas. Dabar galima aptarnauti dvigubai daugiau lankytojų, ir ši veikla padės džiuginti dar daugiau žmonių. Minimalizavome paslaugų kiekį, išsigryninome tikslinę auditoriją ir turime strateginį augimo planą. Pirmojo milijono dar reikia palaukti, tačiau prie jo sėkmingai artėjame. Didelį augimą planuoju šių metų rudenį, tad ir pirmasis milijonas, tikiu, jau nebetoli.“

Marius sako, kad jam jo komanda, kurioje šiandien yra 6 žmonės, visoje verslo proceso grandinėje yra pati svarbiausia: „Tai itin kruopščiai atrinkti laipiojimo sporto specialistai, kurie man – ne tik kolegos, bet ir artimi draugai. Kartu praleidžiame daug laiko, dažnai – ir laisvalaikį. Kolegos puikiai žino, koks mūsų tikslas, kas mums svarbu ir kaip dirbame, tad nesipykstame. Normalu, kad vienas ar kitas komandos narys kartais pavargsta, tad reikia priminti dalykus ar padėti su asmeniniais arba darbiniais klausimais, tačiau tai yra profesionalai ir aš jais 100 proc. pasitikiu. Kaita mūsų komandoje labai maža.“

Marius Galaburda. Nuotraukos iš "BONOBO" archyvo

Mitas, kad laipiojimas yra baisus ir fiziškai sudėtingas

„Dar neseniai reikdavo pasakoti, kuo skiriasi laipiojimas ir alpinizmas, – mes sniegais nekopiame, o lipame uolomis. Bet, panašu, šis etapas jau praeityje. Dabar dažniausias mitas – kad laipiojimas baisus ir fiziškai sudėtingas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog reikia labai stiprių rankų ir gero pasiruošimo, tačiau taip nėra. Pas mus ką veikti randa net ir keturmečiai, o juk juos galėtų varžyti ne tik fizinis pajėgumas bet ir itin mažas ūgis.

Mūsų laipiojimo centras yra pritaikytas kiekvienam, jame – virš šimto trasų, dalis tikrai įveikiama net ir be jokio fizinio pasirengimo tiesiai nuo sofos. O dalis, galiu užtikrinti, bus neįmanomos, nes trasų reikia turėti ir dešimt metų laipiojantiems profesionaliems sportininkams. Trasos mūsų laipiojimo centre nuolat keičiamos, ir tai vienas mūsų sporto žavesių – kiekvieną savaitę paruošiama naujų iššūkių, tad įveikus trasas jų kartoti nebereikės, kitą savaitę lauks naujos trasos (tiek pradedantiesiems, tiek profesionalams).

Trasos yra tarsi galvosūkiai, kuriuos reikia įveikti pasitelkiant kūno galimybes – fizinį pajėgumą, lankstumą, koordinaciją, gebėjimą spręsti problemas, svarbu išlikti ramiam. Trasos žymimos specialiais lygiais, tad paprasta orientuotis.
Laipiojimo sportas – nesibaigiančio tobulėjimo kelionė: kuo daugiau lipama, tuo didesnės galimybės atsiveria. Tai ne tik fizinis, bet ir vidinis, minčių, tobulėjimas. Mintys turi būti švarios, privalai pasitikėti savimi, pamatyti, kaip atlieki judesius, sugebėti priimti nesėkmę. Kartais vienai trasai įveikti mums reikia kelių savaičių, bandome vėl ir vėl, kol išmokome kūną atlikti tam tikrus judesius“, – užsidegęs pasakoja Marius.

Marius Galaburda. Nuotraukos iš "BONOBO" archyvo

Laipiojimo nauda sveikatai – neginčijama, galima išbandyti šį sportą ir nemokamai

Centro vadovas patikina, kad laipiojimo sportas lavina daugumą raumenų grupių, stiprina ištvermę, gerina koordinaciją, pusiausvyros ir susitelkimo gebėjimus. Yra buvęs ne vienas lankytojas, kuris lipti pradėjo po insulto ar kitos nelaimės: „Laipiojimas padeda judėjimo negalią turintiems asmenims, taip pat vis dažniau kalbama apie laipiojimo sporto naudą ADHD turintiems asmenims. Įdomu ir tai, kad apie 80 proc. mūsų lankytojų neplanuoja vykti prie tikrų uolų ar lipti į kalnus, tai tiesiog alternatyvi sporto šaka, lavinanti viso kūno raumenis, dirbant su savo kūno svoriu.

Traumų pas mus pasitaiko kaip ir bet kokiame sporte, tačiau gan retai. Laipiojimas kelia aukštus reikalavimus saugumui, tad tai gana saugus sportas.“

Marius sako, kad kol vieni turi aiškius sporto tikslus ir treniruojasi kiekvieną savaitę, kiti pas juos atvyksta smagiai praleisti savaitgalio ar aktyviai paminėti gimtadienio. Itin populiarūs teambuildingai, padedantys ne tik aktyviai prasiblaškyti nuo darbo rutinos, bet ir mokantys komandinio darbo. Ateiti palaipioti galima ir vienam, ir su šeima, ir su antrąja puse. Čia yra grupinių treniruočių tiek vaikams, tiek ir suaugusiems. Centras padeda įrengti laipiojimo sieneles ir kitiems, pavyzdžiui, namuose, biuruose, mokyklose. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybe yra įrengę viešai prieinamą laipiojimo sienelę Neries pakrantėje, Olimpiečių gatvėje. Visi norintys laipiojimą gali išbandyti visiškai nemokamai.

Konkurentai – kolegos, tarp didžiausių iššūkių – sezoniškumas

Paklausus, kaip patys mano, kokios yra stipriosios jų verslo vietos lyginant su konkurentais, Marius juokiasi, kad jis ir juos vadina kolegomis: „Visi siekiame vieno ir to paties tikslo – laipiojimo sporto augimo Lietuvoje. Augimo ne tik laipiotojų skaičiumi, bet ir paslaugos kokybe. Dar neseniai laipiojome mažose patalpose ant savo rankomis pagamintų varganų sienelių. Dabar naudojame aukšto lygio įrangą, laipiojimo sienas įrengiame su profesionalais iš užsienio, perkame naujausių kolekcijų kybius ir panašiai. Vienas laipiojimo centras niekaip šitaip neužaugintų sporto. Tad į kitus laipiojimo centrus žiūriu labai teigiamai, be to, tikiu, kad mes kiek kitokie ir turime savo klientų. Mums laipiojimas – ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas; kaip ir nuo pat mūsų kompanijos pradžios – pirmiausia viską darome dėl sporto ir savo lankytojų, o ne dėl savęs ar finansinių tikslų.“

Į klausimą, kur šiandien mato didžiausių spragų, Marius sako, kad didžiausias iššūkis yra sezoniškumas ir lankytojų pasiskirstymas: „Kadangi tai vidaus pramoga, vasarą patiriame didžiulį lankytojų kritimą. Tikimės, kad jau greitu metu šią problemą išspręsime su nauju projektu – laipiojimo siena po atviru dangumi. Taip pat turime netolygią apkrovą dienos metu, esame pergrūsti vakarais ir visiškai tušti dieną. Kaip išspręsti šį klausimą, sprendimų vis dar ieškome.“

"BONOBO" centras, nuotr. iš archyvo

Verslo akademija atvėrė akis – nesitikėjo tokio rezultato

„Augantis verslas kelia vis daugiau iššūkių, – siekdamas užtikrinti ilgalaikę sėkmę turiu tobulinti save finansų, rinkodaros, komandos valdymo bei kitais klausimais. Su mėgstama veikla mėgaujuosi mokydamasis ir realizuodamas žinias, o „SwedBank“ organizuojama verslo stiprinimo akademija nukrito lyg iš giedro dangaus tada, kada jos labiausiai ir reikėjo. Atsitiktinai pamačiau reklamą internete ir nieko daug nesitikėdamas užpildžiau paraišką, – juk mėgstame iššūkius [juokiasi, aut. pastaba].

Pastebiu, kad kai kurie dalyviai į akademiją atėjo su konkrečiais klausimais ar tikslais. Aš jų neturėjau ir atėjau labiau ieškoti klausimų nei atsakymų, kitaip tariant, sužinoti, ko nežinau. Prabėgo dar tik pirmos savaitės, o nuo klausimų jau sukasi galva. Nesitikėjau tokio didelio rezultato.

Mūsų mentorė Lina yra profesionali finansininkė, tad kaip reikiant peržiūri mūsų finansų ir ataskaitų pusę. Aš, kaip ekstremalaus sporto atstovas, į tai žiūrėjau labai paprastai ir labiau dirbau su tuo, kas yra išorėje, tai komandos darbas, aptarnavimas, paslaugos, tai, kas matyti lankytojams, – kitaip tariant, koks mūsų vaibas, tad darbo tikrai turime. Verslą visada vykdžiau labiau iš pajautimo nei iš išskaičiavimo. Šis naujas skaičių suvokimas – kol kas didžiausia akademijos pamoka, smarkiai keičianti ir mane, kaip specialistą. Padeda ne tik mentoriai, bet ir labai profesionali banko komanda.

Jau matau, kur mano verslas yra apsileidęs ir kaip galime patobulėti, – neturėdamas su kuo pasilyginti to net nepastebėdavau. Perdarinėjame mūsų naudojamą apskaitos sistemą, tobuliname ataskaitas, geriname planavimo įgūdžius. Išmokau suprasti skaičius ir matyti detales. Beje, pati aplinka labai motyvuojanti. Savo kasdienybėje gali greitai užsisukti ir pradėti nuobodžiauti, o čia greitis didelis, specialistai labai aukšto lygio ir yra puikūs pavyzdžiai. Tik spėk mokytis“, – apie įspūdžius akademijoje pasakoja Marius.

Marius Galaburda. Nuotraukos iš "BONOBO" archyvo

Jis sako, kad verslo plėtra gyvena pastaruosius dvejus metus: „Akceleravome organišką augimą ir išsiplėtėme į naują laipiojimo centrą, investavome mums nemažą papildomą pinigų sumą, tad dabar labai svarbu nenudegti. O tai tikrai svarbu – naujos investicijos ateina su didžiule rizika. Niekada nežinai, ar planas tikrai išdegs, turi suvaldyti ne tik aplinkos riziką (finansinė krizė, karo baimės, kylantys atlyginimai), bet ir apžaisti į nugarą alsuojančius konkurentus. Padidėjęs verslas susijęs ir su didesnėmis išlaidomis, tad greitis tik didėja.

Kol kas sekasi puikiai, kaip ir minėjau, šį rudenį planuojame pradėti spartų augimą, tad turiu užtektinai laiko išplėsti savo žinias, peržiūrėti verslo higieną, sutvarkyti tai, kas buvo apleista, taip pat peržiūrėti planus ir papildyti juos naujomis žiniomis. Verslo akademijoje gaunami patarimai labai vertingi ir padeda išlipti iš savo komforto zonos. Naujai peržiūriu viską – nuo tikslų ir strateginių planų iki finansinių ataskaitų ir smulkių detalių. Labai vertinga turėti galimybę bendrauti su banko atstovais, kurie sukaupę didžiulę darbo su skirtingomis įmonėmis patirtį.

Į klausimą, kiek tokios akademijos svarbios smulkiajam verslui, Marius atsako, kad išties labai svarbios: „Net jei atrodo, kad verslas sekasi puikiai, visada galima paūgėti dar 5 ar 15 proc., o jei atrodo, kad klausimų nėra (kaip mano atveju), tokioje specialistų aplinkoje jų atsiras jau per pirmą susitikimą. Smulkieji verslininkai dažnai viską daro patys – bėga, lekia, „gesina gaisrus“ ir net nesuvokia, kad pučia prieš vėją. Akademija moko pačių svarbiausių pagrindų ir tą daro per gyvus, motyvuojančius pavyzdžius.“