Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Įmonę „Udriaus projektai“ verslininkas Udrius Armalis įkūrė 2001–aisiais. Pradžioje jis teikė konsultavimo paslaugas miškų savininkams, o tai leido jam apkeliauti daugybę Lietuvos vietovių. Be to, jo hobis visada buvo siaurieji geležinkeliai, jų entuziastų užsienyje yra nemažai, tačiau Lietuvoje aktyviai niekas tuo neužsiėmė.

Todėl verslininkas nusprendė, kad verta užsieniečiams aprodyti Lietuvos siauruosius geležinkelius. Du metus U. Armalis tarėsi, kol galų gale į Lietuvą prisikvietė nedidelę šveicarų grupę. Jiems pasiūlė be pagrindinio Aukštaitijos siaurojo geležinkelio aplankyti ir kitus: Sulinkių, Rėkyvos ir Pabalvės. Po metų veikla įsibėgėjo, kai gavę iš šveicarų rekomendaciją U. Armalio iniciatyva patikėjo Vokietijos turizmo agentūra.

Jis pamena, kad žengus į kelionių organizavimą konkurencija tuo metu nebuvo tokia didelė, kokia yra šiandien, be to, tuomet ši veikla buvo ir pelningesnė. Anot U. Armaliaus, konkurencija smarkiai išaugo prieš maždaug septynerius metus.

Udrius Armalis
Udrius Armalis
© DELFI / Rafael Achmedov

Pasiteiravus, kokią įtaką kelionių kainoms turėjo euro įvedimas, verslininkas tikino, kad jos krito.

„Euras net sąlyginai atpigino keliones. Kadangi tenka daryti nemažai pavedimų tarptautinėms firmoms, ženkliai sumažėjo bankinių paslaugų išlaidos. Užsienio kelionių organizatoriai kainų nepakeitė, tik lietuvių kelionių organizatoriai po truputį kelia kainas“, – teigia U. Armalis.

Pašnekovas pasakoja, kad pats orientuojasi ne tik į geras kainas, bet ir kokybiškas paslaugas. Anot jo, tik taip ir sugeba išlikti, įmonės klientai dažnai grįžta kiekvienais metais, o ir rekomenduoja juos savo draugams. Tiesa, jis priduria, kad tiek metų organizuojant poilsines keliones, jo darbe daug turizmo nebeliko.

„Dabar liko mažai turizmo, liko daugiau matematikos, nes turi galvoje būti susidėjęs visus skrydžius ir visus kitus variantus“, – tikina U. Armalis.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės
© DELFI / Orestas Gurevičius

Tikslas – augti, bet gal ir ne Lietuvoje

Verslininkas džiaugiasi, kad jo įmonė po truputį auga, joje jau dirba keturi darbuotojai, tačiau tikslas – tapti bent vidutine įmone. Vis dėlto U. Armalis svarsto, kad lengviau tą būtų padaryti ne Lietuvoje.

„Gaila, kad tiek valdiškų institucijų, tiek ir partnerių požiūris į smulkųjį verslą yra žudantis. Valstybinių institucijų nekompetencija trykšta per visus kraštus – poilsinių kelionių rinkoje susiformavusi klasikinė oligopolija, tačiau to nemato Konkurencijos tarnyba. Turizmo įstatymas visas kelionių agentūras išstūmė už įstatymo ribų, jis pats paruoštas taip, kad neateitų jokių naujų organizatorių, tačiau Turizmo departamentas to nemato.

Mokesčių inspekcija nepastebi per lengvatinio apmokestinimo bendroves pumpuojamų milijardų , tačiau su malonumu baudžia mažiukus. O ir tiekėjai – parduodami prekybos centrui 1000 vienetų prekių uždirba 10 eurų, tą patį 1000 pardavę smulkiajam verslui uždirba 1000 eurų. Realiai šiuo metu nebeliko smulkiųjų vaistinių, parduotuvių, kavinių ir kepyklėlių“, – rėžia U. Armalis.

Talinas
Talinas
© DELFI / Adomas Pivoriūnas

Pašnekovo teigimu, daug palankesnės sąlygos smulkiam verslui sudarytos Estijoje, todėl jau kurį laiką dairosi į šią šalį.

„Kaip yra filmas „Šioje šalyje nėra vietos senukams“, galėtume perfrazuoti, kad šioje šalyje nėra vietos mažiukams, tai yra, smulkiam verslui. Kai nuvažiuoji į Estiją, tai tiesiog širdis atsigauna. Vertinant dabartines galimybes, gali pasiimti elektroninę Estijos pilietybę ir persikelti ten.

Jei pastebėsite, Estijoje beveik nėra tiek tinklinių restoranų ir kavinių. Jie ne vien tik kopijuoja“, – apie tai, kuo jam patraukli ši šalis pasakoja U. Armalis.

Pasiduoda iliuzijai

Tarptautinių mokesčių ekspertas ir Advokatų kontoros Marcinkevičius ir partneriai „JURIDICON“ advokatas Laimonas Marcinkevičius paklaustas, kiek prasminga Lietuvoje veikiančioms įmonėms pasinaudoti Estijos siūloma e. pilietybe, tikino, kad tai daryti verta nebent investuojant ir kuriant verslą būtent šioje šalyje.

„Jeigu verslas vykdomas tik Lietuvoje ir neplanuojama realiai persikelti į Estiją, e. pilietybė nėra teisingas sprendimo būdas, gali būti netgi pavojingas. Kadangi į Estiją perkeliant tik įmonės adresą, o visą veiklą toliau vykdant Lietuvoje, Lietuvoje reikėtų registruoti buveinę ir vis tiek mokėti mokesčius pagal mūsų šalies įstatymus“, – sako L. Marcinkevičius.

Talinas
Talinas
© Reuters / Scanpix

Anot pašnekovo, Lietuvos verslininkai neįsigilinę į Estijoje galiojančią tvarką dažnai nudega, nes pasiduoda iliuzijai, kad kaimyninėje šalyje nereikia mokėti pelno mokesčio, nors iš tiesų ten neapmokestinamas tik nepaskirstytas pelnas.

„Jie steigia estiškas įmones, pradeda veiklą ir neretai tik vėliau suvokia, kokią mokesčių kuprą jie užsiaugina, atidėdami mokesčių sumokėjimą. Atvirkščiai, sakyčiau, Lietuvoje verslas turi didesnes galimybes išsilaikyti, augti, kadangi mokesčio tarifas mažesnis, verslininkai turi didesnę laisvę, galėdami rinktis reinvestuoti pelną ar išsimokėti sau dividendus“, – tikina L. Marcinkevičius.

Ekspertas priduria, kad Lietuvoje šiuo metu skirdami pinigus investicijoms verslininkai apmokestinamąjį pelną gali sumažinti iki 50 proc., o būtų prasminga šį procentą padidinti.

„Tuomet, tikėtina, Lietuvoje turėtume daugiau investicinių projektų, verslas įsigytų daugiau naujo ilgalaikio turto, išplėstų savo galimybes, padidintų savo pajėgumus, įsidiegtų tarptautiniais išradimų patentais apsaugotas technologijas“, – sako L. Marcinkevičius.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Jis taip pat įvardina du esminius skirtumus tarp Lietuvos ir Estijos smulkiojo verslo apmokestinimo.
Pirmasis skirtumas , anot jo, pelno mokesčio tarifas. Estijoje jis beveik dvigubai didesnis ir realiai siekia 25,32 proc., o Lietuvoje – 15 proc., be to, mažoms įmonėms taikomas 5 proc. tarifas.

„Antra, Estijoje pelno mokestis yra mokamas skirstant pelną, visas estiškos įmonės uždirbtas pelnas nėra apmokestinamas tol, kol nėra išmokamas akcininkams. Lietuvoje pelno mokestis skaičiuojamas nuo bendrovės mokestinio pelno, bendrovės finansiniams metams pasibaigus. Savo praktikoje turėjau ne vieną klientą, kuris kreipėsi patarimo, kaip „iškrapštyti“ iš nuosavos estiškos įmonės pelną, išvengiant didžiulių mokėtinų mokesčių.

Nuo iš Estijos įmonės mokamų dividendų Lietuvoje fizinis asmuo jos akcininkas taip pat dar turi atseikėti 15 proc. pajamų mokestį Lietuvoje. Taip bendra akcininko, fizinio asmens, gaunančio dividendų iš Estijos įmonės, mokesčio našta sudaro 36,52 proc.“, – aiškina L. Marcinkevičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Susirgę reta liga, turėsite mažai galimybių gauti vaistų: šiauliečiui valstybė atsuko nugarą (1)

„Gyvenome įprastą gyvenimą, abu dirbome, auginome dukras. Vyras buvo stiprus, sveikas žmogus,...

Putino kritikai teigia pamatę, ko iš tiesų bijo Kremlius (109)

Baigėsi penktasis Vilniaus Rusijos forumas. Nuo ketvirtadienio vykusiame renginyje dalyvavo garsūs...

Buvusį tituluotos gražuolės sutuoktinį klampina dovanoti turtai ir „varguolių svaigalai“ (13)

Iš prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, įtariama, didelius turtus susikrovęs,...

Keičia poziciją: susitikimas su Kim Jong Unu vis dar gali įvykti (31)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo istorinis susitikimas su Šiaurės...

Lenkijos Senato maršalkos atsakas prieš Lietuvą užsimojusiai Cytackai: ponia, to nebus (298)

Balandį Torūnėje (Lenkija) vykusiame „Polonijos suvažiavime“ Vilniaus tarybos narei Renatai...

Britų spauda: oficialioje Skripalių apnuodijimo versijoje nesueina galai (7)

Laikraštis „i“ publikuoja apžvalgininkės Mary Dejevsky straipsnį apie neseniai paviešintą...

Apie emigrantus romaną parašęs ukrainietis turi patarimą išvažiuojantiems iš Lietuvos (42)

Asimiliuotis taip, kad niekas nesuprastų tavo kilmės, ar integruotis išliekant lietuviu? Užsienyje...

Strasbūro teismas kitą savaitę skelbs sprendimą dėl spėjamo CŽA kalėjimo Lietuvoje (2)

Europos Žmogaus Teisių Teismas kitą savaitę skelbs sprendimą dėl įtarimų, kad Lietuvoje...

Streikus išprovokavusios žydų reformos: ar tai gresia visos Europos krepšiniui? (26)

„Eurolyga virsta monstru“, – Krepšinis.lt pareiškė Nikola Vujčičius. Tokiais žodžiais...

Antstoliams perduotos skolos skandina tiek žmonių, kiek gyvena Kaune (141)

Vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi skolų, perduotų antstoliams. Tai 250 tūkst....