Verslininkas Karolis Jaruševičius nemėgsta, kai jo valdomą maitinimo įstaigą vadina kebabine. Kad nusikratytų šios etiketės pašnekovas sukūrė ir specialų naujadarą wrapinė, kurios valgiaraščio juodasis arkliukas – beveik 30 eurų kainuojantis wrapas su krokodiliena ir auksu.
© DELFI / Andrius Ufartas

Nieko prieš tradicines kebabines neturi

„Wraperia Suppa Kebs“ vienas savininkų K. Jaruševičius sako, kad dar visai neseniai nebuvo vietos, kur būtų galima suvalgyti kokybišką kebabą. Jis tikina, kad verslo idėjos nenusižiūrėjo iš užsienio, o tiesiog pajuto neužpildytą nišą.

„Greito maisto mėgėjai evoliucionavo – jeigu kažkada teisės ar fizikos studentas Saulėtekyje suvalgė kebabą už kelis eurus ir įsimylėjo, tai dabar jis, dirbdamas gerą darbą, gali išleisti daugiau. Būtent tą nišą mes užpildėme: tokių produktų mėgėjai, kurie ieško kažko brangesnio, bet gerokai kokybiškesnio“, – tikina K. Jaruševičius.

Tiesa, jis skuba pridurti, kad prieš tradicines kebabines nieko prieš neturi – šios net nėra konkurentės, mat jo verslas orientuojasi į aukštesnes pajamas gaunančius.

„Jie pasiėmę masę, kurios turbūt niekas ir nebepaims. Jie yra tautos automobilis. Mes pasiėmėm labiau išskirtinį segmentą, skirtą ne masėms. Yra gerai, jeigu moki sukurti nebrangų produktą, skirtą žmogui, turinčiam mažesnę perkamąją galią ir dar pateikti visa tai ne nutrintai ir nuvalkiotai. Bet aš savęs nepozicionuočiau šalia jų – gaminame skirtingą produktą“, – aiškina K. Jaruševičius.

Rado, kaip atsikratyti nelaukiamų klientų: už kebabą prašo 28 eurų
© DELFI / Andrius Ufartas

Planuoja plėstis

Greito maisto ir pats nesibaidantis verslininkas kalba ambicingai – tokių produktų nebuvo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Dėl to ateityje pašnekovas neatmeta galimybės plėstis ir Baltijos šalyse.

„Turime bent tris gerus patalpų nuomos pasiūlymus Lietuvoje. O toliau, manau, visai ne už kalnų, bandysime atsidaryti Rygoje, ką bandė daryti mūsų kolegos „Jammi“, bet jiems nelabai pasisekė. Kitas lietuvių žingsnis galbūt bus sėkmingesnis“, – kalba K. Jaruševičius.

Pirmoji užkandinė buvo atidaryta sostinės Pašilaičių mikrorajone, o dar viena vieta neseniai duris atvėrė ir Antakalnyje. Idėja įkurti užkandines miegamuosiuose mikrorajonuose, anot verslininko, pasiteisino, o į ten esančias maitinimo įstaigas pėstute ateina ne tik vietiniai, bet ir klientai iš tolimesnių vietų.

„Pamatėme, kad žmonėms to reikėjo. Ateina tie žmonės, į kuriuos ir taikėm – 25-35 metų, su mažais vaikais. Treningą ir pagiriotą veidelį pas mus šansų tiek pat pamatyti, kiek ir paparčio žiedą“, – sako K. Jaruševičius.

Paklaustas, kodėl pasirinko vystyti verslą būtent maitinimo sektoriuje, pašnekovas tikina: ši sritis – geriausia treniruočių aikštelė. „Šioje srityje konkurencija yra milžiniška. Jeigu sugebi sėkmingai funkcionuoti šiame versle, lygiai taip pat galėsi vadovauti ir kojinių fabrikui, ir malūnsparnių gamyklai“, – sako K. Jaruševičius ir priduria, kad maitinimo įstaigų verslu užsiima jau 7-8 metus.

Rado, kaip atsikratyti nelaukiamų klientų: už kebabą prašo 28 eurų
© DELFI / Andrius Ufartas

Problemų kelia Z karta

Kalbėdamas apie problemas, su kuriomis susiduria verslas, pašnekovas išskiria dvi pagrindines: darbuotojai ir biurokratija.

„Jeigu man nepaeis čia – paeis Anglijoje, – apie Z kartai priklausančių darbuotojų nepastovumą kalbėti pradeda K. Jaruševičius. – Darbas visur yra darbas, posakis „dirbk malonų darbą ir niekada neteks dirbti“ yra neteisingas.

Dirbk kad ir Dubajuje policininku, kuris važinėja su „Ferarri“ ar „Lamborghini“ – vis tiek darbas atsibos. Visa tai yra mitas. Susidūrus su pirma buitimi jiems tiesiog atsibosta. Du, tris metus pradirbusio bičo, kuris gauna daugiau negu padorią algą, argumentas yra „atsibodo, noriu kažko naujo“. Tokia ta Z karta“, – skundžiasi pašnekovas.

Paminėjus, kad lietuviai dažnai išvažiuoja ir dėl jų netenkinančio atlyginimo, pašnekovas tikina: tikrai galima rasti vietų, kur darbdavys mokės padorų atlyginimą. „Jeigu žmogus gali nusipirkti wrapą už penkis eurus ar burgerį už aštuonis, vadinasi, žmogus, kuris parduoda šiuos dalykus, ir algą mokės panašią kaip užsienyje, nes ir kainos panašios į užsienio“, – sako K. Jaruševičius.

Taip pat problemų esą kelia ir biurokratija. „Priklauso ir nuo to, ar gerai bus išsimiegojęs veterinarijos inspektorius, ar prasčiau. Tai tikrai turi įtakos – tai yra išoriniai dirgikliai, kurie yra neišvengiami“, – sako K. Jaruševičius.

Tačiau jis turi ir kuo pasidžiaugti. Per ilgus veiklos metus, sako jis, dar neteko siūlyti kyšio – tie laikai Lietuvoje jau seniai baigėsi. „Šiuo atžvilgiu mes jau drąsiai galime vadintis ne rytų, o šiaurės valstybe“, – džiaugiasi.

Rado, kaip atsikratyti nelaukiamų klientų: už kebabą prašo 28 eurų
© DELFI / Andrius Ufartas

Patiekalas už 100 eurų

Užkandinės meniu, greta įprastų wrapų ir pitų, kainuojančių 4-6 eurus, galima rasti ir kiek mažiau įprastą patiekalą – „Lavish croco lavash aka Robin Hood“.

„Krokodiliena, valgomas auksas. Tai yra 24 karatų auksas, jo sluoksnis yra du mikronai, tai yra lygiai toks pat, kokiu storiu būna auksuojami ir daiktai. Suvalgius tokį skrandis paauksuojamas, kaip laikrodis“, – apie patiekalo, kainuojančio 28,89 Eur, sudėtį kalba K. Jaruševičius.

Kodėl 28,89? „Kaina tokia dėl to, kad pagąsdintų vadinamuosius marozus. Jeigu susivestumėte – tai yra 100 litų, o kebabų po šimtą litų nebūna. Mes duodame atskaitos tašką, ypač tiems treninguotiems, kad, vyruti, tu geriau čia neik.

O tas, kuris neišsigąsta tų 28 eurų, jis ateina ir nustemba, kad gali pavalgyti ir už 5, ir už 6. Tokiu būdu tiesiog atsisijoja. Mūsų ne viena reklaminė kompanija grįsta pasakymu „ateik pavalgyti už brangiai“, – aiškina.

Tiesa, jis pripažįsta, kad patiekalas išties yra skirtas atbaidyti nepageidaujamus klientus, mat pardavimai kol kas simboliniai – tik apie 30 klientų panoro įsigyti nemažai kainuojantį patiekalą.

Tiesa, pašnekovas tikina, kad pusė pajamų, gautų iš nepigaus patiekalo pardavimų, bus skirtos ir kilniam tikslui – prieš pat Kalėdas paaukos vaikų namams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaimynus sukiršino vaizdo stebėjimo kameros (2)

Keturbučio namo kieme įtaisytos vaizdo stebėjimo kameros įplieskė konfliktą tarp kaimynų.

Prezidento rinkimai: trys svarbiausi kandidatai turi priežasčių tylėti (425)

Likus mažiau nei metams iki prezidento rinkimų populiariausiais kandidatais išlieka asmenys, kurie...

Užkalnis: pasveikinkim tuos, kas ne emigrantai (154)

Niekada nelaikiau, ir dabar nelaikau savęs emigrantu todėl, kad emigracija lietuvių kalboje yra...

Buvęs KGB karininkas: Rusijoje – didžiulės paranojos ženklai 2,3 mln. rusų – „stop sąrašuose“ (538)

Kremlius vis labiau ir labiau milijonams rusų apsunkina galimybes išvykti į kitas šalis. Ypač...

Rašytojas Edmundas Malūkas dovanojo 7 ha pievos šieną – kuo baigėsi eksperimentas (80)

Šimtų tūkstančių egzempliorių tiražu leidžiamų detektyvų autorius Edmundas Malūkas...

Ir jaunučiai Europos čempionate liks be medalių – ketvirtfinalyje pralaimėta kroatams (74)

Europos jaunučių iki 16-os metų čempionate Lietuvos rinktinė traiškė varžovus keliasdešimties...

Įrengusi butą jaunai šeimai, dizainerė parodė, kaip reikia trūkumus paversti privalumais

Neretai daugeliui iš mūsų tenka įsigyti butus, kuriuose iš anksto išvedžioti pagrindiniai...

Draugystė su raide, arba kaip mano vaikas išmoko skaityti

Kada vaiką pradėti mokyti skaityti – vienas iš daugelį mamų kamuojančių klausimų. Lietuvių...

„TV Pagalbos“ žvaigždė Rūta Filejeva kartu su bendraminčiais išpildė vaikų svajonę (3)

Nedaugelis žino, kad „TV Pagalbos“ žurnalistė Rūta Filejeva taip pat yra ir labdaros bei...

Prekyba žmonėmis Panevėžyje: mergina buvo išnaudota pornografijai (11)

Apie prekybos žmonėmis problematiką Lietuvoje kalbama jau gana seniai, tačiau naujos prekybos...