Pernai keturiuose Lietuvos kurortuose: Druskininkuose, Birštone, Palangoje ir Neringoje, vasarą pasitiko 1587 įmonės, užsiimančios pačia įvairiausia veikla ir turėjusios bent po vieną darbuotoją. Šį sezoną jų kiek mažiau – 156 įmonės neteko visų darbuotojų.
Bene didžiausias įmonių „maras“ ištiko Birštoną, čia personalo neteko beveik 13 proc. iš pernai sezono pradžioje veikusių įmonių (12 įmonių). Santykinai mažiausiai įmonių be personalo liko Palangoje (7,4 proc.).
Per tą patį laikotarpį visuose keturiuose miestuose įregistruota 151 nauja įmonė. Pagal naujokių steigimąsi pirmavo Palanga (73 naujos įmonės), antri buvo Druskininkai (53), o Birštonas ir Neringa vienas nuo kito atsiliko labai nedaug (11 ir 14).
Daugiausiai bankrutavusių įmonių skaičiuojama Palangoje. Mažiausiai – Birštone.
Palanga pirmauja ir pagal įmonių, kurios nuo praėjusių metų sezono pradžios ir iki šios vasaros buvo kviečiamos į teismą kaip atsakovės, skaičių. Palangoje taip pat daugiausia įmonių su galiojančiais turto areštais.
Tai trigubai daugiau nei antrą vietą užimančiuose Druskininkuose.
„Sodrai“ skolingų verslo subjektų taip pat daugiausia Palangoje. Tiesa, vidutiniškai Palangos įmonės „Sodrai“ skolingos tik po 750 eurų, kai Birštone vienos skolingos įmonės skola viršija 7 tūkst. eurų. Birštone registruota ir didžiausia visuose kurortuose „Sodros“ skolininkė – jau minėta nuo 2011 m. bankrutuojanti UAB „Senjorų rezidencija“, neišgalinti susimokėti beveik 103 tūkst. eurų mokesčių.
Pasak UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Boriso Chijeno, Druskininkuose nustatyta daugiausiai ilgalaikiu stabilumu pasižyminčių verslų.
„Viena svarbiausių tokio stabilumo priežasčių tai, kad tiek Druskininkuose, tiek Birštone verslas pakankamai stabiliai dirba ištisus metus, o kurortuose prie jūros pinigai uždirbami tik vasaros mėnesiais“, – sako B. Chijenas.
Praėję metai finansine prasme sėkmingiausi buvo vėlgi Druskininkuose veikusiems verslams. Čia įsikūrusios įmonės į valstybės biudžetą sumokėjo didžiausią pelno mokesčio sumą iš visų kurortų – per 2 mln. eurų. Palanga su 1,5 mln. liko antroje vietoje.
Įdomu, kad mokesčius mokančių įmonių Palangoje daugiau nei Druskininkuose.
Nuo kurortų-lyderių gerokai atsiliko Neringa (328 tūkst. Eur) ir Birštonas (230 tūkst. Eur).
Druskininkai pernai pasižymėjo ir pagal įmonių sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tai netiesiogiai byloja ir apie didesnius Druskininkų įmonių savo darbuotojams mokamus atlyginimus. Vienam Druskininkuose veikiančios įmonės darbuotojui teko 526,3 euro per metus sumokėto GPM, kai Palangoje tik 427,2 euro. Ją aplenkė Neringa su 473,1 euro, o sąrašo pabaigoje atsidūrė Birštonas (395,4 euro).
Visi Lietuvos kurortai į valstybės iždą pernai sumokėjo beveik 30 mln. eurų įvairių mokesčių.
