Lietuvoje dar yra vietų, kur negalima susimokėti banko kortele, tačiau tiek prekybininkai, tiek bankų atstovai turi savo argumentų, kodėl. Visgi, galima tikėtis, kad dėl įsigaliojusio sprendimo Europos mastu naudos gaus pirkėjai.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Atrodytų, keista, kad iki šiol kai kuriose parduotuvėse ir kavinėse negalima atsiskaityti banko kortele, tokių vietų yra net sostinės širdyje – Didžiojoje gatvėje.

Įdomu tai, kad anksčiau atsiskaitymus kortelę priimdavęs Lietuvos paštas jų buvo atsisakęs, tačiau neseniai šią galimybę grąžino.

„Šiuo metu banko kortelėmis galima atsiskaityti 119-oje paštų. Dar 81 pašte galima išsigryninti pinigų iš DnB ir 66-iuose paštuose iš SEB banko kortelių. Platesnis banko kortelių skaitytuvų diegimas paštuose yra svarstomas“, - komentavo Lietuvos pašto atstovas spaudai Tomas Bašarovas.

Pasak jo, bendrovė pirmiausiai vertina atsiskaitymo banko kortelėmis įkainius.

„Pagrindinė priežastis, kodėl paštuose negalima atsiskaityti už finansines paslaugas – ekonominė. Pavyzdžiui, jei klientas per vieną mokėjimą, atsiskaitydamas už komunalines paslaugas, mokėdamas 4 įmokas, sumoka 200 eurų, paštas uždirbtų 1 eurą komisinio mokesčio, po 0,25 euro nuo kiekvieno mokėjimo. Tuo tarpu bankui už tokią priimtą sumą Lietuvos paštas turėtų sumokėti daugiau kaip 3 eurus, todėl akivaizdu, kad šios paslaugos teikimas bendrovei tampa nuostolingas“, - paaiškino T. Bašarovas.

Jis primena, kad bendrovė klientams siūlo ir kitų atsiskaitymo būdų, pavyzdžiui, dabar gyventojai gali turėti Lietuvos pašto mokėjimo sąskaitą, iš jos vykdyti mokėjimus, atsiskaityti už pašte teikiamas paslaugas, įsigytas prekes.

Laukia perversmo atsiskaitant kortelėmis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė taip pat patvirtina, kad pagrindinė priežasts, kodėl kai kurie verslininkai nesiūlo klientams atsiskaityti bankų kortelėmis – aukšti įkainiai.

Pasak jo, smulkesniems verslams priimti korteles iš klientų kol kas yra per brangu.

„Jeigu įmonė maža, turi nedidelę apyvartą ir atitinkamai mažą derybinę galią su banku, joms siūloma už atsiskaitymą kortele mokėti ir 2,5 proc. nuo atsiskaitymo sumos, plius dar yra mokestis už sujungimą su banku. O pirkiniai yra nedideli: keli eurai už kokį gėrimą, retesniu atveju – daugiau nei 10 eurų“, - sako R. Paukštė.

Pašnekovas sutinka, kad verslui ir apskaityti grynuosius kainuoja, tačiau, jei verslininkai banko paslaugomis nesinaudoja, jis svarsto, kad, matyt, turėti grynuosius kainuoja pigiau.

„Turėdamas grynųjų gali darbuotojams išmokėti atlyginimą, atsiskaityti turguje už produktus. Šiuo klausimu esu kalbėjęs su Lietuvos smulkaus verslo asociacija ir jie įvardijo, kad, jei verslininkams pasiseka nusiderėti, bankų įkainiai už atsiskaitymą kortelėmis sumažėja iki 1,8 proc. nuo atsiskaitymo sumos, o ypatingai geriems klientams su didesne apyvarta pasiseka gauti ir 0,8 proc.“, - vardijo jis.

R. Paukštė sako, kad mažesnių įmonių pelningumas yra nedidelis – vos keli procentai, todėl stengiamasi sutaupyti, kiek tik įmanoma.

Kredito kortelės
© Vida Press

„Kai pelningumas siekia 2-3 proc., stengiamasi viską padaryti, kad balansas būtų kuo paprastesnis, o banko prašomas 1-1,5 proc. yra labai daug”, - teigė jis.

Tačiau Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas primena, kad sąlygos atsiskaityti bankų kortelėmis dabar yra palankios. Asociacijos duomenimis, mokėjimo kortelių skaitytuvų plėtra vyksta sparčiai: jei 2011 m. jų buvo 37.094, tai pernai - 57.298 vnt.

„Tą vertina ir klientai, kurie vis dažniau reikalauja atsiskaityti kortele. Atsiskaitymų už pirkinius kortele apyvarta pastaraisiais metais taip pat kyla: 2011 ir 2012 m. - po 2,4, 2013 m. – 2,7, 2014 m. – 3,1, 2015 m. – apie 3,7 mlrd. eurų“, - asociacijos statistiką vardijo S. Kropas.

Pašnekovas sako, kad priežasčių, kodėl mokėjimus kortelėmis priima ne visi, taip pat yra ne viena, pavyzdžiui, mokėjimus grynaisiais pageidauja priimti ir kai kurie tiekėjai.

„Bet jau greitai atsiras bekontakčiai mokėjimai, kurie prekybininkams, ir, žinoma, vartotojams, bus dar palankesni – kadangi smulkūs atsiskaitymai užtruks kur kas mažiau laiko, pirkėjų eilės trumpės, be to, mažesnis bus įrangos susidėvėjimas, nes kortelę pakaks priglausti prie skaitytuvo“, - vylėsi jis.

Bekontaktės mokėjimo kortelės Lietuvoje turėtų atsirasti šiemet.

Laukia perversmo atsiskaitant kortelėmis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Gera naujiena: derėkitės

Visgi atsiskaitymų banko kortelėmis turėtų padaugėti ir dėl kitos priežasties – dar birželį Lietuvos bankas skelbė, kad naujų galimybių atsirado dėl palankesnės teisinės aplinkos.

„Visiškai įsigaliojęs naujasis mokesčius už mokėjimo korteles reguliuojantis Europos Sąjungos teisės aktas grąžina sprendimų priėmimo teisę prekybininkams ir sudaro sąlygas už mokėjimo kortelių aptarnavimą mokėti mažiau. Mat jiems atsiranda teisinės galimybės derėtis su bankais dėl mažesnio aptarnavimo mokesčio, ir tuo reikia pasinaudoti. Taip pat prekybininkai gali tikėtis didesnio taikomų įkainių skaidrumo ir galimybės pasirinkti, kokias mokėjimo korteles priimti“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Primenama, kad 2016 m. birželio 9 d. visa apimtimi įsigaliojęs 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas aktualus visoms prekybos ir paslaugų įmonėms, kurios sudaro sąlygas savo klientams atsiskaityti bankų mokėjimo kortelėmis.

Reglamente nustatyta, kad tarpbankinis mokestis už mokėjimus debeto kortelėmis turi būti ne didesnis kaip 0,2, o kredito kortelėmis – ne didesnis kaip 0,3 proc. operacijos vertės.

Tarpbankinis mokestis – tai prekybininko banko už kiekvieną mokėjimą kortele mokamas mokestis kortelę išleidusiam bankui ir jis sudaro dalį prekybininkų bankams mokamo komisinio atlyginimo.

Lietuvos banko tyrimas parodė, kad 2011 m. Lietuvoje tarpbankinis mokestis už naudojimąsi debeto kortelėmis vidutiniškai sudarė 0,94, kredito kortelėmis – 1,07, o vidutinis prekybininkų mokamas mokestis – 1,44 proc. operacijos vertės. Lietuvos banko išankstiniu vertinimu, dėl reikšmingai sumažinto tarpbankinio mokesčio prekybininkai per metus sutaupys iki 18 mln. eurų.

2016 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje iš viso buvo 3,48 mln. vnt. mokėjimo kortelių. Per šių metų pirmą ketvirtį mokėjimo kortelėmis atlikta 54 mln. mokėjimų, jų vertė – 1,05 mlrd. eurų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vienintelė tokia Lietuvoje: bažnyčios rūsyje laukia šiurpi akistata su mirtimi (4)

Liškiava – senas dzūkų kaimelis, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas dar nuo XI a....

Feisbuke plinta siūlymai, kaip užsidirbti iš „Maxima“ kortelės (43)

„Pinigai grįžta perkant“, – džiaugsmingai skelbia viena feisbuko grupė. Joje visi norintys...

Charkoviečiai pageidauja pasiskolinti mūsų prezidentę: jos reikia Ukrainai (376)

Prieš lankantis pusantro milijono gyventojų turinčiame, antrame pagal dydį Ukrainos mieste...

Trumpas po susitikimo su Putinu: aš manau, kad dabar mes einame teisingu keliu (1195)

Pirmadienį Helsinkyje susitiko JAV ir Rusijos vadovai. Tai buvo pirmasis dvišalis Donaldo...

Neringa Venckienė vėl sulaukė palaikymo: iš Lietuvos – laiškas JAV teismui (276)

Ketvirtadienį, liepos 12 d., Jungtinių Amerikos Valstijų teismas paskelbė, kad Neringos...

Futbolo taktikos evoliucija: kodėl Kroatija pasaulio čempionate buvo balta varna? (2)

Kroatija nusipelnė neutralių gerbėjų simpatijų, bet ji nediktuoja globalių madų. Taip mano...

Lietuvos aukštuomenė parodė elegancijos ir gero skonio pavyzdį (120)

Tradiciškai liepos 14-ąją Turniškėse esančioje Prancūzijos rezidencijoje paminėta Bastilijos...

Gydytojai įspėja dėl naujos sparčiai lytiniu keliu plintančios ligos (69)

Gydytojai perspėja, kad kol kas mažai žinoma lytiniu keliu plintanti liga Mycoplasma genitalium...

Skulptorius Vladas Kančauskas: naujas Druskininkų ženklas – mano darbo plagiatas (57)

Vos spėjo Druskininkų kurortas papuošti žiedinę sankryžą prie įvažiavimo iš Merkinės...

Maradona atskleidė savo planus Breste: statys gigantišką „Paukščių tako“ stadioną (10)

Girgždančiu ir kiek nuvargusiu balsu, ramiai rinkdamas žodžius futbolo legenda atskleidė...