Tačiau verslininkai tikina, kad pastaruoju metu kebabų rinka tiek užsipildė, kad konkurenciją atlaikyti vis sunkiau. Be to, anot jų, atsakingų darbuotojų rasti yra tikras iššūkis.
Kebabinių kiekis kasmet auga
Kebabinių era Lietuvoje prasidėjo dar 2006 metais. Būtent tada atsidarė viena pirmųjų Vilniuje ir iki šiol tinklą plečiančių „Jammi“ kebabinių. Populiarumas buvo toks didelis, kad šio turkiško patiekalo kioskų buvo galima rasti net ir mažiausiuose rajonuose. Vėliau populiarumas sumažėjo.
Vilniaus miesto savivaldybės ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, nuo 2013 iki 2016 metų Vilniaus mieste atsidarė 14 kebabinių, tačiau nuo 2016 metų skaičiai drastiškai šoktelėjo – vien per juos buvo atidaryta 12, o per 2017 metus – 14 kebabinių. Tačiau skaičiaus, kiek jų užsidarė, – nepateikia.
Konkurenciją jaučia ne tik iš kolegų
Vilniuje „Sinano kebabai“ atsidarė 2015 metų vasarį. Ši greito maisto užkandinė įgavo žaibišką populiarumą. Klientus esą traukė didelės porcijos ir mažos kainos. Kebabinės steigėjas ir savininkas Sinanas Uzun, kebabų mėgėjų vadinamas tiesiog Sinanu, su nostalgija prisimena tuos laikus ir sako, kad dabar šioje rinkoje išsilaikyti itin sunku. Vyras teigia, kad konkurenciją jaučia ne tik dėl sparčiai atsidarančių naujų kebabinių, bet ir dėl kitų greito maisto tiekėjų, kurie prekiauja egzotiškesniu – tailandietišku ar panašiu maistu.
Gerardas Butvilas įmonės „Kulverstukas“ direktorius ir „Jammi“ steigėjas teigia, kad konkurenciją reikia jausti visuomet. Šiuo metu Vilniaus mieste veikia aštuonios šio tinklo kebabinės. Per visus vienuolika gyvavimo metų, anot savininko, neužsidarė nė viena. G. Butvilas sako, kad žmonės plūsta dėl greito aptarnavimo bei kokybiško maisto, tačiau tuo pačiu sutinka, kad turint tiek daug prekybos vietų – visko pasitaiko.
Sunku rasti darbuotojų
Sinanas teigia, kad ne tik konkurencija sunkina jo verslą. Jis skundžiasi labai dideliais mokesčiais, o kaip vieną didžiausių minusų įvardija darbuotojų stoką. „Vyksta nuolatinė darbuotojų kaita, vien per paskutinę savaitę išėjo penki žmonės. Ir algas siūlome didesnes, ir suteikiame visas garantijas, tačiau vėliau darbuotojai pradeda reikalauti vis daugiau ir daugiau“, – guodžiasi vyras.
Jis taip pat pamini, kad ir gerą darbuotoją surasti sunku. „Kai kurios merginos net peilio rankose laikyti nemoka“, – piktinasi Sinanas. Rekvizitai.lt duomenimis, UAB „Sinano kebabai“ darbuotojų atlyginimų vidurkis siekia 292 eurus.
G. Butvilas taip pat pripažįsta, kad šiandien su darbuotojais yra didelė problema: „Turime branduolį, žmones, kurie pas mus dirba jau apie dešimt metų, tačiau branduolys neužpildo visų darbo vietų, tad žmonių nuolat ieškom“.
Vyras sako, kad kuo toliau, tuo sunkiau suranda darbuotojus ir pasakoja, kad dažnai atėję nauji žmonės bando „prasisukti“: „Būna, kad atėjęs naujas žmogus klausia seniai dirbančių, kaip čia galima pasidaryti pinigų, slapta nusukti. Taip pat yra buvę atvejų, kai ateina iš darbo biržos ir sako „pasirašyk, kad aš tau netinku.“ Aš manau, kad Lietuviai paprasčiausiai nenori dirbti, jiems geriau nieko neveikti ir gyventi iš pašalpų“. Paklaustas apie algas, G. Butvilas sakė, kad didesnio užmokesčio geriems darbuotojams negaili. Rekvizitai.lt duomenis atlyginimų vidurkis įmonėje – 586 eurai.
Darbuotojų kaitą lemia atlyginimai
CV Market atstovė Raimonda Tatarelytė pripažįsta, kad darbuotojų maitinimo sektoriuje trūksta. „Darbuotojų paieškos iš maitinimo sektoriaus yra dažnos. Tai susiję su dažna darbuotojų kaita bei palyginti nedideliais atlyginimais.
Taip pat paprastai čia dirba jaunimas, studentai, kurie į tokius darbus žiūri kaip į laikinus ir nevengia jų pakeisti ar įsidarbinti jau su savo specialybe susijusiuose darbuose. Didelę įtaką turi ir sezoniškumas – vasarą tokių darbuotojų ieškoma paprastai apie 30–40% daugiau nei kitais metų laikais“, – sako R. Tatarelytė.
Specialistė sako, kad maitinimo sektoriuje yra didelė migracija tarp įmonių, darbuotojai ieško geresnių sąlygų, užmokesčio. „Darbuotojų atlyginimai vidutiniškai svyruoja nuo 450 iki 600 eurų (pilnas etatas). Tačiau darbuotojų netenkina ne tik tai. Dažniausi nesusipratimai būna dėl darbo laiko (reikia dirbti ilgiau, nei buvo numatyta darbinantis), nesutarimai su valdžia. Kartais pasitaiko ir neskaidriai mokančių įmonių, tačiau ši situacija gerėja“, – teigia R. Tatarelytė
Konkuruoti bando keisdami ingredientus
Vis didėjanti konkurencija kai kuriuos verslininkus į kebabų gamybą priverčia pasižiūrėti kūrybiškiau. Pavyzdžiui, „Wraperia Suppa Kebs“ savo klientus bando pritraukti keisdama populiarius šio patiekalo ingredientus į sveikesnius. Kebabinė visų pamiltą riebų padažą pakeitė į jogurtinį, o patį patiekalo racioną papildė kukurūzais, morkomis bei kitomis daržovėmis, kurių tradiciniame kebabe nėra. Užkandinės atstovas Karolis sako, kad neieškojo sveiko maisto nišos, tiesiog vadinamą junk food‘ą (greitą maistą – DELFI ) norėjo perkelti į kitą lygmenį ir pateikti klientui gerą ir kokybišką maistą.
Kaip teigia Karolis, būtent dėl kokybės per labai trumpą laiką sulaukė tokio populiarumo. „Padarėm tai, ką norim valgyti patys“, – sako vyras.
Paklaustas apie darbuotojus, Karolis teigia, kad su jais problemų neturi, nes kelia aukštus reikalavimus. „Mūsų darbuotojai, studijuojantys aukštosiose mokyklose arba kolegijose, išsilavinimo siekiantys žmonės“– teigia vyras. Jis taip pat sako, kad jeigu darbuotojui yra patraukli vieta, patinka parduodamas produktas, darbo vietoje leidžiama muzika jis ir norės ten dirbti. „Wrapperia Suppa Kebs“ yra valdoma įmonės UAB „Supermaistas“, kurioje atlyginimų vidurkis siekia 338 eurus.
