Švaistomas maistas skaičiuojamas tonomis: per metus su nesuvalgytu maistu išmetame kone 400 eurų

Maisto švaistymas – visame pasaulyje aktuali problema. Prekybos tinklo ir „Maisto banko“ atstovai pastebi: nors po truputį žmonių įpročiai kinta, jie ima geriau apgalvoti pirkinius, didžioji švaistomo maisto dalis vis dar atkeliauja iš namų ūkių.

Maisto švaistymas nėra tik vartotojų reikalas

„Rimi Lietuvos“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius pasakoja, kad maisto švaistymo mažinimo strategija taikoma ir įmonės viduje, ir komunikuojant su pirkėjais.

„Tik kalbėti, aišku, neužtenka. Mes siūlome įvairių įrankių, padedančių pirkėjams. Jei dabar atsidaryčiau „Rimi“ programėlę, ten tikrai rastume ir porą gerų sprendinių. Visų pirma, rastume nukainuotų prekių sąrašą, – pirkėjas pasirinkęs savo mėgstamą dažniausiai lankomą parduotuvę rastų nukainuotų prekių, aišku, galėtų jų įsigyti ir taip sutaupyti. Kitas mūsų geras sprendimas sukurtas su norvegų startuoliu – programėlė „Neišmetu“. Visi galime prisiminti tokią situaciją, kai šaldytuve randame kokį nesunaudoto sūrio gabaliuką, pomidorą ar likusių grikių ir, nežinodami, ką daryti, dažnai tuos produktus tiesiog išmetame. Turint programėlę galima įrašyti visus tuos produktus ir Jums bus pasiūlytas receptas, ką galima pagaminti, – taip sutaupysite“, – dalijasi V. Lukoševičius.

Pašnekovas pasakoja, kad prieš metus atliktas tyrimas, kurio metu buvo bandoma suprasti, kiek maisto iššvaistoma.

„Sužinojome, kad kone kiekvienas šeimos ūkis vidutiniškai išmeta vieno mėnesio maistui skirtą biudžetą, – jei per mėnesį maistui sunaudoja apie 400 eurų, tai per metus iššvaisto apie 380 eurų. Tai labai didelės sumos. Pirkėjai dažnai nori sutaupyti vieną kitą centą, nusipirkti prekių pigiau, bet jie tikrai daug daugiau sutaupytų pakeitę savo įpročius, galvodami, kaip vartoja <...>. Na, o kalbant apie aukojamo maisto kiekį, tai bendradarbiaujame su „Maisto banku“ labai seniai. Aukojame iš praktiškai visų savo parduotuvių. Per metus mūsų paaukoto maisto kiekis sudaro apie 750 tonų. Pasižiūrėjus į Baltijos šalis, kur yra mūsų prekybos tinklų, matyti, kad paaukoto maisto kiekis – praktiškai 3 tūkstančiai tonų per metus“, – dalijasi V. Lukoševičius.

Išgelbėtą maistą skaičiuoja tūkstančiais tonų

„Maisto bankas“ skelbia, kad per pastaruosius 8 mėnesius Lietuvoje pavyko išsaugoti daugiau nei 4 tūkstančius 700 tonų maisto, o lyginant su ankstesniais metais tai – rekordinis kiekis.

„Mes labai daug stengiamės tiek edukuoti žmones, tiek dirbti su prekybininkais. „Rimi“ prekybos tinklas – puikus pavyzdys to, kad neparduoda paskutinės dienos galiojimo produktų, – pienas, mėsa keliauja į „Maisto banką“, ir jau daugelį metų atiduoda įvairų asortimentą. Deja, ne visi prekybos tinklai atiduoda įvairų asortimentą; dažnai būna, kad užsukame pas prekybininkus vakare, ir net paprasti žmonės mano pilnas lentynas produktų, kurių galiojimas baigiasi tą pačią dieną“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Pašnekovas pasakoja, kad šių metų proveržis siejamas ne su prekybininkais, bet su ūkininkais.

„Prekyboje iššvaistoma labai dideli kiekiai maisto, daug tonų, bet žemės ūkyje to dar daugiau. Šiais metais mes labai aktyviai dirbome su ūkininkais ir penkis kartus daugiau nei praeitais metais išgelbėjome maisto iš žemės ūkių“, – įvardija S. Gurevičius.

Prekybos tinklo generalinis direktorius sako, kad prekybos tinkluose esančios nukainuotos prekės kai kuriems pirkėjams padeda taupyti, daugėja tokių klientų, kurie supranta, jog pigesnė prekė nereiškia prastesnės kokybės, tik šį produktą reikės suvartoti greičiau.

„Jei planuoju tą produktą suvartoti šiandien, man nereikia jo pasilikti ilgesniam laikotarpiui, tai puiki galimybė įsigyti ir sutaupyti. Tokių pirkėjų daugėja, ir tai yra žmonės, kurie nori prisidėti prie tvaresnės aplinkos, prie gamtos išsaugojimo ir bent taip tai padaryti“, – dalijasi V. Lukoševičius.

Vardija, ką būtina žinoti ir apgalvoti

Maisto taupymo klausimas aktualus ne vienam. S. Gurevičius sako, kad pagrindiniai žingsniai nešvaistyti maisto – išmokti skaityti etiketes.

„Reikia suprasti skirtumą „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“. Sakykime, šokoladukai, duona, sausainiai, konditerijos gaminiai paženklinti žyma „Geriausias iki...“. Pavyzdžiui, mes kokį nors produktą norime padovanoti, tarkim, saldumynų dėžutę, pasižiūrime ir pamatome, kad data „Geriausias iki“ pasibaigusi – tai nereiškia, kad tie saldumynai blogi, tiesiog geriausi iki nurodyto laiko, bet ir vėliau tinkami vartoti. Šaldytuvo prekes pasibaigus terminui jau rizikinga vartoti. Kitas dalykas – nepasiduoti norui prisipirkti per daug. Juk į parduotuvę gali ateiti ir kitą dieną, nebūtinai nusipirkti visai savaitei. Dažnai žmonės nusiperka per daug ir tiesiog nesunaudoja viso maisto. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pomidoras arba bananas yra vienodai geras, jei ir neatrodo gana gražiai, taip, kaip reklamoje, – dažnai tie reikalavimai būna per aukšti. Ir reikia būti kūrybingiems virtuvėje, – žmonės pasigamina patiekalą ir kitą dieną sako: „Aš šito jau nevalgysiu.“ Bet jį galima šiek tiek perdaryti ir taip maistas nebus švaistomas. „Maisto bankas“ daug dirba su prekybininkais ir su ūkininkais, bet 60 procentų maisto švaistymo yra namų ūkiuose“, – teigia pašnekovas.

V. Lukoševičius priduria, kad jų atliktas tyrimas patirtino, jog du trečdaliai švaistomo maisto yra pagaminta namuose, apdorota termiškai. Dar vienas trečdalis – produktai, kurie parsinešami iš parduotuvės: vaisiai, daržovės, duonos gaminiai.

„Mes skatiname pirkėjus prieš einant į parduotuvę pasiruošti, pagalvoti, ką nori šiandien pirkti, ką gamins, kokių produktų reikia, galbūt kokių nors jau turi namuose, tiesiog reikia papildomai ko nors nusipirkti. Verta pasidaryti sąrašiuką, nepasiduoti impulsiniams pirkimams – mes skatiname pirkėjus apie tai pagalvoti“, – pataria prekybos centrų tinko vadovas.