Vilniaus eglė simbolizuoja baltą žiemą ir šviesias Kalėdas

Pernai džiaugėmės balta žiema, kurios įkvėpti Vilniaus Kalėdų eglės kūrėjai šiemet mums leidžia iš arti pamatyti stulbinančią, tūkstančius kartų išdidintų snaigių geometriją.

Veidrodiniai ledo atspindžiai, sniego žėrėjimas ir snaigių simetrija – šiemet Katedros aikštėje sutviskusi eglė leidžia pasinerti į tikrą žiemą, tarytum stebėtume ją per mikroskopą.

„Snaigės kristalo grožis slypi jo simetriškoje, taisyklingoje geometrijoje, visi išsišakojimai sudaro 60 arba 120 laipsnių kampą. Įdomu ir tai, jog visos snaigės – skirtingos. Pagrindinė sostinės eglė dekoruota 96-iomis įvairaus dydžio ir skirtingų raštų šviečiančių snaigių dekoracijomis, kiek atitolusiomis nuo pagrindinės konstrukcijos“, – eglės dizaino idėją komentuoja jo kūrėjas, „Švenčių studija“ dizaineris Dominykas Koncevičius.

Iš baltų šakų ir 200 kvadratinių metrų veidrodžių sudaryta eglė kviečia patirti atspindžių žaismą – veidrodžiuose atsikartoja dekoracijos, lemputės ir prisiartinę stebėtojai. Pažvelgę viršun, išvysime 6 metrų skersmens kalėdinę žvaigždę, pakabintą eglės viršūnėje. Šiemet eglei skirta 89 tūkst. eurų, pernai – 95 tūkst. eurų.

Kauno eglė nukelia į stebuklingą rojaus sodą

Jau 13 metų pagrindinę Kauno eglę puošianti menininkė Jolanta Šmidtienė šiemet įkvėpimo sėmėsi galvodama apie Kalėdų šventės esmę – Kristaus gimimą ir pažadėtąjį sodą. Todėl šiemet Kauno Rotušės aikštė nukels į paslaptingą, spalvingą ir šiluma dvelkiantį rojų.

22 metrų aukščio eglė puošiasi tūkstančiais žalių ir baltų lempučių, lazeriu išpjaustytais spalvingais drugiais, smilgomis – dekoracijos leidžia pasijusti lyg magiškos rojaus pievos svečiu.

Andriaus Ufarto nuotr.

Vasariškos šilumos akcentai eglės įvaizdyje pasirinkti neatsitiktinai. Kaip sako Kalėdų eglės kūrėja, papuošimai asocijuojasi su šiluma, „nes žmonės yra sušalę ne tik dėl oro, bet ir dėl antrus metus besitęsiančios situacijos“.

Šiemet Kauno eglės puošimui skirta apie 160 tūkst. eurų.

„Šį kartą Kalėdų eglė bei Rotušės aikštė primins stebuklingą rojaus sodą. Idėja gimė netikėtai, galvojant apie šventės esmę – Kristaus gimimą, kuris pirmiausia asocijuojasi su pažadėtuoju sodu. Jis dažnai įsivaizduojamas kaip paslaptinga, spalvinga ir šilta oazė.

Norėjosi žmonėms priminti, kad iš tiesų rojus yra akimirka žemėje, kuomet galime atsikvėpti, pajusti ramybę – lyg gulint pievoje vasarą ir stebint pro mus praskrendančius drugelius. Kurdama galvojau, koks rojus įkristi į smilgų pievą. Tai ir kilo idėja, o kodėl tas medis negali būti lietuviško rojaus sodas, rojaus pieva“, – pasakojo eglutės kūrėja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (623)