„CVonline“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė tikina, jog tokiuose sektoriuose, kuriuose šventiniu laikotarpiu ieškoma daugiausiai žmonių, niekada nesiūlomi labai aukšti atlyginimai, dėl to negalima tikėtis didelio atlygio. Minėti sektoriai apima gamybos, logistikos ir renginių organizavimo sritis.
Šios įmonės papildomiems darbuotojams dažniausiai sutinka mokėti tik minimalų valandinį atlygį, kuris „į rankas“ siekia 2,11 euro, arba atlyginimą, skaičiuojamą nuo pardavimų. Tiesa, švenčių dienomis minimalus atlygis skaičiuojamas dvigubu tarifu.
Tad jeigu nuspręstumėte šiais metais paaukoti savo laisvas dienas nuo gruodžio 24 d. iki sausio 1 d., įskaičiavus dvigubą užmokestį už dvi Kalėdų dienas ir laisvą sausio 1 dieną, gautumėte apie 236 Eur „į rankas“.
Darbuotojų pasirinkimas menkas
Anot elektroninės parduotuvės „Pigu.lt“ rinkodaros direktorės Giedrės Vilkės, įmonės pardavimai šventiniu laikotarpiu išauga net tris kartus, todėl be laikinų darbuotojų esą išsiversti būna sunku. Vis dėlto, tikina ji, kiekvieno jų atlygis gali būti skirtingas, mat tai priklauso nuo įdėto darbo.
Tuo tarpu Lietuvos pašto komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas pasakoja, kad pašto ir kurjerinių siuntų skirstytojų komandos šventiniu periodu pildomos keliasdešimčia darbuotojų, o jų atlygis esą priklauso nuo pareigybės tipo ir darbo krūvio. Kaip teigia T. Bašarovas, norinčių užsidirbti papildomai nėra labai daug.
„Laikinam darbui rasti tinkamų ir norinčių dirbti darbuotojų nėra lengva, tačiau dažnai prieškalėdiniu laikotarpiu papildomai padirbėti renkasi jaunimas, kuris nori prieš šventes užsidirbti, bei tie, kurie nori save išbandyti ir tikisi Lietuvos pašte įsidarbinti nuolatiniam darbui“, – teigia T. Bašarovas.
Įmonė „C&D Style“ pripažįsta, kad šiemet papildomų darbuotojų ieškoti sekėsi sunkiau nei pernai.
„Norintiems papildomai užsidirbti mes mokame minimalų atlyginimą, nes žmogus nespėja įsisavinti darbo principo per trumpą laiką. Anksčiau net nereikėdavo dėti skelbimų į portalus – užtekdavo paskelbti socialiniuose tinkluose ir merginos pačios mus labai greitai susirasdavo. Šiemet skelbimus reikia dėti ir į mokamus portalus“, – stebisi įmonės personalo vadovė Laura.
Dirbantiems mugėse atlyginimas minimalus
Darbo skelbimų portaluose taip pat gausu pasiūlymų – kviečiama užsidirbti pardavinėjant dizainerių ir smulkių prekybininkų produkciją kalėdiniuose turgeliuose.
Pavyzdžiui, tekstilės gaminiais prekiaujanti įmonė „Kirola“ jau spėjo įdarbinti pensininkę, kuri, anot jų, už darbą gaus šiek tiek daugiau nei minimalų atlyginimą. Kita paskambinus skelbime nurodytu telefonu atsiliepusi moteris pasakojo, kad pardavėjų, po 10-12 val. prekiausiančių kalėdinėse mugėse Katedros aikštėje ir prekybos centruose, atlyginimas priklausys nuo to, kiek jiems pavyks parduoti produkcijos, tiesa, patirtis esą rodo, jog žmogus vidutiniškai spėja užsidirbti minimumą.
Lietuvišką namų kvapą pardavinėjanti įmonė „Odoro“ taip pat ieškojo laikino darbuotojo Kalėdų mugėje. Kaip pasakoja namų kvapų įmonės atstovė, į patalpintą skelbimą kol kas atsiliepė labai nedaug žmonių.
„Atlyginimas minimalus, tačiau taikome bonusus nuo pardavimų, todėl žmonės gali užsidirbti visai neblogai. Žinoma, per pačias Kalėdas, Kūčias ir savaitgaliais mokėsime daugiau“, – pasakoja atstovė.
Proga padirbėti ir papildyti savo piniginę per šventes naudojasi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantys lietuviai. Anot įmonės „Taxify“ vadovo Andriaus Pacevičiaus, švenčių dienomis papildomų vairuotojų ieškoti nereikia, nes yra nemažai norinčių užsidirbti papildomai. Jo teigimu, kalėdiniu periodu vairuotojų valandinės pajamos siekia 25-30 Eur, o naujųjų metų išvakarėse ir naktį siekia 30-35 Eur.
Lietuva tampa brangia šalimi
Ekonomistas Ž. Mauricas vardina kelias priežastis, kodėl įmonėms Lietuvoje darosi vis sunkiau susirasti darbuotojų. Tai – prastėjanti Lietuvos demografinė padėtis ir mažėjanti pigios darbo jėgos pasiūla. Šalis, anot ekonomisto, po truputį pradeda sekti Skandinavų šalių pavyzdžiu, kur įmonės prisitaiko prie darbuotojų trūkumo trumpindami darbo laikus.
„Pavyzdžiui, Šveicarijoje, kur nelabai kas dirba šventiniu laikotarpiu, įmonėms per brangu samdyti darbuotojus, nes žmonės turi pakankamai pajamų.
Jie vertina savo laisvalaikį ir jeigu sutinka dirbti šventinėmis dienomis, prašo labai didelio darbo užmokesčio – įmonėms nebeapsimoka. O ten, kur yra pigios darbo jėgos, tokia veikla yra vykdoma“, – pasakoja Ž. Mauricas. Anot jo, tokia situacija yra Jungtinėse Amerikos, kur yra daugiau imigrantų ir programų, kviečiančių papildomai užsidirbti už nemažą atlyginimą.
Ekonomisto nuomone, darbuotojų trūkumas Lietuvoje jausis vis labiau ir dabartinė tendencija yra tik pradžia.
„Jau dabar matome, kad dalis prekybos centrų nusprendė nedirbti pirmą Kalėdų dieną ir aš manau, kad ateityje mes matysime daugiau tokių pavyzdžių, ypatingai aptarnavimo sektoriuje. Tai, kad matysime visą dieną dirbantį restoraną taps labiau išimtimi, o ne taisykle“, – tikina Ž. Mauricas.
Lietuvoje pigi darbo jėga mažėja dėl didelių darbo mokesčių, dėl didėjančio atlyginimo ir dėl to, kad žmonės nelabai linkę dirbti už minimumą ir reikalauja vis didesnio atlyginimo, teigia ekonomistas ir priduria, jog greitai, kaip ir šiaurinėse Europos šalyse, Lietuvoje trūkstama darbo jėga turėtų būti pakeista automatizuota.
„Automatizavimas bus populiarus ir netgi vartotojų nepatogumo sąskaita. Labai geras pavyzdys – savitarnos kasos. Tai yra darbo permetimas gyventojams nuo kasininkų. Aš suprantu, jei naujų technologijų pagalbą būtų galima prisikrauti vežimą, pravažiuoti kasas, atsiskaityti ir viskas. Bet dabar reikia viską išsitraukti, nuskenuoti, teplioti ranka tą ekraną ir tai ne visiems patinka. Nors kaštai sutaupyti, bet vartotojo patogumas mažinamas ir tokių atvejų matysime tik daugiau“, – teigia Ž. Mauricas.
Vis dėlto, kaip pasakoja ekonomistas, Lietuvoje turėsime arba labai išsivysčiusias technologijas ir daug robotų, dirbančių šventiniu metu, arba vartotojai paprasčiausiai negaus įprastų paslaugų. Didesnis darbo užmokestis turės ir savų minusų – Lietuva nebebus tokia patogi šalis.
„Nebūsime visą laiką dirbantys ir patogūs, nes būdavo atvejų, kai emigrantai grįždavo į Lietuvą ir stebėdavosi, kaip visi čia pas mus dirba ir pluša kaip bitutės, bet aš manau, kad tokia tendencija jau eina į pabaigą“, – tikina ekonomistas.
