Maistas – ne tik svetingumui parodyti
Dovanojimas nuo seniausių laikų buvo svarbi papročių dalis, kuri susaisto visuomenę per mainus, kuria tarpusavio įsipareigojimus ir ryšius. Anot etnologės ir semiotikės Rūtos Latinytės, dovana buvo ir komunikacijos priemonė, ir būdas užmegzti bei išlaikyti tarpusavio ryšius, parodyti vienas kitam dėmesį. Keisdamiesi dovanomis, kilmingieji išreikšdavo prielankumą, kurdavo diplomatinius santykius, pavyzdžiui, kunigaikščio Vytauto žvėryno Trakuose pasididžiavimas buvo Kryžiuočių ordino magistro dovanotas liūtas. Atsidėkodamas Vytautas magistrui padovanojo keturis gyvus taurus.
„Lietuvių papročiuose į dovanų mainus patenka ir vaišės, linkėjimai, paslaugos, užgėrimas, kvietimas atvykti, prajuokinimas, dedikuota daina, svetingumas, atsiprašymas ir atleidimas, apie kurį iki šiol sakoma – dovanojo. Lietuvoje vyravo įsitikinimas, kad didelė garbė yra ne kuo daugiau turėti, bet kuo daugiau padovanoti kitiems", – pranešime žiniasklaidai pasakojo R. Latinytė.
Svarbių švenčių proga lietuviai buvo linkę tiek daug dovanoti, kad XV a. Sembos vyskupas Michaelis Jungas net išleido įsaką, apribojantį dovanų kiekį per vestuves – jaunavedžiams draudžiama svečius vaišinti daugiau nei šešiomis statinėmis alaus ir dovanoti daugiau nei šešias poras apavo. Tuo laikotarpiu Livonijos ordino riterio įkurtame Ilzenbergo dvare gausios vaišės taip pat buvo įprasta dovana svečiams.
„Dvaro tradicijose pavaišinti buvo garbės reikalas, todėl rūsiuose netrūko vyno, midaus ir alaus, saugomų garbingiems svečiams sutikti. Šiandien dvare stengiamės tęsti tradicijas, todėl atgaiviname senovinius receptus – gaminame vynus iš čia išaugintų vynuogių derliaus, vaisių ir uogų, iš ūkyje išaugintų natūralių produktų kuriame tradicinius gaminius – šakočius, uogienę, medų, brandintus sūrius, kurie ir šiandien gali tapti dovana, rodančia draugystę ir prielankumą. Senovėje maistas buvo ne tik būdas parodyti svetingumą, bet ir dovana, skirta užtvirtinti sąjungą, draugystę, susitarimus", – sakė Ilzenbergo dvaro Ilzenbergo dvaro ir ūkio vadovė Diana Jokimčienė.
Dovanos atsirado ne taip seniai
Šiandien retas įsivaizduotų Kalėdas be dovanų, tačiau šventės tradicijos ne visuomet buvo tokios pačios. R. Latinytė pasakoja, kad kultūros istorijos tyrinėtojai dovanas Kalėdų proga Vakarų Europoje fiksuoja tik nuo XIX amžiaus antrosios pusės, tačiau ši tradicija taip greitai įsitvirtino ir tapo tokia populiari, kad dovanų karštinės nesusilpnino net prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.
„Kalėdų dovanų tradicija iš Vakarų Europos į mūsų šalį atkeliavo per Mažąją Lietuvą. Iš pradžių dovanos buvo skiriamos tik vaikams, tačiau pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui dovanomis jau keitėsi ir suaugusieji. Tuo metu pirmosios diskusijos apie kalėdines dovanas atsirado ir spaudoje. Supratimas, ką ir kaip dovanoti yra tinkama, nuolat keitėsi – pavyzdžiui, 1916 metais gruodį Prancūzijoje „Bon Marche" parduotuvė pasikabino reklamą su šūkiu „Vis dėl to Kalėdos", kurioje – vaikai, lyg kareiviai tranšėjose, stebi žaislų sprogimą. Mūsų laikais tai būtų neįsivaizduojama", – pranešime dalijosi R. Latinytė.
ELTA fotobanke saugoma bene milijonas svarbiausių Lietuvos visuomeninio gyvenimo akimirkų nuotraukų. Ryškiausi politiniai įvykiai ir asmenybės, didžiausią vertę turintys kultūros renginiai, įsimintiniausios sporto varžybos, miestų peizažai bei žmonės jau keletą dešimtmečių yra ELTA
fotografų objektyvų centre. Eltos fotobanke persipina aktualiausios naujienos ir istorinės retrospektyvos, kuriose galima atrasti tiek svarbiausius visuomenės veikėjus, tiek pačius save. Ilgą laiką ELTA buvo vienintelė fotometraštininkė Lietuvoje, dėl to kruopščiai kauptas fotoarchyvas ypač vertingas tiek šalies, tiek ir užsienio žiniasklaidai, įvairioms institucijoms, enciklopedijoms, istorijos tyrinėtojams, privatiems asmenims. Fotobanko paslaugomis naudotis paprasta: svetainėje
www.elta.lt rinkitės fotobanko skiltį ir, spustelėję detalios paieškos ikoną, nurodykite raktinius žodžius bei pasirinkite dominantį laikotarpį.