Tarpukario Kaunas mėgo linksmybes
Etnologė, VDU docentė dr. Dalia Senvaitytė Delfi pasakojo, jog jeigu iki „visuotinio“ kalendoriaus įvedimo Naujus metus atitiko Kalėdos, tai formali „naujo kalendoriaus diena“ – sausio 1d., pagal Grigaliaus kalendorių, Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje žymima nuo pat 1582 m. Beje, Lietuva – viena šalių, kur šis kalendorius pradėtas naudoti anksčiausiai. Aktyviau Naujuosius imta švęsti 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje, o ypač jie populiarėjo tarpukario Kaune. Tarpukariu iškilmingas Naujųjų metų sutikimas, pasak pašnekovės, vykdavo Karo muziejaus kiemelyje, kur organizuotas viešas renginys žmonėms: skambinta Laisvės varpu, karo orkestras atlikdavo maršą, pagerbiamas nežinomo kareivio kapas, paminimas laisvę praradęs Vilnius, šaunamos „rakietos“. Tuo tarpu kviestinė visuomenė, prezidentas, aukšti valstybės pareigūnai ir karininkai su šeimomis Naujuosius sutikdavo Karininkų ramovėje.
Etnologė pažymi, kad visi vakarai tarp Kalėdų ir Trijų karalių laikyti šventvakariais, taigi, tinkamais švęsti. Tikėta, kad šiuo laikotarpiu, o taip pat Naujųjų vakarą, galima burti ateitį:
dažniausiai burdavosi merginos, ar ir su kuo kurs būsimais metais šeimą.
Fejerverkai kaip Naujųjų šventės simbolis, pasak etnologės, atsirado dar tarpukariu. Miestuose prasidėjo raketų šaudymo paprotys. Labiausiai jis žinotas Kaune, organizuotas prie Karo muziejaus, kaimuose nebuvo labai paplitęs. Tarpukario miestuose tapo dažnas ir viešų erdvių puošimas, ypač svarbių pastatų apšvietimas, kas žmonėms dar nebuvo įprasta ir labai patiko. Vėliau, sovietmečiu, itin išpopuliarėjo signalinių raketų leidimas.
D. Senvaitytė pasakoja, kad Naujieji jau anuomet buvo garsių vakarėlių ir sveikinimų šventė: 1893 m. „Varpo“ straipsnyje „Kaip visoki sutvėrimai sutinka Naujus metus“ ironiškai atsiliepiama apie to meto žmones, kurie pabrėžtinai linksmai stengiasi tądien švęsti, kelia Naujų metų krikštynas – „Silvestrinius balius“, jų metu „linksminasi, šoka iki pasiutimo, atkartoja vienas kitam stereotipišką „laimingų metų“, rodosi tikėdami „metus“ priversią būti laimingais“.
Vilniuje – vis daugiau solidumo?
Nors anuomet Kaunas Naujųjų sutikimo tradicijomis, regis, išsiskiria iš kitų miestų, nieks neleis sumeluoti, kad šalies sostinė irgi turi ką atsiminti: iki užklumpant pandemijai, sostinės gatvės kasmet Sausio 1-osios vakarą prispildydavo miniomis vilniečių ir miesto svečių. Visgi, vilnietė Vaida sako pastebinti vis „mandagesnes“ vilniečių ir miesto svečių naujametines linksmybes.
„Nesuskaičiuojamą eilę metų per Naujuosius ateiname į Katedros aikštę. To nedarėme tik pandeminiu periodu, nes nebuvo leista. Bet kadangi gyvename prie pat – matėme, kad neleidimas rūpėjo mažai kam.
Visgi, man atrodo, kad laikui einant žmonės tikrai „normalėja“: anksčiau Vilniaus centre Naujųjų naktį pridaužytų butelių, muštynių, konfliktų, girtų cypavimų buvo gerokai daugiau nei keletą pastarųjų metų. Nors minios didelės ir anuomet, ir dabar – man atrodo, dabar turime daugiau kultūros“, – nuomone dalinasi Vaida.
Antrina ir dvylika metų sostinėje gyvenantis Egidijus: „Naujųjų veidas Vilniuje tikrai keičiasi į gerą. Anksčiau per šitą šventę išėjus į centrą tikrai būdavo tiek daug „pergėrusių“ aplink ir kamavo tas jausmas, kad gali turėti konfliktą, pats jo neinicijavęs. Bet dar prieš pandemiją su žmona ir draugais vėl nuėjome prie Katedros Naujųjų naktį ir visi nusprendėme, kad minia keičiasi. Vis mažiau budulių, mažiau visko, dėl ko net būdavo nelabai jauku“.
Archyvuose likusios Naujųjų sostinėje nuotraukos leidžia tikėti pašnekovų žodžiu: kai kurios fotografijos primena ne saikingas, mandagias linksmybes, o tikrą siautulį, kurį lydi butelių šukės, riksmai ir greitųjų automobiliai.
ELTA fotobanke saugoma bene milijonas svarbiausių Lietuvos visuomeninio gyvenimo akimirkų nuotraukų. Ryškiausi politiniai įvykiai ir asmenybės, didžiausią vertę turintys kultūros renginiai, įsimintiniausios sporto varžybos, miestų peizažai bei žmonės jau keletą dešimtmečių yra ELTA
fotografų objektyvų centre. Eltos fotobanke persipina aktualiausios naujienos ir istorinės retrospektyvos, kuriose galima atrasti tiek svarbiausius visuomenės veikėjus, tiek pačius save. Ilgą laiką ELTA buvo vienintelė fotometraštininkė Lietuvoje, dėl to kruopščiai kauptas fotoarchyvas ypač vertingas tiek šalies, tiek ir užsienio žiniasklaidai, įvairioms institucijoms, enciklopedijoms, istorijos tyrinėtojams, privatiems asmenims. Fotobanko paslaugomis naudotis paprasta: svetainėje www.elta.lt rinkitės fotobanko skiltį ir, spustelėję detalios paieškos ikoną, nurodykite raktinius žodžius bei pasirinkite dominantį laikotarpį.
