Kiekvienais metais kinuose ir internetinėse transliavimo platformose pasirodo daugybė kalėdinių filmų – kino studijoms tai lengvas masalas, pritraukiantis daugybę Kalėdų dvasios išsiilgusių žiūrovų. Išlipti sausam iš milžiniškos, svyruojančios kokybės filmų gausos gali būti sudėtinga, todėl pirmoje kalėdinių filmų rekomendacijų straipsnių dalyje siūlome patogiai įsitaisyti ir prisiminti 10 visų pamėgtų šventinių juostų.
„Nuostabus gyvenimas“ („It's a Wonderful Life“, 1946)
Praėjusio amžiaus viduryje pasirodžiusi Frank Capra režisuota juosta ne iš karto rado kelią į kino mylėtojų širdis. Po Antro pasaulinio karo neatsigavusi auditorija sunkiai priėmė šį kūrinį, tačiau po keletos dešimtmečių „Nuostabus gyvenimas“ tapo neatsiejama švenčių klasika. Filme pasakojama Džordžo Beilio (akt. James Stewart), atsidūrusio gyvenimo aklavietėje, istorija bei kelionė, įrodanti jog gyvenimas ir šeima yra svarbiausi turtai.
„Mapetų Kalėdų giesmė“ („Muppets Christmas Carol“, 1992)
1955-aisiais Jim Henson sukurta Mapetų (angl. Muppets) frančizė prasidėjo kaip trumpų skečų laida, vėliau sėkmingai išaugusi į visų pamėgtą „The Muppet Show“. Aštuntajame dešimtmetyje Mapetai pasirodė didžiuosiuose ekranuose su „Mapetų filmu“ („The Muppet Movie“, 1979), o vienas žinomiausių šmaikščių lėlių pilno metro kūrinių – 1992-aisiais pasirodęs Jimo Hensono sūnaus Brian filmas „Mapetų Kalėdų giesmė“. Nors iš pirmo žvilgsnio šis filmas gali pasirodyti kaip parodija, nemažai kino mėgėjų šį šiltą kūrinį įvardija kaip vieną geriausių Čarlzo Dikenso „Kalėdų giesmės“ adaptacijų.
„Kvaišų šeimynėlė švenčia Kalėdas“ („National Lampoon's Christmas Vacation“, 1989)
Lietuvoje keistai išversta „National Lampoon“ filmų serija, įkvėpta to paties pavadinimo komedijos žurnalo, turėjo ne vieną pakilimą bei nuosmūkį, tačiau trečiasis frančizės filmas su Kalėdomis susitvarkė puikiai. Turbūt sunku tikėtis kažko kito, kai juostos scenarijų rašė John Hughes, pasižymėjęs į klasiką įėjusiais šeimos filmais („Ferio Biulerio poilsio diena“, „Dėdė Bakas“, „Lėktuvu, traukiniu ir automobiliu“).
„Vienas namuose“ („Home Alone“, 1990)
Kalbant apie John Hughes ir Kalėdas, būtų nusikaltimas nepaminėti filmo, kurį kiekvienas lietuvis yra matęs bent tiek kartų, kiek turi metų. Chris Columbus režisuota juosta daugeliui tapo Kalėdų sinonimu, o žavų Macaulay Culkin pasirodymą mėgdžioję yra visi. Tiesa, kad ir ką bedarytumėte, nežiūrėkite naujųjų serijos dalių – tebūnie šis patarimas redakcijos dovana Jums.
„Tegyvuoja meilė“ („Love Actually“, 2003)
Richard Curtis – vienas sėkmingiausių Didžiosios Britanijos romantinių filmų scenaristų, kurio filmografijoje puikuojasi tokie darbai kaip „Noting Hilas“ („Notting Hill“, 1999) bei „Ketverios vestuvės ir vienerios laidotuvės“ (Four Weddings And A Funeral“, 1994). „Tegyvuoja meilė“ – didžiulę aktorių komandą subūręs filmas, kuriame persipina 10 istorijų. Nors juostos paviršius gali pasirodyti pernelyg saldus, po nestoru kiautu Richard Curtis įpynė nemažai kritikos šventinio sezono materializmui.
„Kalėdų karštinė“ („Jingle All the Way“, 1996)
90-ųjų Arnoldas Schwarzeneggeris yra klasika, kurios aštrius kampus laikas nugludino tiek, kad jau sunku suprasti, kurie aktoriaus filmai iš tiesų geri, o kuriais mėgaujamės ironiškai. „Kalėdų karštinė“ – tikras tėvų siaubas, pasakojantis apie laiku dovaną nupirkti pamiršusį tėtį, su kitais tėvais kovojantį dėl sūnaus išsvajoto žaislo. Ir taip, niekada nepamiršime scenos, kurioje Švarcnegeris atkartoja garsųjį „get down“ iš „Terminatoriaus“
„Kalėdų Senelis“ („The Santa Clause“, 1994)
Kai tikrasis Kalėdų Senelis nusiverčia nuo namo stogo, Skotas (akt. Tim Allen) griebia sūnų, sėda į roges ir bando suspėti išdalinti likusias dovanas. Pabaigęs darbą vyras atsiduria Šiaurės ašigalyje, kur sužino, jog nuo šiol jis – naujasis Kalėdų Senelis. Daugiau nėra ką pridurti – tai smagi kalėdinė komedija visai šeimai.
„Elfas“ („Elf“, 2003)
Tęsiant veikėjų, atsiradusių ne savo vietoje temą. „Elfas“ yra puikus savęs rimtai nepriimančio filmo pavyzdys. Willas Ferellas vaidina tarp Kalėdų Senelio padėjėjų užaugusį Buddy, gerokai per vėlai supratusį, jog jis ne elfas, o žmogus (!). Sužinojęs, jog tikrasis jo tėtis gyvena magiškame Niujorke, dviejų metrų ūgio nepritapėlis leidžiasi į odisėją, kurios metu bando surasti vietą naujame pasaulyje ir atnešti šiek tiek optimizmo į pavargusią ir dažnai cinišką realybę.
„Kietas riešutėlis“ („Die Hard“, 1988)
Nors diskusijos apie tai, ar šis filmas gali būti laikomas kalėdiniu, nerimsta daugybę metų, štai keli paprasti argumentai, parodantys kaip yra iš tikrųjų:
- Filmo veiksmas vyksta šventino sezono metu, vykstant Kalėdų vakarėliui bei fone skambant tokioms klasikoms, kaip „Let it Snow!“, „Christmas in Hollis“ bei „Winter Wonderland“.
- Geraširdis Johnas McClane'as (akt. Bruce Willis) juda vėdinimo angomis (beveik kaminas!), tačiau vietoje anglių blogiukams dalina kulkas;
- Filme yra Kalėdų Senelis. Na gerai, galbūt tai yra miręs blogiukas Tony, kurio kūną su Kalėdų Senelio kepure John pasiunčia teroristams;
- Filme sninga – paskutinį kartą sniegą Los Andželas matė 1962-aisiais, todėl tai itin graži kalėdinio filmo pabaiga;
- Empire geriausių kalėdinių filmų sąraše „Kietą riešutėlį“ skaitytojai reitingavo pirmoje vietoje.
Jei šie argumentai neatrodo gana rimti (o ir nėra!), prieš keletą metų filmo scenaristas Steven E. de Souza patvirtino, jog taip, „Kietas riešutėlis“ iš tiesų yra kalėdinis filmas.
„Košmaras prieš Kalėdas“ („Tim Burton's The Nightmare Before Christmas“, 1993)
Henry Selick režisuotas stop-motion animacinis košmaras – vienas ikoniškiausių visų laikų kalėdinių filmų. Prasidėjęs kaip Timo Burtono eilėraštis,, kūrinys išsivystė į pilnametražį miuziklą su puikiomis Danny Elfman dainomis. Filme pasakojama apie Helovino karalių Jacką Skellingtoną, atradusį Kalėdas ir nusprendusį šią šventę atnešti į savo miestelį. Šis nuotaikingas filmas tiks visai šeimai, o įspūdingi juostos vizualai nepasimirš ilgai.
