Taigi šiemet kviečiame pakeliauti po visą Lietuvą ir aplankyti pačias gražiausias – įžiebtas natūralias Kalėdų eglutes.
Vilnius nustebino atsisakęs karkasinių įmantrybių
Į sostinę šiais metais natūrali eglė grįžo po keturiolikos metų pertraukos. Pastarąjį kartą Katedros aikštėje tikra žaliaskarė stovėjo 2009 metais, o po to kasmet buvo kuriamos pompastiškos karkasinės kompozicijos.
„Kasmet pagrindinės Vilniaus Kalėdų eglės idėja ir kompozicijos išpildymas yra perkami viešojo konkurso būdu, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas. – Natūrali eglė buvo konkurse dalyvavusios ir jį laimėjusios UAB „Lumidėja“ siūlymas. Daugiau nei 16 metrų aukščio medį vilniečiams padovanojo miesto gyventojas. Ties trijų sklypų riba Vilniaus pakraštyje augusi eglė kėlė pavojų gyventojų turtui ir jų pačių saugumui – senas medis galėjo neatlaikyti stiprių vėjų ir nulūžti ant elektros laidų, todėl savininkas mielai eglutę padovanojo Vilniui.“
Eglę puošia aukso ir sidabro spalvų dekoracijos – daugiau nei 300 žaislų ir 200 tūkst. LED lempučių, kurių bendras ilgis siekia 5 km. Eglutės viršūnėje spindi beveik 2 m aukščio tūrinė žvaigždė. Eglutės papėdėje – didelės aukso spalvos dovanos ir speciali apžvalgos aikštelė.
Kviesdamas pasidžiaugti šiųmete eglute Vilniaus meras V. Benkunskas sakė: „Mes pasiilgome tikrumo ir natūralumo. O Kalėdų laikotarpiu ir svarbu tikrumas – kas gali būti tikriau negu tikra eglė?“
Klaipėda – mados pradininkė
Klaipėda, siekdama grįžti prie tikrųjų tradicijų ir natūralumo, gyvos eglutės kryptį pasirinko ir nekeičia jau aštuonerius metus iš eilės, pažymi savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas.
Eglę, kuri kaip įprasta įžiebiama Teatro aikštėje, miesto šventei kasmet dovanoja patys gyventojai. „Kasmet sulaukiama nemažai pasiūlymų. Aštuonerius metus tęsiamą gyvos eglės tradiciją šiemet išpildė klaipėdiečiai Loreta ir Arūnas Bentai, miestui padovanoję dailiai nuaugusią sidabrinę eglutę“, – atskleidė jis.
A. Žukas džiaugiasi, kad šiais metais pasisakymai, kuriuos skaito socialiniuose tinkluose ir informaciniuose portaluose, yra ypač teigiami ir motyvuojantys. „Retas kuris pageidauja kitokių puošybinių elementų ir nuoširdžiai džiaugiasi subtilia girliandų puošyba bei naujove – eglutės viršūnėje sužibusia žvaigžde. Akivaizdu, kad daugelio šalies miestų sprendimas šiais metais puošti gyvas egles ir Klaipėdos pavyzdžiu prašyti jas dovanoti miestų gyventojų, klaipėdiečių buvo priimtas kaip padrąsinimas ir savotiškas „apdovanojimas“ Klaipėdai už drąsą ir gyvos eglutės idėjos puoselėjimą jau aštuonerius metus“, – didžiavosi savivaldybės atstovas.
Šiaulių eglutė – išpuoselėta šiauliečių dovana
Šiaulių miesto širdyje, Prisikėlimo aikštėje, šiemet žaliaskarė – taip pat ne karkasinė, kaip buvo jau įprasta matyti, bet tikra, maždaug 13 metrų aukščio. Eglutę puošia auksinės, sidabrinės ir baltos spalvos įvairių dydžių burbulai bei daugiau nei 2 km šviečianti girlianda.
Įžiebta gyva Kalėdų eglė atkeliavo ne iš tolimų miškų, o iš pačių šiauliečių – mylėta, puoselėta ir prižiūrėta.
Šiauliečius bei miesto svečius džiugina ir šalia Kalėdų eglės įkurdintas daug mažesnių šviečiančiomis girliandomis papuoštų eglučių miškas.
Panevėžio eglutė galėjo būti ir dirbtinė
Panevėžio miesto Laisvės aikštėje taip pat džiugina natūrali 13 metrų žaliaskarė, padabinta auksiniais ir sidabriniais žaisliukais bei raudonais kaspinais.
Įdomu tai, kad užmačios dėl gyvos eglutės iš pradžių nebūta, o viską nulėmė konkursas. „Panevėžio miesto savivaldybės viešojo pirkimų konkurso sąlygos neribojo dalyvių pasirinkimų dėl gyvos ar dirbtinės eglės, – paaiškino miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Augustas Makrickas. – Konkursą laimėjusi bendrovė „Lumidėja“ pasiūlė puošti gyvą miesto eglę. Ir taip 13 metrų aukščio eglutė buvo atgabenta iš Smilgių kaimo, Panevėžio rajone.“
Jis pasidžiaugė, kad atsiliepimai iš gyventojų, miesto svečių ir socialinių tinklų yra teigiami ir malonūs. „Buvo daugybė spėlionių ir abejonių, kaip atrodys gyva eglutė. Bet dabar jau galime pasakyti, kad šių metų rezultatas – dekoro elementai, kitų erdvių papuošimai ir šventinės nuotaikos kūrimas su Kalėdų garsais džiugina miestiečius ir miesto svečius, – pasakojo A. Makrickas. – Eglutė ir miesto centrinė dalis aktyviai lankoma suaugusiųjų ir mažųjų. Išskirtinai giriamos Nepriklausomybės aikštės prieigos, kur sukurtas gyvų eglučių miškas, ir Senvagės prieigose sukurtas šviesos užrašas, kuris sveikina miestiečius su būsimais Naujausiais metais.“
Alytus išgirdo miestiečių pageidavimus
Natūrali eglutė įžiebta ir Dzūkijos sostinėje. Pabodusias ir kasmet miestelėnų kritikuotas eglišakių bei metalinio karkaso konstrukcijas miesto Rotušės aikštėje pakeitė tikras medis, papuoštas rankų darbo žaislais.
Eglę miestui padovanojo alytiškis Mečislovas Borisevičius, o puošė dailininkas Arvyds Švirmickas ir jo komanda. Ant 15-kos metrų natūralios eglutės „nutūpė“ 150 ryškiaspalvių sniegenų.
Pasak menininko, šios dekoracijos simbolizuoja Dainavos metų minėjimo pabaigą – taip eglutės šventės organizatoriai siekai atkreipia dėmesį į Dzūkijos tradicijas ir skatina pasidžiaugti stipria šio krašto žmonių etnine savimone.
Mažeikių eglutė – gražiausia visoje Lietuvoje
Mažeikių Kalėdų eglė šiemet išrinkta pačia gražiausia! Taip nusprendė Delfi skaitytojai, kaip ir kasmet rinkę gražiausias didžiųjų miestų egles. Daugiausia tautiečių širdžių paskelbtame balsavime šiemet pelniusi Mažeikių žaliaskarė nurungė net sostinės puošmeną.
Taigi Mažeikiai – dar vienas Lietuvos miestas, šiemet nusprendęs puošti natūralią eglę. Visu gražumu, lyg magiškas atvirukas iš kalėdinės pasakos, ji stovi aikštėje priešais Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią.
„Šiemet Mažeikiai papuošė gyvą eglę, mat to pageidavo rajono gyventojai – atsiklausta jų nuomonės, – atskleidė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Alma Tupikienė. – Eglė atvežta nemokamai – tai buvo dovana miestui. Kone 15 metrų aukščio žaliaskarė į Mažeikius atvežta iš Kapėnų girininkijos, kurioje augo. Ją rasti padėjo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio darbuotojai.“
Taip pat ji pridūrė, kad Mažeikiai šiemet kuria Kalėdų pasaką visame mieste. Ši tema dominuoja visoje kalėdinėje puošyboje. Ir pasidžiaugė, kad gyventojų atsiliepimai – tik teigiami.
Šalia pagrindinės eglės įkurdinti šeši didžiuliai šviečiantys kankorėžiai, keturių elnių traukiamos magiškos rogės ir keturi dekoratyviniai šviestuvai, menantys nykštukų kepures. O Mažeikių miesto savivaldybės pastato siena virto milžinišku ekranu šiuolaikiškai ir nuotaikingai snaigių projekcijai.
Anykščių eglutė – vienos šeimos dovana miestui
Pagrindinė Anykščių rajono eglė sužibo šventiškai pasipuošusioje A. Baranausko aikštėje. Šiemet anykštėnus ir miesto svečius džiugina taip pat gyva žaliaskarė.
„Šiais metais Anykščiuose pasirinkta puošti natūralią pagrindinę eglę siekiant kuo šventiškesnės ir jaukesnės aplinkos tiek rajono gyventojams, tiek ir miesto svečiams, – sakė Anykščių rajono savivaldybės specialistė ryšiams su visuomene Silvija Sakevičiūtė ir atskleidė: – Eglę dovanojo šeima, gyvenanti Anykščių rajone, Andrioniškio seniūnijoje.“
Pašnekovė patikina, kad anykštėnai ir miesto svečiai miesto eglę vertina kuo palankiausiai.
Birštonui padovanojo dar vaikystėje sodintą eglutę
Šiais metais Birštonas taip pat sugrįžo prie tikrų, ilgaamžių kalėdinių tradicijų ir papuošė 12 m aukščio natūralią eglę. Pagrindinę miesto eglę visame mieste supa spindinčių eglaičių miškeliai, kuriuose galima sutikti ir miško gyventojų.
„Šių metų Birštono kalėdinis šūkis yra „Miško taku į Kalėdas Birštone“. Natūrali eglė atspindi kurorto dvasią, ėjimą tvarumo keliu ir tikrąsias kalėdines tradicijas bei vertybes“, – sakė Birštono savivaldybės mero patarėja Simona Vaicekauskaitė-Šalčė.
Taip pat ji papasakojo, kad Birštono savivaldybė dar lapkritį pakvietė įstaigas, bendruomenes, organizacijas, birštoniečius siūlyti ir padovanoti kurortui gražią, gyvą žaliaskarę eglę. „Perskaičiusi šį kvietimą Birštono gyventoja Gražina nusprendė kurortui padovanoti savo pačios dar vaikystėje sodintą žaliaskarę – su meile daugiau kaip prieš tris dešimtmečius pasodinta eglė užaugo ir, deja, tapo pavojinga namo ir jo gyventojų saugumui. Tai, kad egle per gražiausias metų šventes galės pasidžiaugti kurorto gyventojai bei svečiai, sprendimą nukirsti ir padovanoti eglę tik sustiprino. Ir dabar vaikštinėdama po Birštoną Gražina dažnai aplanko eglę, menančią daugelį jos gyvenimo įvykių, pasidžiaugia ja“, – pasakojo S. Vaicekauskaitė-Šalčė.
Birštoniečiai ir kurorto svečiai džiaugiasi natūralia egle – pašnekovė su kolegomis kasdien girdi gerų atsiliepimų, mato, kad žmonės mielai fotografuojasi ir dalinasi kalėdine dvasia spinduliuojančiomis nuotraukomis socialiniuose tinkluose.
Biržai pakartojo pernykštę sėkmę
Biržuose gyva eglė įžiebiama jau antrus metus iš eilės. Biržiečiai ir miesto svečiai kviečiami ja pasigrožėti į Biržų miesto Nepriklausomybės aikštę.
Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėnienė sakė, kad tradiciją nuspręsta tęsti atsižvelgus į žmonių pageidavimus: „Ši anksčiau puoselėta tradicija buvo atgaivinta 2022 m. Atsižvelgiant į gyventojų ir miesto svečių teigiamus atsiliepimus, nuspręsta gyvą eglę papuošti ir šiais metais.“
Seniūnė atskleidė, kad eglę šias metais dovanojo viena Biržuose esanti odontologijos klinika. „Labai džiugu, kad daugelis miesto gyventojų ir svečių džiaugiasi gyva eglute ir miesto papuošimais“, – džiaugėsi K. Undzėnienė.
Ukmergė didžiuojasi kasmet besistiebiančia žaliaskare
Šalia Ukmergės kultūros centro sužibusi pagrindinė šiemet rokeriškai išdabinta miesto eglė su šalia įsmeigta didžiule gitara simbolizuoja aistrą muzikai. O miestelėnai ir miesto svečiai didžiuojasi, kad pralenkė šiemetinę madą puošti natūralią žaliaskarę.
„Jau septintus metus Ukmergėje puošiama gyva, šalia Ukmergės kultūros centro jau daugiau nei du dešimtmečius auganti eglė. Ši prie paminklinio akmens kažkada pasodinta ir gerokai išsistiebusi žaliaskarė pagrindine miesto Kalėdų puošmena tapo nuo 2016 metų, kuomet Ukmergės rajono savivaldybė nusprendė sulaužyti ištisus dešimtmečius gyvavusią tradiciją miesto centre, aikštėje priešais KC pastatą, statyti nukirstą eglę. Taigi, Ukmergės Kalėdų eglė, ko gero, ne tik išskirtinė, bet ir viena iš ekologiškiausių tarp visų šalies miestus papuošusių žaliaskarių“, – didžiavosi Ukmergės rajono savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Zimblienė.
Anot jos, dauguma miesto gyventojų pritaria tokiam sprendimui ir liaupsina, giria visuomet gyvą, natūraliai augančią Ukmergės kalėdinę eglę. „Kad ji taptų dar aukštesnė ir dailesnė, šią vasarą, liepos mėnesį, Ukmergės ugdymo įstaigos surengė akciją, kurios metu mažieji ukmergiškiai laistė šią eglę“, – atskleidė pašnekovė.
Telšiai papuošė net dvi natūralias eglutes
Žemaitijos sostinė Telšiai papuošė net dvi egles – vieną jų savo letenoje laiko milžiniška meška.
Pagrindinė miesto eglė, tradiciškai spindinti Katedros aikštėje, – jau ne pirmus metus natūrali, pasidabinusi tūkstančiais mažų lempučių. Tokia pati, tik sumažinta – apie 3 metrų aukščio – eglutės versija žiba Turgaus aikštėje. Ją letenoje ir laiko 8 metrų aukščio geležinė meška.
Turgaus aikštėje, šalia milžiniškos meškos, įsikūrė ir kalėdinių eglučių „miškelis“.
„Gyvą ir natūralią žaliaskarę Telšiuose puošiame jau daug metų, tai mūsų unikalumas ir tradicija išlaikyti natūralų grožį, – sakė Telšių mero patarėja Agnė Vaitkienė ir pasidžiaugė miestiečių dosnumu: – Šią eglę, stovinčią Katedros aikštėje, mums dovanojo Telšių rajono gyventoja Aldona Keinienė.“
Mero patarėja atkreipė dėmesį, kad kalėdinis laikotarpis sutampa su Telšių miesto gimtadieniu, tad nenuostabu, kad miesto puošybai buvo skirtas ypatingas dėmesys. „Pagrindinė idėja – sujungti dvi Telšių miesto erdves į vieną visumą. Todėl 2023 m. buvo įžiebtos net dvi miesto eglės: viena, kaip ir Vilniuje, Katedros aikštėje, o kita – pati mažiausia miesto eglutė Lietuvoje, kurią laiko pati didžiausia meška visoje šalyje – Turgaus aikštėje. Pasipuošusios dvi miesto erdvės, tarsi susijungusios į vieną nedidelį kalėdinį miestelį, kviečia gyventojus bei svečius pėstute pasivaikščioti po 232-ąjį gimtadienį švenčiančius bei šv. Kalėdų laukiančius Telšius“, – kvietė A. Vaitkienė.
Ji pasidžiaugė, kad meškos skulptūra, laikanti mažiausią eglutę, bei didelė natūrali žaliaskarė Katedros aikštėje kasdien sulaukia didelio gyventojų susidomėjimo. Prie jos nusifotografuoti atvyksta ne tik rajono gyventojai kartu su šeimomis, bet ir svečiai iš kitų miestų. „Atsiliepimai gyventojų kol kas tikrai palankūs, jie džiaugiasi papuoštu miestu, tad manome, kad projektas pavyko ir rezultatai labai teigiami“, – kalbėjo pašnekovė.
Šilutė pagaliau papuošė augančią miesto eglę
Šilutėje šiemet taip pat nuspręsta tausoti gamtą ir puošti jau daugiau nei 37 metus prie kultūros centro augančią eglę. Miestiečiai ir miesto svečiai kviečiam pasigrožėti ir jau tradicija tapusia kalėdinių eglučių alėja, kuri šiemet tęsiasi visa pagrindine miesto gatve.
„Prie Šilutės kultūros ir pramogų centro augančiai eglei jau 37 metai. Kasmet stebėjome, kaip ji auga, ir laukėme, kol bus galima būtent šią žaliaskarę įžiebti kaip pagrindinę Šilutės miesto eglę. Iki šiol toje pačioje erdvėje statydavome Šilutės rajono savivaldybės gyventojų dovanojamas egles, – pasakojo Šilutės savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus. – Šiais metais dar rudenį atlikome gyventojų apklausą, ar jie pritaria šios eglės papuošimui. Sulaukėme ypač daug palaikymo, visi išsakiusieji nuomonę buvo už šios augančios eglutės puošimą.“
Pašnekovas džiaugiasi, kad sprendimas pasiteisino su kaupu – sako, kad kasdien sulaukia daug gražių atsiliepimų ne tik iš gyventojų, miesto svečių, bet ir stebi juos socialinėje erdvėje. „Visi laimingi, kad pagaliau atėjo laikas būtent šiai augančiai gyvai eglutei tapti pagrindine miesto egle, o mes džiaugiamės galėdami prisidėti prie gamtos saugojimo“, – sakė A. Jurkus.
