Lietuvos dvarai pasakoja neįtikėtinas istorijas: kur galima paglostyti šikšnosparnius ar paragauti apelsinų sriubos

Lietuva turi begalę įdomių dvarų, pilių, – kiekviena didžiuojasi unikalia savo istorija; vis daugiau jų savo duris atveria lankytojams.

Bene garsiausios – Trakų, Panemunės, Medininkų – gausiai lankomos, tačiau be jų iš viso galima suskaičiuoti apie 600 pilių ir dvarų.

Lankytojams duris atveria vis daugiau istorinių vietų

„Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė pasakoja, kad skaičius išties įspūdingas, deja, nemažai pilių ir dvarų nesutvarkyti, tačiau net ir apleistus mielai lanko turistai.

„Viena lankomų krypčių – dvarų griuvėsiai. Tai nėra sutvarkyti dvarai, bet jie unikalūs. Su komanda surinkome beveik 80 dvarų, kurie laukia lankytojų ir gali pasiūlyti labai daug įdomių veiklų“, – sako N. Sutkaitytė.

Aukštaitijoje unikalus dvaras salą dalijasi su Latvija

Pašnekovė teigia negalinti išskirti nė vieno iš dvarų, kaip paties fotogeniškiausio ar įdomiausio, nes visi įdomūs ir unikalūs.

„Ar tai medinis dvaras, ar gotikinis, ar itališko stiliaus rūmai. Pavyzdžiui, Rokiškio rajone esantis Ilzenbergo dvaras yra vienintelis Baltijos šalyse visiškai atkurtas, vystantis biodinaminį ūkį, tai yra pats gamina produkciją, kurios galima įsigyti tiek atvykus į patį dvarą, tiek didžiuosiuose prekybos centruose, – ne vienas, manau, matė. Galima paragauti ir Ilzenbergo sausainių, ir sūrio. Dvaro šeimininkai turi savo ūkį, savo gyvūnų. Be to, jis unikalus tuo, kad yra didelė teritorija, kur pasivaikščioti beveik į visas puses nuo dvaro – trys kilometrai. Šalia yra Meilės sala. Ji įdomi tuo, kad dalina dvi valstybes – Latviją ir Lietuvą. Pusė salos priklauso Latvijai, pusė – Lietuvai“, – apie unikalią istoriją turintį dvarą pasakoja N. Sutkaitytė.

Eifelio bokšto statytojai pėdsaką paliko ir Žemaitijoje

Jei norisi pasižvalgyti po Žemaitijos regioną, pašnekovė rekomenduoja užsukti į Renavo dvarą Mažeikių rajone.

„Ten yra labai įdomi biblioteka, kur išsaugota ir barono knygų. Laipteliai, vedantys į biblioteką, padaryti tų gamintojų, kurie Prancūzijoje gamino Eifelio bokšto konstrukcijas. Pats dvaras turi labai didelį parką, kuriame gyvena 12 iš 14-os saugomų šikšnosparnių rūšių, – tai unikalus dalykas. Ten vykdomos edukacijos, ypač vaikams, ir galima iš arti pamatyti labai mielą – pati regėjau – jų numylėtinį šikšnosparnį. Galima sužinoti, kuo jis minta, kuo gyvena“, – žiniomis dalijasi pašnekovė.

Lietuvos dvarai vilioja ir istorinių filmų kūrėjus

Anot N. Sutkaitytės, ne vienas dvaras turi ne tik savo kilmės istoriją, bet ir kur kad saugiau įdomybių.

„Galima nukeliauti į Kelmės dvarą. Ten puoselėjama indėniška kultūra, galima su ja susipažinti, pasėdėti vigvame. Taip pat galima keliauti į Salų dvarą (Rokiškio rajone), – paragausite karamelizuotų saldainių, užsiimsite tapyba šokoladu. Dauguma dvarų pastebi kino kūrėjai, pvz., Renavo, Pakruojo dvarai, kur buvo kuriamas filmas „Tadas Blinda. Pradžia“. Taip pat Trakų Vokės dvaras, kur buvo filmuojamas „Karas ir Taika“ (BBC), taip pat „Anna Karenina“. Daug Lietuvos režisierių yra atradę dvarus. Tas pats Salų dvaras, kur buvo filmuojama romantinė drama, pagrindinio personažo vaidmenį atliko Rolandas Kazlas – „Širdys“. Kuo dar unikalus Salų dvaras? Kone visi galvojame, kad Trakų pilis yra viena tokia, esanti saloje, – tai ne tiesa. Salų dvaras stovi Dviragio ežero saloje, tad galima atrasti dar ir tokį dvarą“, – vietinio turizmo perliukus atskleidžia pašnekovė.

Dvarai nebėra tik muziejai

Moteris sako, kad dvarai kinta. Anksčiau tai buvo tik kaip muziejai, eksponatai, įvairios ekspozicijos, o dabar jau galima ir apsigyventi dvare, pasimėgauti gastronominėmis patirtimis, paragauti į didikų stalus tiektų patiekalų.

„Pavyzdžiui, Raudondvario dvare vyksta edukacija, – galima paragauti apelsinų sriubos, tai tikrai neįtikėtina. Galima paragauti ir vietinės produkcijos, tam tikrų patiekalų ar pagal įmantrias receptūras ruoštų valgių, kuo labai pasižymi Zyplių daras, turintis restoraną „Kuchmistrai“, – ten didikų virtuvė, labai įdomūs patiekalai, tokių kasdien neparagausi“, – apie pažintį su istoriniais valgiais pasakoja N. Sutkaitytė.

Jei keliautojų prioritetas – pažinti vietą ir ne tik paragauti, pamatyti, galima mokytis šokių ar nerti į paslaptingą ekskursiją.

„Labai įdomu naktinės ekskursijos, kurias vykdo Joniškėlio vadinamas Karpių dvaras. Vaikštoma naktimis po parką, pasakojamos visokios šiurpios ir įdomios istorijos. Sakoma, kad dvare vis dar vaidenasi jo šeimininkas. Kas aktualu keliaujantiems su šeima, – yra labai daug veiklos su mažaisiais keliautojais. Ne vienas dvaras turi ir savo gyvūnų ūkių, auginamos alpakos, avytės, ožkytės, paukščiukai, pavyzdžiui, Kurtuvėnų dvaras ar Bistrampolio dvaras (Panevėžio rajone), kur atkurtas Gyvojo žirgo muziejus. Galima ir pajodinėti, ir susipažinti su žirgo gyvenimu, jį paglostyti, pašerti. Siūloma labai daug paslaugų, tereikia jas bandyti atrasti; dvaras nėra tik muziejus, kur atvažiuoju ir žiūriu“, – dalijasi N. Sukaitytė.

Keliauti kviečia net kuriuo metų laiku

Pašnekovė priduria, kad keliauti po dvarus labai geras laikas ne tik vasarą, bet ir rudenį ar kitu šaltuoju metu, juolab kad išpuoselėti dvarų parkai išties papuoš keliones, o dvarai pasitinka ne tik vasarai skirtomis pramogomis.

Pakruojo dvare ištisus metus vyksta gėlių, žibintų ir ledo skulptūrų festivaliai, prezidento Antano Smetonos Užugirio dvare Ukmergės rajone rengiamos „Smetoniškės“, – pačiame dvare pristatoma jo istorija, o A. Smetonos gyvenimo pasakotojai pasipuošę tarpukario drabužiais, skamba to meto muzika, ir visa tai nukelia į laikus, kai išties gyveno pirmasis Lietuvos prezidentas.

Pavasarį didžiulį būrį smalsuolių privilioja ir tulpėmis pražydęs Burbiškių dvaras Panevėžio rajone. Pašnekovė vardija, kad Ilzenbergo dvare laukia ne tik maistas, gyvūnai, – organizuojami ir įvairūs koncertai.