Itin populiari gėlė
Natūraliai puošniausioji karpažolė auga Centrinėje Amerikoje – Floridoje, Gvatemaloje, Meksikoje. Tačiau ši gėlė itin pamėgta ir lietuvių, o pražysta ji artėjant žiemai, tad tampa puikia kalėdine puošmena. Išties, šioji netgi neretai vadinama Kalėdų gėle.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) botanikos sodo uždaro grunto augalų kuratorės Teresės Jokšienės, ši gėlė – viena iš labiausiai perkamų gėlių pasaulyje, tad populiari ji yra ne tik Lietuvoje. Visgi, neretai pasigirsta kalbos, kad ši gėlė ne tik džiugina, bet gali ir nemenkai nuliūdinti.
Botanikė T. Jokšienė sako, kad svarbiausia su šia gėle elgtis tinkamai. Pasak jos, gėlėmis vadiname savo mylimąsias, kūdikius, kuriuos labai mylime, globojame ir saugome. Tad taip derėtų elgtis ir su tikrosiomis gėlėmis. O ypač su puansetija.
„Jeigu mes su gėle elgsimės kaip su gėle, jos nelaužysime, padėsime, kur ji galės stovėti nekliudoma, ji bus visiškai nepavojinga. Mokslininkai ištyrę ir įrodę, kad ji kaip tik iš aplinkos valo kenksmingas sveikatai medžiagas – formaldehidą, tolueną“, – teigia pašnekovė.
Dėl grėsmės nesutariama
VU botanikos sodo uždaro grunto augalų kuratorė T. Jokšienė pasakoja, kad Amerikos mokslininkai tirdami šią gėlę nerado kenksmingų medžiagų. Tačiau, ten pat, Amerikoje, iš kurios ši gėlė ir kilo, vykdoma ir apskaita, kurios pagalba siekiama išsiaiškinti, kiek žmonių nukenčia nuo augalų. O būtent puansetija kenksmingų gėlių sąraše užima aukštą vietą.
„Puansetija priklauso karpažolėms, o visos jos savyje turi odą dirginančių ir kitokių žmogaus sveikatai pavojingų cheminių medžiagų. Kadangi puansetija yra viena iš labiausiai žmonių perkamų gėlių pasaulyje, ji tikrai yra gerai ištirta.
Amerikiečių mokslininkai nerado tų cheminių medžiagų, kurios žaloja žmones, bet kaip tik Amerikoje vykdoma tiksli apskaita, kiek žmonių nukenčia nuo augalų, o puansetija yra trečioje vietoje. Tad informacija labai prieštaringa“, – pastebi T. Jokšienė.
Pavojingos augalo sultys
Žmones žaloja iš gėlės stiebų ar lapų išsiskiriančios augalo sultys, kurios patenka ant odos. Pastebėjus, kad augalas pažeistas ir iš jo teka baltos ir pieningos sultys, jas su storesniu popieriniu rankšluosčiu reikėtų atsargiai nuvalyti.
„Sultys ima tekėti, kai nulaužiame lapą ar šaką. Tad gėlę reikia pastatyti erdviai, kad vaikštant prie jos nereikėtų glaustytis, jog nenulūžtų lapai ar stiebai. Reikėtų padėti garbingoje vietoje ir ji labai gražiai mums puoš aplinką, mus džiugins ir mes tikrai nuo jos nenukentėsime“, – teigė ji.
Visgi, jei augalo sultys netyčia pateko ant odos, ši paraus, ims niežėti. Norint to išvengti, užtiškusias sultis reikėtų labai gerai nuplauti.
O jeigu šios paklius į akis ar į burną – sulauksime dar didesnių nemalonumų ir skausmų, todėl reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus. O ypač T. Jokšienė rekomenduoja saugoti vaikus. Sudirgusios odos nederėtų tepti jokiais tepalais, nes juose daug įvairiausių cheminių preparatų, kurie gali sureaguoti ir taip situaciją apsunkinti.
Koks šio augalo poveikis gyvūnams? T. Jokšienė teigė, kad jis skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies. Ji patikina, kad augalų poveikis gyvūnams yra netgi labiau reglamentuotas ir ištirtas, lyginant su žmonėmis. Tačiau ji dar kartą pabrėžia, kad augalas – tai patalpos puošmena ir reikėtų jį padėti taip, kad gyvūnas jo nepasiektų ir taip bus išvengiamos galimos grėsmės.
