Vis dėlto netrukus po eglučių įžiebimo švenčių internautai skuba vertinti ir diskutuoti, kuri eglutė gražesnė. Todėl kaip ir kasmet DELFI kviečia skaitytojus išsakyti savo nuomonę.
Vakar, gruožio 1 d., vilniečiai jau galėjo grožėtis savo žaliaskare. Ilgai eglutės dizainą slėpusi Vilniaus savivaldybė visas kortas atidengė penktadienio vakarą – eglė sužibo balta ir rožine spalvomis.
Nors sostinės Kalėdų eglė šiais metais sužibo kitomis spalvomis, eglutę kaip ir pernai supa kalėdinis miestelis, kurį ir šįsyk apgobė lempučių skraistė. Tiesa, pati skraistės kompozicija kiek kitokia, padalinta į kelias dalis. Pačią eglutę vilniečiai šiais metais padabino dideliais sidabriniais burbulais.
Baltuose mediniuose Vilniaus Kalėdų miestelio nameliuose jau įsikūrė ir smulkieji verslininkai. Kalėdinė mugė Vilniaus širdyje startavo vakar, eglutės įžiebimo šventės metu.
Projektos „Kalėdos sostinėje“ vadovas Paulius Jurgutis pasakojo, jog šiais metais Katedros aikštėje bus skaitomos pasakos šeimoms, o jas ant stiklinio geokupolo skaitys žinomi visuomenės veikėjai.
Tuo tarpu Kaunas palaukė kol nurims Vilnaus eglutės įžiebimo šventės emocijos ir savo miestiečius bei miesto svečius pasigrožėti žaliaskare sukvietė tik šiandien. Šventės dalyviai išvydo netradiciniais papuošimais aprengtą eglę – vietoje plastikinių ir blizgančių žaisliukų dizaineriai pasirinko storas virves ir milžiniškus kankorėžius imituojančias dekoracijas.
Šalia žaliaskarės galima išvysti dar vieną kalėdinę instaliaciją. Renginių organizavimo bendrovės „Medusa Concerta“ direktorius R. Knabikas anksčiau pasakojo, jog tai konstrukcija, simbolizuosianti daugiabutį namą.
„Žvelgdami į jo langus žmonės matys bendrą Kalėdinę dvasią. Vakaro metu ant jos bus rodomos 3D projekcijos“, – pasakojo R. Knabikas.
Beje, Kaune įžiebta 12 metrų aukščio eglutė yra pirmoji eglutė šalyje, apšviesta draugiška elektros energija.
Eelektros energiją, skirtą Kalėdų medžio apšvietimui, gamina kavos tirščiai, kuriuos surinko visos Kaune veikiančios įmonės ir organizacijos, neabejingos aplinkosaugos problemoms puoselėjančios atsakingą požiūrį į verslą.
Remiantis pateiktais savivaldybių duomenimis, visi renginiai, eglutė, kalėdinis miestelis, namelių, medžių papuošimas ir namą primenanti instaliacija Kaunui atsiėjo 180 tūkst. Eur, Vilniaus eglutė ir 14 miesto gatvių papuoštos maždaug už 163 tūkst. Eur.
Praėjusių metų nugalėtoja – Vilnaus eglė
Praėjusiais metais DELFI skaitytojams sostinės eglutė pasirodė gražesnė, nei Kauno. Greičiausiai laimėti padėjo stebuklingas skaičius 50, nes eglę juosiančioje girliandoje buvo 50 tūkst. lempučių, bendras eglutės ir jos skraistės kompozicijos plotis sudarė 50 metrų, o aplinkui žaliaskarę iš viso buvo įsikūrę 50 šventiškai pasipuošusių Kalėdų miestelio namelių. Vilniaus eglė siekė 27 metrų aukštį.
„Žaliaskarė pasidarė baltaskarė ir tą skarą ištiesė virš visų galvų Kalėdinės skaros idėja gimė jau vasario mėnesį. Eskizuose bandėme atspindėti įvairius variantus, darėme vizualizacijas, darėme skaičiavimus“, – eglutės įdėją DELFI anksčiau nupasakojo menininkė Jolanta Tūraitė.
Kaunas, kaip visada, 2016 metais Kalėdas pasitiko originaliai, tačiau 6 metus iš eilės laimėjęs gražiausios eglutės konkursą šiais metais titulo nenuskynė. Miesto eglutė išsiskyrė tuo, jog buvo išmani, o po ja buvo sumontuota didelė vaikiška karusėlė.
„Tai tradicinė eglutė, dekoruota įvairaus dydžio žėrinčiais žaislais. Aplink eglę – daug šviesos, todėl eglė gražiai spindi“ – tuo metu pasakojo pagrindinė eglutės autorė Jolanta Šmidtienė. Į eglutės kompoziciją taip pat buvo įtraukta ir 12 namelių, kuriuose vyko įvairios veiklos ir buvo prekiaujama šventiniais skanėstais.
Tiesa, dėl per didelio žmonių antplūdžio šventės organizatoriams teko susidurti su laikinais nesklandumais.
Eglutės kūrėja Jolanta Šmidtienė pasakojo, kad ant besisukančios karuselės platformos vienu metu galėjo stovėti apie 100 žmonių, o per įžiebimo šventę ant jos sulipo apie 500 kojų porų.
Gražiausios eglutės rinkimuose praėjusiais metais aplenkė ne tik Vilniaus, bet ir Šiaulių bei Panevėžio eglės.
