Kadangi biure yra ne viena slapta filmavimo kamera, apsauga greitai išsiaiškino, iš kur gi ryte atsirado papuošta eglutė.
Taigi sekmadienio pavakarę vienoje redakcijos spintoje kilo labai keista sumaištis - kažkas krebždėjo, murmėjo, burbėjo, dundėjo, galiausiai durys prasivėrė ir nuo viršutinės lentynos nubildėjo du nykštukai. Netrukus ant jų dribtelėjo gerokai didesnis už juos pačius maišas. Pasitrynę sumuštas vietas netikėti svečiai (o gal nuolatiniai gyventojai?) išėjo į žvalgybą.
Sugrįžę čiupo maišą, nusitempė jį į TV skyrių ir ėmė traukti labai keistus dalykus - ruloną tapetų, žirkles, klijus... Kas gi čia bus? Gal remontas?
Ant grindų greit išsirikiavo trys juostos tapetų, ant kurių klupinėdami nykštukai gerą valandą kažką piešė, trynė, matavo, vėl piešė... Paskui čiupo žirkles ir netrukus iš tapeto išaugo didelė eglė. Prieš mažus skruzdėliukus nykštukus ji atrodė tikra milžinė!
Tačiau tai nebuvo kliūtis - susiradę kopėčias, mažieji gudruoliai eglutę prilipdė prie sienos!
Tada puolė traukti iš savo maišo visokias grožybes ir puošti žaliaskarę, kuri pamažu virto tikra gražuole, pasidabinusia mielomis širdelėmis, angeliukais ir kitomis grožybėmis.
Staiga nykštukų darbą nutraukė vėjo švilpimas ir ryški šviesa kažkur už lango. „Tai Kalėdų Senelis lekia su savo elniais!“,- pagalvojo paslaptingi geradariai ir užsidegę žvakes, kadangi biure buvo tamsu, puolė prie svarbiausio kabineto durų signalizuoti Seneliui, kad čia jau apsigyveno Kalėdų dvasia ir jis tik nepamirštų čia užsukti per Kalėdas.
Rogės jau buvo nurūkusios, tačiau atsisukęs mylimiausias Senelio elnias Rudolfas suokalbiškai pamerkė nykštukams akį - Kalėdų Senelis žino, kad DELFI dirba puiki komanda!
Nurimę raudonkepuriai vėl kibo į darbus, ir netrukus didysis eglutės papuošimų krepšys jau buvo tuščias, tik ant dugno gulėjo du dideli gardūs riestainiai. Net sukaitę nykštukai čiupo riestainius, griuvo ant sėdmaišio ir pasičepsėdami mėgavosi savo darbu.
Bekramsnodami sugalvojo, kad eglutei reikėtų įpūsti dar daugiau šarmo. Tad susižvalgę sukišo nosis į stebuklingą papuošimų maišą, ėmė ten naršyti ir galiausiai kikenti taip, lyg juos būtų kutenę tūkstantis pirštukų! Paskui kad nusičiaudės! Ir iš maišo pabiro visas debesis auksinių popierėlių, kurie paskraidę apkibo eglutę tarsi spygliukai.
Tie spygliukai, pasirodo, buvo ne šiaip sau, nes nykštukai ant sienos pakabino štai tokią instrukciją.
Belieka galvoti kalėdinius norus! Eglutė netruko jais aplipti: milijonas, išloštas loterijoje, žavi raudona suknelė, prabangus miegamojo komplektas... O koks jūsų kalėdinis noras?
