Ko reikia norint grąžinti nepatikusią dovaną
Standartiškai Lietuvoje grąžinti prekę galima per 14 kalendorinių dienų nuo jos įsigijimo dienos. Bet yra ir išimčių, priklausomai nuo pardavėjo. „Topo centro“ generalinio direktoriaus Remigijaus Štaro teigimu, įmonė savo naudų programos „Topo klubas“ nariams suteikia ilgesnį – 30 dienų siekiantį prekių grąžinimo terminą. Panašias išimtis taiko ir kai kurie kiti pardavėjai, tad norint atiduoti daiktą pirmiausia patartina išsiaiškinti savo galimybes.
„Grąžinama prekė turi būti nenaudota, nepažeista ir su visais jai priklausančiais priedais. Jei prekė buvo įsigyta fizinėje parduotuvėje, grąžinama turi būti nepažeistoje originalioje pakuotėje. Išlygos originaliai pakuotei yra taikomos tais atvejais, jei prekė yra nekokybiška. Prekę klientai turi grąžinti į tą pačią parduotuvę, kurioje ir įsigijo“, – aiškino R. Štaras.
Grąžinant prekę reikia pateikti pirkimą liudijančius pirkimo dokumentus, kuriuose matoma pirkimo data, prekės pavadinimas ir mokėjimo suma. Pinigai už grąžinamą prekę išmokami grynaisiais pinigais arba pervedami į kliento nurodytą banko sąskaitą, jei už prekę buvo sumokėta pavedimu. Bankiniu pavedimu pinigai turi būti grąžinami per 14 kalendorinių dienų nuo prekės grąžinimo.
Prekės grąžinimo sąlygos skiriasi ir priklausomai nuo to, kokiu būdu ji buvo įsigyta. Advokatas Lukas Vitauskas sakė, kad fizinėje parduotuvėje įsigytos prekės gali būti grąžinamos tik tuo atveju, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, išsaugotos jų vartojamosios savybės bei nepraradę prekinės išvaizdos ir pirkėjas turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis daiktus pirko iš to pardavėjo.
Pirkėjas nusipirktus daiktus gali grąžinti ar pakeisti tik toje pačioje parduotuvėje, kurioje juos įsigijo (nebent pardavėjas yra nurodęs kitą prekių grąžinimo vietą). Labai svarbi taisyklė yra ta, jog pirkėjas privalo pateikti įrodymą, kad prekes pirko būtent iš to pardavėjo – dažniausiu atveju tai būna įsigijimo kvitas. Jeigu pardavėjas neturi pakeitimui tinkamų daiktų, pirkėjas turi teisę per 14 dienų grąžinti daiktus ir atgauti už juos sumokėtą kainą. Pardavėjas turi grąžinti pirkėjui pinigus nedelsdamas, ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo daikto grąžinimo dienos.
„Grąžinti kiek paprasčiau prekes įsigijus nuotoliniu būdu. Pirkėjui, prekes įsigijusiam internetu, yra suteikiamas 14 dienų nuo prekių gavimo dienos terminas apžiūrėti ir įvertinti internetu įsigytas prekes (tarsi jas tikrintų fizinėje parduotuvėje), o nusprendus, kad prekė netenkina, ją grąžinti. Nuotoliniu būdu įsigytas prekes galima grąžinti tik tokias, kurios nebuvo dėvėtos ar panaudotos kitokiu būdu“, – pasakojo L. Vitauskas.
Daiktai, kurių negalima grąžinti
Labai svarbu žinoti, kad toli gražu ne viską galima atiduoti pardavėjui net tuo atveju, kai turimas įsigijimo čekis. Prekės negali būt grąžinamos, jei originali pakuotė yra smarkiai pažeista (tuo atveju, jei prekė įsigyta fizinėje parduotuvėje) arba nėra pirkimą įrodančių dokumentų. Mažmeninės prekybos taisyklės taip pat numato tam tikras prekių kategorijas, kurios nėra grąžinamos, pavyzdžiui, asmens higienos prekės, žaislai, kūdikiams skirti drabužiai. Kalbant apie elektroninius įrenginius, ši sąlyga yra taikoma tokioms prekėms kaip, pavyzdžiui, dantų šepetėliai, ausinės dedamos į ausis, įvairūs masažuokliai.
Pasak R. Štaro, pirkimo čekis yra būtinas dokumentas, norint grąžinti prekę, tad patariama jų nepamesti. Jis yra reikalingas ne tik jei klientas norėtų grąžinti prekę, bet ir norint pasinaudoti garantiniu draudimu. Išskirtiniais atvejais, pardavėjui sutikus, gali pakakti ir kliento pateikto įvykdytos pinigų transakcijos už prekę įrodymo, tačiau reikia nepamiršti, kad tokiu atveju pinigai bus grąžinti pirkimą atlikusiam asmeniui. Apie tai reikėtų pagalvoti perkant dovanas. Lietuvoje nėra populiaru prie dovanų pridėti pirkimo čekius, tačiau tai padaryti naudinga turint omenyje, kad gavėjas gali norėti dovaną pakeisti ar grąžinti.
Fiziniu būdu įsigytų prekių, kurias pardavėjas turi teisę atsisakyti priimti ir grąžinti pinigus, sąrašas yra gerokai ilgesnis, lyginant su įsigytomis nuotoliniu būdu. Pasak advokato, kai kurių prekių nėra leidžiama grąžinti, nebent pardavėjas pats nuspręstų geranoriškai jas priimti. Tokios prekės kaip parfumerija, kosmetikos ir tualetiniai preparatai, fotografijos ir kinematografijos prekės, spausdintos knygos, reprodukcijos, megzti drabužiai, apatiniai drabužiai, kūdikių drabužėliai, perlai, brangakmeniai, taurieji metalai ir jų dirbiniai, išskyrus dirbtinę bižuteriją, laikrodžiai negali būti grąžinami.
„Kiek kitaip yra dėl prekių, įsigytų nuotolinės sutarties pagrindu (pvz. iš internetinės parduotuvės). Vartotojas turi teisę atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties dėl visų prekių, išskyrus kelis atvejus. Negalima pardavėjui atiduoti pagal specialius vartotojo nurodymus pagamintų prekių, pavyzdžiui, individualiai pasiūtas drabužis, pagamintas juvelyrikos dirbinys ar panašiai. Taip pat – greitai gendančių prekių ar prekių, kurių galiojimo laikas yra trumpas (pavyzdžiui, šviežios daržovės, vaisiai, natūraliai spaustos sultys ar pan.). Pardavėjai atgal nepriima ir supakuotų prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo ir kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių. Negrąžinami vaizdo ar garso įrašai arba supakuota programinė įranga, kuri buvo išpakuoti po pristatymo“, – apie negrąžinamas prekes kalbėjo L. Vitauskas.
Kur kreiptis, jei grąžinamo daikto nepriima?
Pasitaiko atvejų, kad pirkėjas nori grąžinti daiktą, turi tam reikiamus dokumentus, tačiau pardavėjas atsisako jį priimti ar atiduoti pinigus. Tokiais atvejais patariama ieškoti pagalbos. Pasak advokato, jei kyla ginčas dėl prekių grąžinimo, pirkėjas turi teisę pasirinkti ginčo sprendimo būdą – kreiptis į teismą arba kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVAT), kuri ginčus tarp vartotojų ir pardavėjų nagrinėja nemokamai.
Jeigu pardavėjas pažeidė pirkėjo teises bei teisėtus interesus ir atsisako vykdyti pirkėjo reikalavimą, pirmiausia būtina kreiptis į pardavėją raštu ir nurodyti savo reikalavimus. To nepadarius VVAT atsisako nagrinėti ginčą, jei vartotojas nepateikia įrodymo, kad kreipėsi į pardavėją.
„Vartotojas, kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalo pateikti: prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, pardavėjo atsakymo į vartotojo kreipimąsi kopiją, o jeigu pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas per nustatytą terminą negautas – vartotojo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją kopiją, vartojimo sutarties, dėl kurios kyla ginčas, kopiją (sutarties, čekio, pavedimo kopija ar kt.), jeigu sutartis sudaryta raštu, prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas“, – sakė teisininkas.