Vieni dovanas gamins patys, kiti – pirks už 400 eurų
„Delfi“ paklausė gatvėje sutiktų praeivių, kiek jie šiais metais planuoja išleisti kalėdinėms dovanoms. Atsakymai patys įvairiausi: nuo kelių šimtų iki kelių eurų. Tačiau iš anksto planuoja tikrai ne visi – yra ir tokių, kurie išlaidas skaičiuos tik gruodžio mėnesį, jau tik perkant staigmenas žmonėms, kuriems jas dovanos.
Prekybos centre sutiktas vyriškis prasitarė, kad dovanas planuoti dar ankstoka, tačiau jau yra minčių, kokia suma bus skiriama vienam ar kitam asmeniui.
„Jau išlaidų sąraše įskaičiuotos kalėdinės dovanos, kurios bus perkamos. O kiek išleisiu – sunku pasakyti, kasmet vis skirtingai: būna žmonių truputį mažiau, kuriuos reikia sveikinti, būna žmonių daugiau. Čia priklauso nuo to, kas grįžta namo, o kas ne“, – pasakojo jis.
O sutikta šeimyna taip pat antrino, kad galvoti apie kalėdines dovanas dar anksti, mat pirkti jas žada likus dviems savaitėms iki švenčių, tačiau apytikslį biudžetą jau žino.
„Turime savo tradicijas ir, ko gero, išleisime tiek, kiek ir visada – apie 300–400 eurų“, – aiškino jie.
Senjoras pasakojo, kad šiais metais dovanoms skirs apie 300 eurų.
„Yra anūkų, dukra, žmona, kuriuos reikia pasveikinti. Priklauso nuo atvejo – kartais daugiau, kartais mažiau pinigų skiriu. Akcijų neieškau – žiūriu, kad tiktų ta dovana, nes per akcijas ji būna nelabai kokia“, – juokėsi jis.
Yra ir tokių, kuriems rūpintis kalėdinių dovanų biudžetu netenka – jie pastarąsias ruošia savomis rankomis. Taip pavyksta ne tik sutaupyti, bet ir ypatingai nustebinti mylimus žmones.
„Kadangi aš labiau už ryšį, už veikimą kažką kartu, tai kiekvienais metais bandau parodyti dėmesį susitikimais, kavos išgėrimais. Iškepu labai daug sausainių, juos gražiai supakuoju, o žmonės juos labai skaniai suvalgo prie arbatos ir kavos – dovanos nesimėto. Nemanau, kad reikėtų išleisti milijonus pinigų. Geriau tiesiog pagalvoti apie naudingesnę dovaną, kur ir tavo kišenei neskaudėtų, ir kitiems būtų smagu padovanoti – jie nesijaustų labai negerai, kad gavo labai brangią dovaną“, – šyptelėjo mergina.
Vis daugiau ir tų, kurie stengiasi išlaidas dovanoms šeimoje dalintis, o tam puikiai tinka traukiami burtai – kokį šeimos narį ištrauksi, tam dovaną ir dovanosi.
„Šiemet labai mažai – planuojame traukti burtus, dovanoms skirsime iki 20 eurų, nes labai daug žmonių, tai kad nebūtų per daug išlaidų. Už tokią sumą labai daug ką galima nupirkti. Pavyzdžiui, gerų saldainių dėžę, kurios galbūt kiti ir neturi“, – pasakojo moteris.
Gyventojai sąmoningiau planuoja kalėdines išlaidas
O štai SEB bankas apklausė 1000 Lietuvos gyventojų, nuo 18 iki 74-erių metų amžiaus, ir bandė išsiaiškinti, kaip keičiasi lietuvių finansiniai įpročiai, ruošiantis šventiniam periodui. Gyventojų buvo klausiama apie planuojamas išlaidas, išsikeltus finansinius lūkesčius šventiniam stalui, dovanoms ir kitoms prekių kategorijoms, o visi rezultatai buvo palyginti su praėjusių metų duomenimis.
Viena didžiausių išlaidų kategorijų, artėjant šventėms, išties yra kalėdinės dovanos, kurias iš anksto planuoja ir joms biudžetą atsakingai dėlioja tikrai ne visi, nepaisant to, kad būtent kalėdinėms dovanoms atseikėjame didelę dalį šventinio biudžeto. Vis dėlto, kaip pasakoja SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė, augantis sąmoningumas lemia, kad dėmesio tam skiria vis daugiau žmonių.
„Jeigu praėjusiais metais penktadalis pasakė, kad net neįsivaizduoja, kiek išleis dovanoms, tai dabar turime 4 proc. punktais mažesnį kiekį – nežino tik 17 proc. apklaustųjų. Penktadalis sako, kad išleis maždaug nuo 50 iki 100 eurų – labai panašiai, kaip ir praėjusiais metais. Nuo 100 iki 250 eurų yra pasiruošę išleisti 35 proc. gyventojų ir irgi tai yra labai panašiai, kaip ir praėjusiais metais.
Tačiau yra šiek tiek daugiau tokių, kurie nusprendė išleisti didesnes sumas arba bent jau paskaičiavo remiantis praėjusiais metais, kad vis tik ta suma gaunasi didesnė. Nuo 250 iki 500 eurų šiais metais planuoja išleisti apie 10 proc. gyventojų, kai praėjusiais metais turėjome tik 8 proc. Yra ir tokių, kurie ir virš 500 eurų tikisi išleisti – šiais metais tokių turime 4 proc., praėjusiais metais jų buvo tik 2 procentai“, – pasakoja asmeninių finansų ekspertė.
Pavyzdingai planuojantys dovanas ir išlaidas joms, pradeda ir pirkti jas gerokai anksčiau nei likusi dauguma gyventojų. Pasak pašnekovės, net 7 proc. apklaustųjų atsakė, kad kalėdines staigmenas paruošė jau vasarą.
„Aš taip pat turiu pavyzdžių artimųjų tarpe, sakančių kad jiems liko įsigyti paskutines dovanas. Tačiau vis tik didžioji dauguma, 39 proc., renkasi pirkti gruodžio mėnesį, kada ta emocija būna pati stipriausia ir beje, 19 proc. gyventojų pasakė, kad perka būtent lapkritį, beveik penktadalis žmonių, ir dažniausiai naudojasi tais vadinamaisiais išpardavimų renginiais, kaip „Juodasis penktadienis“, „Kibernetinis pirmadienis“ ir panašiai“, – pasakoja asmeninių finansų ekspertė.
Išpardavimai – gali ir apgauti, ir padėti sutaupyti
Būtent didžiųjų metų išpardavimų metų daugelis tikisi „sumedžioti“ geriausius pasiūlymus kalėdinėms dovanoms. Lapkritis yra it nesibaigiantis išpardavimų mėnuo, kuomet nuolaidų pasiūlymai prasideda jau lapkričio 11-ąją, nuo vadinamosios „Vienišių dienos“. Vėliau pirkėjų laukia išankstiniai pasiūlymai prieš „Juodąjį penktadienį“, „Kibernetinį pirmadienį“, o galiausiai prasideda jie patys. Tačiau paklausta, ar tokie nuolaidų pasiūlymai išties padeda sutaupyti, specialistė pabrėžia – tai triukas, skatinantis žmones pirkti, skubėti ir neapgalvotai įsigyti siūlomas prekes. Kitaip tariant – žaidžiama pirkėjų emocijomis. Todėl prieš ką nors įsigyjant, reikia atlikti rimtus namų darbus.
„Ir aš visada sakau – tokiu atveju, jeigu mes išmoktume skaičiuoti ne kiek mums siūlo ir sako, kad mes sutaupysime, bet iš tiesų skaičiuotume, kiek mes išleidžiame pinigų išpardavimų metu, matytume tą išleistą sumą ir mums būtų žymiai paprasčiau: galėtume apsipirkti racionaliau ir tiek emocijų galbūt nebūtų. Mes nesinaudotume tomis impulsyviomis, greitai užplūdusiomis emocijomis. Čia yra labai labai svarbu.
Ir visada svarbu atsiminti, kad 100 proc. nuolaidą mes gausime tada, kada nepirksime daikto, ypatingai to, kurio mums nereikia. O su sąrašu pasinaudoti lapkričio mėnesio išpardavimais, protingai susidėliojus, paanalizavus, paieškojus geriausios kainos, žinant, kokia kaina buvo prieš nuolaidą, ta tikroji, realioji, yra visai protinga ir tikrai Kalėdoms tai nėra prastas laikas apsipirkti“, – aiškina S. Strockytė-Varnė.
Gyventojų bankas taip pat klausė ir apie tai, kiek šiais metais galėtų kainuoti šventinis stalas ir ar jie jau yra apskaičiavę, kiek planuoja išleisti įvairiems šventiniams patiekalams.
„Praėjusiais metais vos 1 iš 10-ies bandė skaičiuoti iš anksto, o šiais metais jau turime daug geresnį rezultatą – beveik trečdalis yra paskaičiavęs, kiek tai galėtų kainuoti. Pusė apklaustųjų teigė, kad jiems šių metų stalas atsieis maždaug nuo 100 iki 250 eurų, šiek tiek mažesnė dalis sakė, kad jis turėtų atsieiti iki 100 eurų. Be to, apklaustieji pasakojo, kad dabar labai populiarėja dalinimasis patiekalais, kai pasiskirstoma, kas ir ką atsineš, o tokiu būdu jiems pavyksta sutaupyti ir pasidalinti išlaidas.
Dalintis išlaidomis labai padeda ir dovanų traukimas. Tai labai praktiška ir kuo toliau, tuo dažniau ši praktika taikoma, nes iš tiesų jeigu esi apsisprendęs ir nori laikytis biudžeto, jo neviršyti, tai yra tikrai labai pasiteisinantis dalykas. Geriau tuos pinigus išleisti ant to paties šventinio stalo ir pabūti visiems kartu, nes laikas turbūt čia yra svarbiausias, ir turėti tiesiog simbolinę dovaną“, – teigia specialistė.
