Tvarumas ar nemandagus poelgis?
Trečdalis Lietuvos gyventojų teigia bent kartą perdovanoję iš kito žmogaus gautą dovaną ar turėtą daiktą – rodo SEB banko atliktas tyrimas. Kone 4 iš 10 gyventojų mano, kad taip elgtis nemandagu. O jei į tai pažvelgtumėte iš tvarumo pusės?
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė sako, kad tyrimo metu gyventojų nuomonė pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni labiau vertino moralinę pusę, kiti žvelgė į tvarumo sprendimus.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad moterys dažniau nei vyrai yra perdovanojusios dovanas. Anot S. Strockytės, tai nėra netikėta, nes paprastai moterys ir taip aktyvesnės dovanų ieškotojos.
„Moterys palankiau vertina tokį dalyką, kaip dovanų perdovanojimą, ir pačios dažniau linkusios perdovanoti. Teigiamai atsakiusių vyrų buvo 29 procentai, moterų – 34–36 procentai. Kodėl taip yra? Mes praėjusiais metais buvome atlikę labai panašų tyrimą – bandėme pažiūrėti, kas labiau atsakingas už dovanų pirkimą, pasiūlymus, ką dovanoti šeimos nariams. Moterys čia užima pirmaujančią poziciją“, – įvardijo banko atstovė.
Perdovanoti dovanas jau senokai priimta Šiaurės šalyse, Jungtinėje Karalystėje.
„Lietuvoje dar, galbūt, nesame pripratę prie to, mums reikia prisijaukinti šią temą, suprasti, kad viskas su tuo yra gerai. Jei padovanojame dovaną, kuri nėra mums sentimentali, ar jaučiame, kad kažkam kitam ji bus naudingesnė, netaps šiukšle, manau, tai tikrai labai tvarus sprendimas ir gėdos jausmo dėl to tikrai neturėtų būti“, – paaiškina S. Strockytė.
Iš anksto dovanas perka ne visi
O štai rūpintis, kam ir ką dovanoti, anot tyrimo, skuba ne visi.
„19 procentų lietuvių jau gali būti ramūs – jie sako, kad apsipirko per didžiųjų išpardavimų savaitgalius, „Juodąjį penktadienį“ ir pan. Mes matome tikrai įspūdingas sumas, išleistas būtent tuo metu. Visgi didžioji dauguma (39 procentai) dovanas vis tik pirks šį mėnesį. Jei nesame pasidarę aiškaus sąrašo, neapgalvoję biudžeto, kiek galime skirti pinigų, tai labai pavojinga – reikia kruopščiai ruoštis, nes gruodis yra skubėjimo mėnuo, susipynęs su emocijomis, įvairiais renginiais, įvairiais kvietimais papietauti, noru pasveikinti vieniems kitus. Taigi, jei neturime aiškios vizijos, ką ir kiek norime nupirkti, galime išleisti žymiai daugiau pinigų“, – kodėl verta planuoti dovanų pirkimą, primena pašnekovė.
Atliktas tyrimas taip pat parodė, kiek lietuviai šiais metais nusprendė paskirti dovanoms.
Geriausias sprendimas – planavimas
Planavimas, anot pašnekovės, gali trukti ir visus metus – tereikia gerai apgalvoti, kiek realu skirti dovanų krepšeliui. Kaip tą padaryti?
„Pagrindinis atsakymas – pasiruošti iš anksto. Daugėja gyventojų, kurie ruošiasi visus metus ir nebūtinai tik Kalėdoms. Galima ruoštis tiesiog didžiosioms šventėms, kurios minimos šeimoje. Aš visuomet sakau, kad yra toks mėnuo, kada „ištinka“ visų giminaičių gimtadieniai. Jei mes turėsime atskirą sąskaitą, į kurią pagal savo finansines galimybes kiekvieną mėnesį atidėsime tam tikrą sumą, ir taip darysime nuolat, turėsime tokį įprotį, – tiek Kalėdos, tiek gruodžio mėnuo neturėtų kelti tiek daug streso. Tarkime, dovanoms išleidžiu nuo 50 iki 250 eurų, tai jei priimčiau sprendimą kiekvieną mėnesį vos gavusi atlyginimą 20 eurų atidėti į tą sąskaitą ir taip daryti nuolatos, metų pabaigoje aš turėsiu 240 eurų – tą sumą, kuri reikalinga dovanoms“, – pateikia pavyzdį pašnekovė, kaip sumažinti priešventinius rūpesčius, ir primena, kad svarbu iš tos sąskaitos nepaimti pinigų ir neišleisti jų anksčiau.
S. Strockytė pabrėžia, kad pinigus reikėtų paskirstyti ne tik būtinosioms einamojo mėnesio išlaidoms, – būtina pagalvoti ir apie ateitį, kas laukia po mėnesio, dviejų ar trijų.
„Mes visi turime švenčių, gimtadienių, švenčiame Kalėdas, ir būna toks laikotarpis, kai perkame daugiau dovanų. Taigi turėdami tokią sąskaitą, išsiugdę tokį įprotį, Kalėdas sutiktume žymiai ramiau, bent jau nekiltų klausimų, iš kur gauti pinigų“, – sako S. Strockytė.