– Pradėkime nuo to, koks vaiko amžius tinkamiausias pradėti mokytis važiuoti dviračiu?
– Vaikai auga nevienodai, todėl sunku pasakyti vieną skaičių. Jei vaikas atsisėda ant dviračio ir kojomis gali pasiekti žemę, jau galima pradėti su juo dirbti.
– Ar balansiniai dviračiai tinkami pradžiai?
– Taip, jie padeda vaikui išmokti laikyti balansą. Pirmoji užduotis neišgąsdinti vaiko, kad jis nebijotų vairuoti ir važiuoti.
– Kiti pradeda nuo triratukų, ar tai nėra klaida?
– Jei triratis stovi tiesiai, tai nėra blogai, bet jei kalbėsime apie dviratį su papildomais ratukais, kurie stovi nelygiai, nėra geras pasirinkimas, nes vaikas ir sėdi kreivai, ir vairuoja kreivai. Jis nepagauna balanso, nori pastatyti ratuką, kad galėtų išlaikyti pusiausvyrą, bet nesimoko jos išlaikyti. Tai nėra pats geriausias variantas.
– Rekomenduotumėte iškart pradėt nuo normalaus dviračio?
– Jei vaikas mažas, galite pradėti nuo balansinio dviračio, jei kalbame apie didesnį vaiką, pirmas žingsnis – parinkti tinkamo dydžio dviratį, kad jis saugiai galėtų pastatyti koją. Užtenka, kad žemę siektų bent pirštų galais. Toliau pradedame mokyti važiuoti. Pirmiausia pasirinkite tinkamą vietą, kad nebūtų eismo, geriausia – parke. Jei sunkiai pagauna pusiausvyrą, palaikykite už balnelio, bet jokiu būdu ne už vairo. Vairą vaikas turi laikyti pats. Kol ratas sukasi, pats ratas laiko pusiausvyrą, kai tik stoja, dviratis griūna. Jei vaikas pakankamai greitai važiuos, dviratis jį laikys.
– Kitas, matyt, žingsnis išmokti sustoti?
– Jei dviratis turi stabdžius pedaluose, sustoti nėra sunku. Jei dviratis turi rankinius stabdžius, būtina spausti abu vienu metu, kad neslystų galas, jei stabdoma tik galiniais, ir nepersiverstų į priekį, jei tik priekiniais. Jei neturite balansinio dviračio, nuo paprasto galima nuimti pedalus ir taip pasidaryti balansinį, jei yra toks poreikis. Jei nesinori meistrauti, palaikydami dviratį už balnelio, stumkite vaiką. Be to, vaikas gali riedėti pasistumdamas viena koja. Ką aš pastebiu, tėveliai dažnai persistengia, tvirtai įsikibdami į dviratį ir saugodami vaiką. Daugiau pasitikėkite vaiku, jie greitai mokosi, nebent vaikas yra verčiamas mokytis, tada procesas gali būti ilgas arba visai nevykti. Reikia, kad vaikas pajustų važiavimo malonumą, kad suaugusieji pavežiotų dviračiu, leistų pavairuoti, kad dingtų važiavimo baimė.
– Kaip dėl apsaugų, kokiomis reikėtų pasirūpinti?
– Apsaugos reikalingos, nes jei vaikas nukrenta ir susižeidžia, gali pradėti bijoti ir nebenorėti mokytis važiuoti. Reikia pasirūpinti kelių ir alkūnių apsaugomis bei šalmu. Šalmas turi būti specialus dviratininko šalmas su sertifikatu.
– Jei vaikas išsigąsta ir nebenori sėsti, kokio ilgio pertrauką daryti?
– Priklauso nuo vaiko. Jis turi suprasti, kad tai žaidimas. Kitas momentas – galima padaryti važiavimą nuo pakalnės, kad vaikui nereikėtų dėti daug pastangų, kad jis pajustų riedėjimo greitį, bet tada jau reikia važiuoti su apsaugomis.
– Kokias dar klaidas matote?
– Kaip jau minėjau, viena iš pirmų – tėvai neturi imti už vairo. Apskritai iš karto reikia mokyti važiuoti taisyklingai, nes paskui klaidas sunku ištaisyti. Tai pirma, dviratis turi atitikti vaiko ūgį. Antra, pėdą ant pedalo statyti reikia taip, kad nykščio pagrindas būtų virš pedalo ašies, neminant pedalo pado viduriu ar kulnu. Reikia nustatyti tokį balnelio aukštį, kad vaikas, neišlaikęs pusiausvyros ar norėdamas sustoti, laisvai pėda pasiektų žemę. Jei važiuojama ne balansiniu dviračiu, sukant staigesnį posūkį į kairę, kairys pedalas turi būti viršuje, sukant į dešinę – dešinys pedalas turi būti viršuje. Taip galima išvengti griuvimo. Nes jei pedalas bus žemai, pasvirs vaikas ir gali užkabinti pedalu žemę. Dar viena taisyklė – sustoti, jei rankiniai stabdžiai, reikia stabdant abiem stabdžiais tolygiai. Vairo aukštis ir atstumas turi būti subalansuotas pagal vaiko liemenį ir rankų ilgį. Jei vairas per arti, sukant į šoną, jis gali liesti alkūnę, kūną arba kelį ir tai gali išvesti iš pusiausvyros. Vairo aukštis turi užtikrinti patogią nugaros padėtį. Kiekvienam vaikui tai skiriasi ir tą turėtų sureguliuoti dviračių parduotuvėje dirbantys meistrai. Kai vaikas jau važiuoja gerai, galima pradėti mokinti važiuoti atsistojus ant pedalų, važiuoti su kliūtimis, mokint pakelti priekinį ratą ar galinį.
– Tai į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį?
– Pirmiausia, saugumas, dviratininko šalmas, ryški liemenė, alkūnių ir kelių apsaugos pradžiamoksliams. Kai vaikas išmoksta važiuoti, apsaugų nebereikia, nes jos tik trukdo, stabdo kraujotaką, todėl nėra efektyvios. Galima mūvėti pirštinaites, griuvimo metu jos apsaugos delnus, be to, patogiau laikyti vairą. Jei su vaiku ruošiatės į ilgą (5-10 km) kelionę dviračiu, reikėtų pasirūpinti ir specialia apranga, ir avalyne. Jei ilgiau pavažiavus, vaikui pradeda skaudėti sėdmenys, reikėtų padaryti poros dienų pertrauką. Po kokių 5-6 kartų sėdimieji gumburai įpras ir vaikas diskomforto nejaus. Kaip jau minėjau, svarbiausia neišgąsdinti vaiko ir leisti pajusti jam važiavimo malonumą.
