Medikai pakraupę, kokiais sužalojimais baigiasi lietuvių neatsakingas elgesys: lūžę žandikauliai, sutrupėję dantys ir gyvybiškai pavojingos galvos traumos

Iki pat vasaros pabaigos vyksta „Delfi“ daug kalbama apie telefonų bei ekranų žalą vairuojant. Kokios tokių manevrų pasekmės, jei vairuojate ne automobilį, o dviratį ar paspirtuką?

Medikų duomenimis, neatsakingas dviračių bei elektrinių paspirtukų vairavimas gali sukelti labai rimtų sveikatos problemų bei traumų.

Nukentėjusių dviratininkų skaičiai auga

Žalgirio klinikos priimamojo skyriaus vadovas, burnos chirurgas Dalius Matkevičius sako, kad sužalotų paspirtukų vairuotojų skaičius išlieka panašus, kaip ir pernai bei užpernai, tačiau dviračių vairuotojų gydyti tenka daugiau.

„Mes sezoną pradedame skaičiuoti balandžio mėnesį. Šiemet traumų su dviratėmis priemonėmis turime padidėjimą. Tos traumos nėra lengvos, nes su dviračiai sužalojami kietieji veido kaulai. Tas žmonių kiekis, kiek aplankė žmonių mūsų skubios pagalbos skyrių, kol kas šiemet išaugęs dvigubai palyginus su tuo, kas buvo praėjusiais ar užpraeitais metais. Su paspirtukais skaičiai nėra išaugę, bet jei atvyksta su traumomis – tos traumos yra rimtos“, – įvardija chirurgas.

Traumos sunkios, bet potrauminių mirčių neužfiksavo

Į medikus kreipiasi žmonės dėl žandikaulio lūžių, o jei lūžta viršutinė žandikaulio dalis, anot chirurgo, jis dažnai atskyla ir nuo kaukolės pamato, o tai sukelia ir galvos smegenų pažeidimus, smegenų sukrėtimą ar net kraujo išsiliejimą į smegenis.

„Išsivysto gyvybei pavojingos būklės. Kol kas mirčių neturime, tas džiugina – pagalba suteikta laiku. Tai yra daugiaprofilinis gydymas, nes reikalinga ir gydytojo neurochirurgo konsultacija, ir neurologo konsultacija, tad susikalbėjimai tarp skyrių vyksta, skaudžių netekčių išvengta. Aišku, dar metai nesibaigė, dar anksti džiaugtis, bet šiai dienai rodikliai yra geri“, – pasakoja D. Matkevičius.

Gydymas glaudžiai siejamas ir su estetika

Žandikaulio lūžių atveju dažniausia sužalojami ir dantys, kurie, kaip pasakoja medikas, po smūgio subyra į skeveldras ir dantų likučius tenka šalinti, jų sutvarkyti jau neįmanoma.

„Kita problema, su kuria susiduria nukentėjusieji yra ta, kad reikia atstatyti tą kaulinio audinio defektą, įsriegti implantą, o kas galėtų tai padaryti yra gana mažai tų specializuotų įstaigų, nes privatus sektorius mažai dirba su trauminiais pacientais. Išsivysto labai daug komplikacijų po implantacijų, tie pacientai pas mus kaip planiniai grįžta į Žalgirio klinikas kur mes turime tuos sunkius atvejus, turime išspręsti tą visą estetinį dalyką, nes tik implantą įdėti neužtenka. Dar reikia atlikti minkštųjų audinių plastiką, kad viskas būtų tvarkinga ir gražu, ir kad žmogus socialiai galėtų grįžti į normalų gyvenimą“, – pasakoja klinikų priimamojo skyriaus vadovas.

D. Matkevičius sako, kad kartais suplanuotas operacijas tenka atidėti, jei atvyksta sužalotas pacientas. Anot pašnekovo, budintis chirurgas tokiu atveju turi didžiulį krūvį, o penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio naktis, net nevedant statistikos, visuomet tampa darbingiausiu laikotarpiu dėl atvežamų sužalotų žmonių.

Didžiausi sužalotųjų skaičiai fiksuojami rugpjūtį

Pašnekovas pastebi, kad paprastomis savaitės dienomis budintis gydytojas daugiau darbo turi jau dienos metu.

„Vasarą, rugpjūčio mėnuo, daugėja atostogaujančių asmenų kiekis ir mes neretai tokiu metu turime perkrūvį ir jau tenka sustabdyti net planinių operacijų kiekį, nes tiesiog nespėjame su ekstriniais pacientais“, – sako D. Matkevičius, ko tikimasi iš paskutinio vasaros mėnesio.
Pacientų amžius, anot pašnekovo, kinta. Jei praėjusią vasarą medikai sulaukdavo su tėvais paspirtuku važiausių sužalotų vaikų, tai šiais metais į medikų rankas vis dažniau patenka susižaloję vyresnio amžiaus žmonės. Burnos chirurgas sako, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai patiria sumušimus ir nubrozdinimus, laimei, itin rimtų traumų tarp garbaus amžiaus pacientų pasitaiko retai.

„Visos transporto priemonės yra pateisinamos, kai mes elgiamės adekvačiai – tiek automobiliu, tiek motociklu, tiek paspirtukas ar dviratis yra transporto priemonė, kuri reikalauja adekvatumo. Alkoholis niekada nepadeda, jis dažniausia yra tas „trečiasis draugas“ kuris pakiša koją ir kai alkoholis palieka mūsų pacientą vieną, tada jau pacientas supranta, kad alkoholis buvo kliūtis. Linkiu, kad apsieitume be tų „trečių draugų“ Mes suteiksime pagalbą visą parą ir ištisus metus, bet norėtųsi matyti mažiau ašarų priėmimo skyriuje ir matyti laimingus pacientus“, – sako D. Matkevičius.