– Kas yra erkinis encefalitas ir kaip juo susergame?
– Tai virusinės kilmės liga, kuri turi labai blogą savybę pažeisti centrinę nervų sistemą. Vienas sukėlėjų, dažniausiai mūsų sutinkamų, yra erkės. Jos įkąsdamos mums gali perduoti virusą.
Literatūroje pastebima, kad šią ligą gali perduoti ir graužikai. Todėl viena profilaktinių priemonių yra mažinti graužikų aplinkoje.
Dar vienas kelias, kaip galima užsikrėsti erkiniu encefalitu, yra gyvulių, kuriems įkando infekuota erkė, pienas. Tačiau dėl pieno labai nerimauti nereikėtų, nes jį pasterizuojant šio viruso piene nelieka.
– Ar tiesa, kad Lietuva yra gana pirmaujanti šalis pagal erkinio encefalito rodiklius? Kas tai lemia?
– Taip, Europoje esame vieni pirmūnų. Skaičiai kasmet kinta, bet, tarkime, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, palyginti 2022 su 2023 m., pernai turėjome ligos atvejų augimą.
Viena to priežasčių – kad nepakankamai skiepijamasi erkinio encefalito ligos vakcina.
– Kaip veikia ši vakcina ir kaip dažnai reikia skiepytis?
– Erkinio encefalito skiepai yra periodiniai, bet tas periodiškumas nėra labai dažnas. Įgavus visišką imunitetą vakcinacijos metu, periodiškumas pirmą kartą yra po trejų metų, paskui – kas penkerius metus.
Kartais vakcinacijos pradžia gali skirtis dėl vakcinos gamintojo, bet iš esmės galima pasirinkti ir greitą skiepijimosi pradžią. Dabar suskubus dar būtų galima spėti įgauti bent jau pirminį imunitetą šiai ligai.
– Ar skiepai gali iššaukti prastą savijautą?
– Iš praktikos galiu pasakyti, kad dauguma pacientų po skiepo sugrįžta su geriausiais atsiliepimais, įprastai nejaučia jokių nepageidaujamų poveikių. Bendri galimi nepageidaujami poveikiai gali būti paraudimas, karštis dūrio vietoje, šioks toks diskomfortas petyje, rankoje dėl suleistos vakcinos. Bet tai nėra labai netikėti nepageidaujami poveikiai.
– Erkinis encefalitas dažnai įvardijamas kaip labai baisi liga. Dėl ko ji tokia baisi?
– Vienas baisiausių, jei taip galima pasakyti, ligos aspektų – kad ji pažeidžia centrinę nervų sistemą, arba kitaip – smegenis. Smegenys valdo visą mūsų organizmą ir atsako už esmines jo funkcijas. Blogiausias scenarijus, pažeidus smegenis, gali būti paralyžius arba mirtis.
Kitas blogumas – kad šio viruso sukeltai ligai mes neturime medikamentinio gydymo. Todėl vakcina yra ypač svarbi, kalbant apie šios ligos valdymą.
– Medikamentinio gydymo nėra, tad kas laukia žmogaus, užsikrėtusio erkiniu encefalitu?
– Kiekvieną atvejį medikai vertina individualiai, paprastai skiriamas simptominis gydymas ir padedama pacientui kaip tik įmanoma, bet, žinoma, dalis visos ligos eigos priklauso ir nuo paties paciento imuniteto, neturint vakcinos suformuoto imuniteto.
– Tarkime, žmogus užsikrėtė erkiniu encefalitu, bet nesikreipė į medikus. Kas jam gresia?
– Sunku pasakyti, bet, jei pastebėjome, kad mums įsisiurbė erkė, o virusas gali būti tylus net iki mėnesio, tai net ir toms 28 dienoms praėjus ir pajutus į peršalimą panašius simptomus ar diskomfortą virškinamajame trakte, vis dėlto reikėtų sureaguoti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų galima maksimaliai suvaldyti galimas rizikas.
– Ar gali būti, kad pasiskiepysime ir vis tiek užsikrėsime?
– Medicinoje, gaila, bet nėra šimtaprocentinių tikimybių, tačiau vakcina suteikia netgi 99 proc. tikimybę, kad nesusirgsime. Tai yra geriausia, ką turime. Todėl, sakyčiau, svarbu pasiskiepyti.
