Erkės tą patį virusą perduoda ir gyvūnams

Kalbėdama apie erkinį encefalitą dr. M. Žygutienė primena, kad tai yra viruso, kurį perduoda erkės, sukeliama liga. Būtent erkės yra pagrindinis šios ligos platintojas.

„Encefalitas yra galvos smegenų uždegimas – tai pasako, kad ši liga nėra paprasta. Kuo ji pavojinga? Pirmiausia, kad sunki yra jos eiga. Niekam ne paslaptis, kad dažniausiai žmogus būna hospitalizuotas, gydosi ligoninėje, o ligos sunkumas gali būti labai įvairus.

Negana tuo, persirgęs asmuo dar turi liekamuosius reiškinius. Vieni turi trumpesnius, kiti – ilgesnius, treti – visam gyvenimui. Liekamieji reiškiniai gali būti įvairūs – nuo lengvų iki parezių (paralyžių), neįgalumo, kai kurie atvejai baigiasi ir mirtimi. Lietuvoje vienas kitas mirties atvejis irgi yra registruojamas. Paprastai miršta vyresnio amžiaus ir neskiepyti žmonės“, – sako specialistė.

Pasak jos, erkiniu encefalitu galime užsikrėsti ne tik nuo erkių, bet ir per maistą, konkrečiai – karvės arba ožkos pieną, nes erkės tą patį virusą platina ir gyvūnams. „Jeigu tuo metu yra viremija (virusų buvimas kraujyje – aut.), virusas patenka į karvės arba ožkos pieną, pavartojus jo galima užsikrėsti“, – teigia pašnekovė.

Paklausta, ar pavojingi gali būti ir pieno produktai, dr. M. Žygutienė sako, kad austrai yra apsirašę atvejų, kai žmonės užsikrėtė nuo sūrio.

Pastaraisiais metais – tik nuo ožkų pieno

NVSC specialistės teigimu, Lietuvoje tokie atvejai, kai žmonės erkiniu encefalitu užsikrečia per pieną, registruojami beveik kasmet, tik anksčiau būdavo užsikrečiama per karvių ir ožkų pieną, o pastaraisiais metais – tik per ožkų:

„Tie atvejai nėra nei labai dažni, nei labai reti. Pavyzdžiui, 2018 m. turėjome net penkis protrūkius ir per juos visus sirgo 14 asmenų. Visi užsikrėtė per ožkos pieną. Sirgusiųjų amžius buvo nuo 3 iki 70 metų.“

Paklausta, kodėl dažnesni užsikrėtimo atvejai per ožkų pieną, dr. M. Žygutienė sako, kad tai lemia, jog dabar karvės dažniau laikomos bandomis, fermose ir jos pamiškėse nesigano, tad ir tikimybė joms pasigauti erkę yra maža:

„Tie laikai, kai kiekviena močiutė turėjo karvę ir senelis išvesdavo paganyti pakrūmėm ir pamiškėm, jau turbūt pasibaigė, tikrai sudėtinga rasti karvę pas ūkininką. Tačiau ožkos dar taip laikomos. Be to, ožkų pieną laikome panacėja nuo visokių ligų. Viskas gerai, galime jį vartoti, tik būtina tai daryti tinkamai.

Jį reikėtų arba užvirinti – per 2 minutes virusas, jeigu jame buvo, žūsta, arba pakaitinti iki 70 laipsnių 5 minutes, tuomet virusas žus ir bus saugu pieną vartoti. Jeigu nenorime šito daryti – pasiskiepykime nuo erkinio encefalito ir gerkime tą ožkų pieną žalią.“

Pašnekovė paaiškina, kad laikas, kai pienas pavojingas, yra labai trumpas: „Jeigu ožkai įkando infekuota erkė, 3–7 dieną piene galima aptikti virusą, vėliau jis nebeaptinkamas. Tik tiek, kad ožka turi kraujyje cirkuliuojančius antikūnus, bet jie nieko blogo nedaro, nes ir persirgę, ir pasiskiepiję mes tuos antikūnus turime. Žmogui pirmieji požymiai pasireiškia po inkubacinio periodo, kuris trunka maždaug apie dvi savaites, kartais ir ilgiau.“

Žmogų kankina tie patys simptomai kaip ir nuo erkės

Paklausta, ar kuo skiriasi simptomai, jei įkanda erkė ar užsikrečiama per pieną, dr. M. Žygutienė sako, kad liga pasireiškia vienodais simptomais, nepaisant to, kokiu būdu užsikrečiama:

„Tai yra į gripą panašūs galvos, raumenų, sprando skausmai, temperatūra, nuovargis. Galvos skausmai iš pradžių būna labai dideli, tada viskas gali nurimti ir po savaitės visi simptomai vėl gali sukilti, tik daug audringiau. Tuomet žmogus dažniausiai hospitalizuojamas. Gydomi simptomai, nes specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra.“

Pasiteiravus, kaip nustatoma, kad žmogus užsikrėtė būtent per ožkos pieną, pašnekovė sako, kad tai gali nustatyti tik specialistas:

„Per kiekvieną registruotą atvejį visuomenės sveikatos specialistas atlieka diagnostinį epidemiologinį tyrimą, bando išsiaiškinti. Visada paklaus, ar nevartojote pieno. Ir labai retas atvejis, kad tą pieną būtų vartojęs vienas žmogus. Paprastai vienoje vietoje tuo pačiu metu būna du ir daugiau susirgimų.

Aišku, visko gyvenime gali atsitikti, bet reta, kad dviem šeimoms nariams įsisiurbtų infekuotos erkės ir tuo pačiu metu pasireikštų požymiai. Žinia, erkinio encefalito virusu yra užsikrėtusios ne visos erkės, labai nedaug – apie 1 proc.“

Pokalbio pabaigoje dr. M. Žygutienė primena, kad dabar dar tinkamas laikas pasiskiepyti nuo erkinio encefalito: „Pirmą ir antrą dozes skiria 1–3 mėnesiai. Po mėnesio galima gauti antrą dozę, o po jos praėjus dviem savaitėms susiformuoja imunitetas. Aišku, skiepijimąsi pagal schemą reikia tęsti, bet žmogus šiam sezonui jau būna saugus. Taip kad dar tikrai nevėlu tai padaryti.“