Pataria pamatuoti lūkesčius
Ekonomistas M. Dubnikovas pasakojo, kad jo klientai investuodami neretai tikisi didžiausios grąžos. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad didžiausią grąžą duoda didžiausia rizika, kurią prisiimti nori tikrai ne kiekvienas. O didžiausia ji, specialisto teigimu, ten, kur nuosavas verslas.
„Tai yra pats geriausias investavimas – atsistoti, išeiti ir pasakyti: aš būsiu verslininkas. Bet reikia pasiruošti tada 20–30 metų, o geriausia amžinai – iki savo gyvenimo pabaigos, būti verslininku, prisiimti rizikas, kilti ir kristi. Tikėtina, kad tada tikimybių teorijoje žaisite labai nuostabų, įdomų gyvenimą, kuriame bus ir daug patirties, ir daug grąžos, ir daug nuostolių.
Jeigu noriu mažiau rizikos – turiu įsteigti du verslus. Bet du verslus įsteigti nepavyksta, nes vieno negebėjau. Reiškia, aš turiu eiti į akcijų rinką ir nusipirkti 5 įmones. Tai bus geriau negu nieko nedaryti“, – aiškino jis.
Jeigu žmogus nenori domėtis ir penkias įmones išsirinkti jam per sunku, tada reikėtų pirkti investicinį fondą, kuriame bus gerokai daugiau nei penkios įmonės. Tada investuotojas, kaip sakė jis, tiesiog sėdasi į autobusą, kuriuo be rizikos nuvažiuos iš taško A į tašką B, pasieks savo tikslą, išbus tame fonde 10-15 metų ir gaus vidutinę grąžą, kuri sieks maždaug nuo 8 iki 12 procentų metinės grąžos, įskaitant visas krizes, kurios purtys pasaulio ekonomikas.
„Dabar kas liečia sektorius? Sektoriai turi skirtingas rizikas. Jeigu noriu uždirbti daug, galiu eiti į viešbučių ir restoranų sektorių, kuris dabar visiškoje pekloje. Bet tai ir reiškia, kad aš pasirenku riziką, jei noriu iš investavimo uždirbti. Kai klausia dabar, kokį čia man sektorių pasirinkti, tai sakau: rizikingiausią. Savo laiku tai buvo avialinijos, kai pasaulyje buvo COVID-19 pandemija ir niekas neskraidė. Tikrai galima buvo uždirbti netgi kartais. Bet tai reiškia, kad tu prisiimi riziką, jog avialinija gali išnykti.
Savo laiku buvo ir kruizų linijos, bet kai rado kovidą viename iš laivų, visi suprato, kad juose nėra pati geriausia aplinka būti, kai siaučia pandemija. Tai irgi yra rizika. Be to, kruizų linijos yra visos registruotos kreivose šalyse dėl mokesčių optimizavimo, kas reiškia, kad tų kruizų linijų niekas negelbės, jeigu ištiks bėda“, – aiškino pašnekovas.
Vadinasi, kai žmogus suvokia galimą riziką, tada jis gali rinktis sektorius, šalis, turto klases ir laiką, kada investuoti.
Energetikos ir ginklų sektoriai – perspektyviausi?
Ekonomistai laidoje diskutavo, kad stebint šiuo metu visą Europą užvaldžiusią energetinę krizę, daugeliui gali pasirodyti, jog atsinaujinanti energetika yra tas sektorius, kuris šiuo metu perspektyviausias. Specialistai pastebėjo, kad ateinančius keletą metų ši sritis iš tiesų turėtų augti.
„Bet vėlgi, ne ilgalaikėje perspektyvoje, o per ateinančius porą metų, nes jau akcijos yra ganėtinai brangios ir matomai brangs, priklausomai nuo žiemos situacijos – kokia šalta ji bus. Mes praktiškai priklausomi esame nuo dalykų, kurių tiesiog nekontroliuojame šiandien. Ir tai, kas nekontroliuojama, gali iššauti į viršų labai smarkiai.
Ir tuo labiau, Europos Sąjunga, Europos Komisija turi labai aiškius tikslus, kuriuos mes privalėsime visi pasiekti. Tad tai, kas mažintų priklausomybę nuo dujų, aš gal labiau susiaurinčiau – tie patys dujų katilai, lygiai taip pat galėtų būti tam tikri prietaisai ir elektronikos gamyba, kuri yra orientuota į vartojimo sumažinimą, tarkime, kažkokie išmanieji skaitikliai, – tikrai bus aktualūs per ateinančius dvejus metus ir gali būti toliau, priklausomai nuo kitų daugybės aplinkinių veiksnių“, – sakė ekonomistė J. Rojaka.
Rusijos sukelto karo metu padidėjo ir ginklų paklausa. Tai taip pat gali pasirodyti kaip verta dėmesio investicija.
„Esmė yra tokia, kad tik profesionalūs investuotojai arba institucijos bando pagauti, įstoti į tas vėžes ir kartu judėti su traukiniu, kuris aktualus tuo metu. Bet paprastam investuotojui, kuris kiekvieną mėnesį gali skirti kažkokią sumą pinigų, – gaudyti tokias tendencijas yra labai sudėtinga. Ir sakyčiau, statistika rodo, kad neįmanoma. Ir netgi tiems profesionaliems investuotojams irgi nėra taip lengva tą padaryti“, – aiškino E. Mickus.
Pasak jo, būtent dėl šios priežasties reikia surasti optimaliausią variantą. Todėl vidutiniam investuotojui jis patarė ieškoti saugiausių investicinių galimybių, pavyzdžiui, tai galėtų būti indeksus sekantys diversifikuoti fondai. Vienas tokių – S&P 500.
„Investavęs į tokį fondą jau turi 500 kompanijų ir ta diversifikacija kaip ir viename regione, bet jau 500 kompanijų. Tačiau dažnu atveju investuotojai turi penkias kompanijas, yra nusipirkę penkias pavienes akcijas, ir galvoja, kad tai yra saugiau negu vienas fondas. Taip nėra.
Ir statistika rodo, kad aplenkti rinką investuojant į pavienes akcijas pavyksta retai. Galbt kažkas pataikė su ginklais. Šitie fondai arba investuotojai, kurie pataikė su ginklais, jie šiemet viršys indeksus. Tie, kurie pataikė su energetika, taip pat. Kitais metais gal bus sveikatos krizė dėl korekcijos, gal sveikatos kompanijos bus pelningesnės. Niekas nežino“, – pabrėžė ekonomistas.
Pasak ekonomistės J. Rojakos, šiuo metu galima kalbėti ir apie viešbučių ir restoranų perspektyvas, kai šis sektorius, išvargintas pandemijos ir energetinės krizės, ekonomikos atsigavimo laikotarpiu spurtuos į viršų.
„Bet perspektyvos vieno restorano tinklo gali būti labai abejotinos dėl tam tikrų išsidėstymų, dėl nepadarytų investicijų į energijos taupesnę įrangą ir įrenginus. Tai šiuo atžvilgiu mes turime tikrai labai smarkiai diversifikuotą situaciją ir pagauti tas žuvis bus tikrai labai sudėtinga. Tam reikėtų turėti ir laiko, ir noro, ir, žinoma, išminties“, – teigė jis.
Kokia situacija Azijos ir Baltijos šalių rinkose?
Vertindamas investicijas į Azijos rinkas, ekonomistas E. Mickus pabrėžė: tos šalys taip pat susiduria su panašiomis problemomis, su kuriomis dabar tenka tvarkytis Europai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV). Be to, šios valstybės – besivystančios, kas taip pat nėra pats geriausias ženklas.
„Visos besivystančios šalys arba didžioji dalis jų turi paskolas doleriais. JAV dabar didina bazinę palūkanų normą, tos skolos brangsta ir dar yra eilė šalia kitų ekonominių problemų, kas vėlgi vėl susiję su JAV ir Vakarų pasauliu. Tai Azijai kažkokių išskirtinių dalykų neišskirčiau“, – kalbėjo specialistas.
Todėl ekonomistas į investavimą egzotinese šalyse žvelgia atsargiai. Jo teigimu, Azijos valstybių įmonės, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, niekada taip ir neaplenkė JAV bendrovių savo investicine grąža.
„Lįsti į Kiniją, Afriką buvo vienu momentu populiaru. Buvo ir Vietnamas, Korėja, Rusija – kai reikėjo azarto, lyg kažkur kažką užčiuopti. Bet realiai – 2007–2009 krizė parodė: Kinijos akcijų rinka -80 procentų, JAV atitinkamai – -40 procentų.
Bent jau aš neatsimenu situacijos, kad JAV kristų, tarkime, 30 procentų, o Kinija kiltų 25 procentais. Nėra to buvę. Jeigu JAV krenta, krenta viskas kartu. Tai ir šiuo atveju – lygiai tas pats. Gal ten sektoriai dėl karinių, kiti dėl energetikos išsišoka, bet čia yra daugiau ekstremumai ir nereikėtų į juos žiūrėti“, – sakė E. Mickus.
Kalbėdamas apie Azijos rinką, ekonomistas M. Dubnikovas laikėsi griežtos pozicijos. Anot jo – tai investavimas į antidemokratinius režimus, remiant šalis, kurios kelia grėsmę pasaulio tvarkai. Be to, jo nuomone, toks investavimas tolygus loterijai – gali likti nieko nepešęs.
„Tai, kas šiandien investuoja Rusijoje, sėdi su niekuo. Nėra nuostolio, kaip tokio, jie tiesiog neturi turto. Reiškia, jie negali jo parduoti. Tai yra nulis. Absoliučiai. Viskas prarasta per vieną vasario 24 dieną.
Investuoji Kinijoje, ką tu darai? Investuoji į režimą. Ten irgi gali nutikti visokių dalykų. Investuoji į Vietnamą – gal tada į Šiaurės Korėją pabandome? Arba Baltarusijoje irgi yra birža, kurioje man teko būti, ji visiškai funkcionuojanti, aš ją fiziškai mačiau. Ten yra MTZ traktorių akcijos ir visokių kitokių įmonių, – bet tiesiog ne“, – pabrėžė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.
Pasak J. Rojakos, ieškantiems iššūkių ir bandantiems aplenkti rinką, egzotikos labai toli ieškoti nereikia. Kaip pridūrė ekonomistas M. Dubnikovas, netikėtumų galime tikėtis ir Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje bei Graikijoje.
„Net ir Europoje yra tokių valstybių, kurios gali susidurti su didesnėmis problemomis, augant palūkanų normoms. Tos šalys, kurios ir iki šiandien nesuvaldė skolų, gali susidurti ir su papildomais iššūkiais. Tai tų egzotikų galima ieškoti visai arti mūsų“, – laidoje kalbėjo specialistė J. Rojaka.
Galbūt tuomet verta investuoti į Baltijos šalis? Pasak ekonomisto E. Mickaus, čia taip pat egzistuoja tam tikra rizika. 2007–2009 metų laikotarpis parodė, kad investuojantys į Baltijos regiono įmones smarkiai nudegė – kai kurie prarado milijonines sumas.
„Baltijos šalyse, kaip ir bet kokioje kitoje nelikvidžioje rinkoje, reikia turėti tam tikrų žinių. Taip, pavyzdžiui, Lietuvoje yra „Ignitis“, kuri yra labai likvidi, bet yra kitų kompanijų, kurios vien tik pasižiūrėjus į sandorių skaičių rodo, kad nėra likvidžios“, – aiškino jis.
Reikia spręsti žmonijos problemas
Kalbėdamas apie tai, kokį sektorių ar regioną pasirinkti, ekonomistas M. Dubnikovas aiškino, kad visais laikais geriausia rinktis tuos verslus, kurie sprendžia didelės dalies žmonių bėdas. Be to, jis priminė vieną svarbią taisyklę: nesiekti uždirbti milijono, vietoje to – bandyti išspręsti milijono žmonių problemas. Taip milijonas ateis savaime.
„Jeigu norime išspręsti milijono žmonių klausimus, yra sektoriai, kurie leidžia žmonėms gyventi: ginklų pramonė, maistas, farmacija, NT – tai yra tie sektoriai, kurie sprendžia žmonių problemas. Bet yra vienas bet. Tai nėra universalus atsakymas, kad aš pasirinksiu tą sektorių ir tame sektoriuje pasirinksiu bendrovę, o sėkmė man bus garantuota.
Ginklų pramonė šiuo metu yra ant bangos, nes krizė, kurią galime spręsti ginklais, yra pačiame pike. Turėjome NT krizę, kai NT buvo viena geriausių investicijų ir čia buvo galimybių metas. Tai tie sektoriai keičiasi, bet ko investavime nereikėtų vaikytis, tai vaikytis madų. Kai visi drąsūs ir žino, kur reikia investuoti, tai žinok, kad ten nereikia investuoti. Ir kai visi bijo kokio nors sektorius, tai į tą sektorių būtent reikia ir eiti“, – kalbėjo jis.
Verslo atstovo teigimu, 2022-ųjų pabaigoje pasaulyje gyvens apie 8 milijardai žmonių. Šiuo metu iki šio skaičiaus trūksta visai nedaug. Dar 2000-aisiais pasaulyje gyveno tik 6 milijardai gyventojų, o kiek daugiau nei prieš šimtą metų, 1920-aisiais, pasaulyje vaikščiojo tik 2 milijardai žmonių. Skaičius auga drastiškai, o kaip pabrėžė ekonomistas, visi šie žmonės turi savus poreikius. Tam, kad jie būtų patenkinti, reikalingi verslai, atliepiantys jų norus.
„Tada suvokiame investavimo principus ir iš kur atsiranda pelnas. Įmonės turi sugeneruoti milžiniškus kiekius, kurių niekada niekas neįsivaizdavo, bet kokios produkcijos. Tai vėlgi, ginklai, namai, sveikatos apsauga – žmonių skaičius auga ir jie dar gyvena ilgiau. Tai jiems reikia visko. Jeigu mes į tuos sektorius investuojame, mes esame užprogramuoti gauti pelną.
Bet turime orientuotis ne į vienerių metų grąžą, o į 10–20 metų pelną. Geriausias periodas investavimui – amžinybė. Vienas dalykas – per savo amžiną periodą, gyvenimą, gali daug uždirbti. Antras – investuodamas gali pasiekti kitą tikslą – kai išeisi iš šio pasaulio, galėsi nervinti savo gimines, nes jie tą turtą sieks pasidalinti“, – sakė M. Dubnikovas.