Neišmeskite morkų lapų
Nors, rodos, viskas jau seniai nužydėjo ir nieko gamtoje šiuo metu neberasime, žolininkė patikina – tikrai dar galima rasti naudingų augalų. Tereikia netingėti išeiti pasivaikščioti. Mat ruduo, pasak J. Balvočiūtės, yra vaisių ir šaknų rinkimo metas. Tiesa, spalį vaisių jau neberasime itin daug, bet kai kuriuos tikrai galima. Be to, atkreipti dėmesį reikėtų ir į visai paprastus, net, rodos, nereikšmingus augalus.
„Daug žmonių turi daržus ir neretai daug gėrybių išmeta. Pavyzdžiui, dabar galime susidžiovinti morkų lapus, jie turi labai daug karoteno, netgi daugiau nei šaknys. Su morkų lapais galima išsikepti įvairius kepinius, galima juos džiovinti. Galima susirinkti laukinių morkų sėklų, jos labai gerai veikia kepenis, tulžį, turi daug seleno. Labiausiai dabar dėmesį reikėtų atkreipti į kiaulpienės ir varnalėšos šaknis. Dar yra ir kiaulpienės lapų liekanos, jas irgi galima surinkti ir sudžiovinti“, – sakė J. Balvočiūtė.
Kiaulpienės ir varnalėšos šaknis reikėtų nuplauti, supjaustyti ir sudžiovinti. Po to – sutrinti ir vartoti miltelius. Kiaulpienės šaknys gerina kepenų funkciją. O kai kepenys gerai veikia, tai ir imunitetas stiprus, visokios ligos atsitolina ar net pagerėja savijauta – vardina žolininkė.
„Patarčiau kiekvienam susimalti ir rytą, vakarą po arbatinį šaukštelį sumaišius su kokiu nors maistu, kad ir koše, varške suvalgyti. Kartu labai gerai įsidėti ir varnalėšos šaknų. Tai dvimetis augalas – pavasarį išdygsta, o rudenį, suformavusi šaknį, žiemoja“, – pasakojo pašnekovė.
O pastaroji – varnalėšos šaknis yra labai turtinga įvairiomis medžiagomis, apie kurias lietuviai jau seniai žinojo. Pavasarį varnalėša iš tos šaknies išleidžia stiebą, jis išsikeroja ir vaistams tokio jau neberenkame – naudoti galima tik pirmų metų, kaip sako žolininkė „kai yra tik lapų skliautelė, pilna maistingų medžiagų ir, mūsų požiūriu, gydančių savybių.“
Varnalėšos šaknys labai veikia medžiagų apykaitą ir ją skatina.
„Kai yra polinkis į kokias nors cistas jos kažkokiu būdu sugeba išvalyti mūsų ląsteles. Teko skaityti užsienio literatūroje, kad jos pripažįstamos kaip turinčios prieš-vėžinį veikimą“, – sakė J. Balvočiūtė.
Įdomu tai, kad varnalėšų ir kiaulpienės šaknys kaip atsarginę maisto medžiagą kaupia inuliną, o pastarasis organizme negamina gliukozės. Inulinas, pasak pašnekovo, skyla į kitokius cukrus, kurie nedidina gliukozės kiekio kraujyje ir svorio.
Tad šios šaknys kartu labai naudingos cukralige sergantiems žmonėms.
Tokį pat poveikį turi ir bulvinė saulėgrąža, dar vadinama topinambu. Ji irgi užaugina stiebą, kuris pilnas inulino. Norint sumažinti svorį galima ją vartoti.
Puikus vaistas žiemą – putinų uogos
O šiuo metu ponios Jadvygos ūkis rauna trūkažolės, dar kitaip vadinamos cikorijos šaknis, jau nurautos ir žiemai ruošiamos valerijono šaknys. Pasak žolininkės, žmonės dabar dar turi puikią galimybę sau pasiruošti daug vaistinių medžiagų.
Pavyzdžiui, prisirinkti paprastojo putinų uogų, kurios kaip tik puošia pamiškes. Šias uogas reikėtų rinkti jau dabar, kol dar paukščiukai jų nenulesė. Na, o soduose augantys valgomieji putinai pasižymi švelnesniu uogos skoniu.
„Bet būkime atsargūs, ypač, jei sudirginti skrandžiai, jų valgyti daug nereikėtų, galima netgi apsinuodyti. Nenorėčiau išgąsdinti, bet reikia nepadauginti. Galima po truputį suvalgyti kasdien su kitais vaisiais – 10 uogų drąsiai“, – pasakojo žolininkė.
Likusias uogas galima susitrinti su medumi ir pasidėti žiemai. Tai, kaip sako pašnekovė, bus „nepaprastai geras vaistas esant kosuliui, imuninės sistemos ligoms, peršalimui gydyti. Paprastas vaistas ir skanus. Vaikams galima šaukštelį ar mažiau per dieną, suaugusiems valgomąjį šauktą.“
Putinų uogas galima ir užšaldyti. Tad šia gamtos dovana tikrai vertėtų pasirūpinti prieš žiemą.
Nuo peršalimo taip pat gali padėti čiobreliai, raudonėlis, debesylas, tramažolės. Reikėtų nepamiršti ir pelkinės vingiorykštės, ji stipriai veikia prieš uždegimus. Šiuo metu galima rinkti pelkinės vingiorykštės šaknis. Atsikosėjimą palengvina miškinė ar menturinė dedešva, o pastaroji – vis dar puikiai žaliuoja, tad galima ją susidžiovinti ar įsidėti į kokį nors kokteilį.
„Galima pasirinkti gysločių, išsirauti su šaknimis, švariai nuplauti ir susidžiovinti, padės nuo kosulio“, – patarė žolininkė.
O jei rytais kamuoja prasta nuotaika, vakare išgerkite paprastojo kiečio arbatos, mat jo šaknys veikia stipriau nei valerijonas.
J. Balvočiūtė išvardija ir kitus augalus, kuriuos savo spintelėse visada turėtume turėti: „turėkime asiūklio, liepos lapų ar pumpūrų, žiemą pasirinksime atžalų. Labai gerai, jei turime gervuogių lapų, bus stiprinanti arbata.“
