Dilgėlė – pirmas vaistas nusilpusiam organizmui
Dilgėles, sako „Žolinčių akademijos“ prezidentė D. Kunčienė, galima dėti į salotas, vaisių kokteilius ar sriubas, o dviejų savaičių dilgėlių arbatos kursas – tobulas organizmo pastiprinimas:
arbata geriama 14 arba bent 10 dienų kartą per dieną.
„Kodėl 10 dienų yra trumpiausias ciklas? Kraujyje kas 10 dienų vyksta atsinaujinimas, taigi pavasarinių žolelių arbatos 10 dienų pagerti, siekiant efekto, būtina, o 14 – išvis tobula.“ Dilgėles reiktų kirpti žirklėmis, o kad augalas nesikandžiotų – nuplauti karštu vandeniu ar šiek tiek pamušti medine mentele.
Žiupsnelis dilgėlių lapų užpilamas maždaug 60 laipsnių temperatūros vandeniu (žolininkė pataria naudoti termosą) ir, prieš geriant šią arbatą, reiktų šiek tiek luktelėti – taip ištrauka bus geresnė: „Tokia arbata skirta organizmui valyti ir stiprinti. Ypač po susirgimų, sveikatos problemų, kai jaučiatės pasilpę, – puikus būdas save pastiprinti, nes dilgėlėse yra labai daug mikroelementų, vitamino C.“
Žmonėms, kurių hemoglobino rodikliai žemi, medikės išsilavinimą turinti žolininkė pataria spausti ir gerti dilgėlių sultis. Dilgėlės taip pat skatina kraujo krešėjimą, tad naudingos moterims, kurių menstruacijos – itin gausios. Tiesa, žmonės, kurių kraujo krešumas padidėjęs, privengia dilgėlių. Tokiais atvejais D. Kunčienė pataria jas vartoti kartu su kiaulpienėmis: vienos kraują tirština, kitos – skystina, taip atsiras pusiausvyra ir nereikės atsisakyti organizmui ypač naudingų dilgėlių.
Dilgėlės vertingos ne tik jas vartojant kaip maistinį produktą: norint stiprinti plaukų šaknis, D. Kunčienė pataria jas trinti dilgėlių sulčių ir degtinės antpilu: penkios dalys dilgėlių sulčių sumaišomos su viena dalimi degtinės, šiuo mišiniu įtrynus plaukų šaknis, jas išmasažavus, reikia uždengti rankšluosčiu ir prieš išplaunant palaikyti 2–3 valandas ar net per naktį. Skalauti tamsius plaukus dilgėlių arbata – taip pat naudingas grožio ritualas.
Kiaulpienė – didžioji kraujo valytoja
Geltonąją pievų gėlytę kiaulpienę, anot pašnekovės, galima vadinti kraujo valytoja, mat augalas veikia kepenis, o nuo šio organo švaros ir tinkamo veikimo priklauso kraujo švara bei kokybė. Visos kiaulpienių dalys – savaip naudingos: sukarpytų lapelių arbata galima plauti veidą, lapus – dėti į salotas vietoje gražgarsčių, žiedus itin naudinga valgyti, o kiaulpienių šaknys vartojamos esant onkologinėms ligoms.
Žolininkė primena, kad turėtų būti vartojami ne tik kiaulpienių žiedai, bet ir koteliai: „Koteliuose esančios medžiagos teigiamai veikia blužnies, kasos darbą. Taigi, nusiskiname žiedą su koteliu, suvalgome kotelį, nusiteikę skaniai, ne karčiai. Viskas yra mūsų galvoje – apie skonį pagalvoję, kone iškart jį pajuntame. Po kotelio suvalgome ir žiedą, jis jau bus saldus.“
Saikas čia – labai svarbu: žolininkė pataria kiaulpienes valgyti taip pat 10–14 dienų po 3–5 žiedus ir jokiu būdu nepadauginti, mat gresia ne tik niekada nebenorėti nė matyti šio augalo, bet net atsidurti ligoninėje. Kiaulpienių lapai – taip pat naudingi. „Šių lapų arbata galima plauti veidą, turint spuoguotą odą ar aknę“, – kalba pašnekovė.
Kaip žinia, kiaulpienės žiedas greit pavirsta į pūkuotą kamuoliuką. Kol taip nenutiko, žolininkė prisiskina šių žiedų, juos susmulkina trintuvu ir užšaldo: „Žiemą, jausdama, kad man reikia papildo, atsidarau šią dėžutę, atšildau ir sumaišau su skania džiovintų vaisių mase, razinomis ar datulėmis. Pasidarau tokių skanių saldainiukų.“
Taip pat galima nukarpyti ir sudžiovinti kiaulpienių žiedlapius. Tai, pasakoja D. Kunčienė, irgi yra puikus pasiruošimas žiemos sezonui – sumalus džiovintus žiedlapius, galima pagardinti bet kokias salotas. O kiaulpienių šaknis, naudingas susidūrusiems su onkologinėmis ligomis, geriausia rinkti ne dabar, bet vėlyvą rudenį, kai kiaulpienių energija nukreipta ne žiedams krauti, o į šaknis.
Liaudyje vištakoju vadinamas augalas: laikomas piktžole, bet gelbėja nuo sąnarių skausmų
Garšva – patvoriai kaimuose sėte nusėti šiuo augalu, kurį, anot D. Kunčienės, žmonės laiko įkyria, sunkiai išnaikinama piktžole. „Dažnas net nežino, kad prie pat auga garšvų. Kai parodai, lieka nustebę, kad tai – ta pati bjaurioji žolė.“ Vis dėlto garšva, anot žolininkės, ne tik turi gausybę mineralinių medžiagų, bet ir ypač tinka nuo podagros kenčiantiems žmonėms.
„Jei labai padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, dėl to atsiranda sąnarių problemų – garšva yra didžiausias pagalbininkas. Be to, ji labai gardi: susmulkintas garšvas galima sumaišyti su rūgpieniu ir užtepti ant juodos duonos, taip pat įdėti į kiaušinienę, salotas ar jogurtus“, – teigė D. Kunčienė. Džiovintų garšvų žiedų arbata naudinga sergant podagra.
Išvardytų augalų trijulę, sako D. Kunčienė, galima džiovinti ir tokį mišinį sumalti, vėliau vartoti vieną ar maišyti su druska, kitomis prieskoninėmis žolelėmis ir gardinti patiekalus. Vis dėlto, nors džiovintuose ar šaldytuose augaluose lieka naudingų savybių, žolininkė sako, kad niekas nepralenks ką tik nuskintų augalų, todėl pavasarį pataria nepraleisti progos pasistiprinti greit sužaliuosiančiomis gėrybėmis.
