Svarbiausia nesusilpninti imuniteto
Pirmiausia, anot medikės, klaidingas pats suvokimas, kad imunitetą reikia stiprinti, nes pastangos veikiau turėtų būti nukreiptos į imuniteto nesusilpninimą: „Imuniteto „stiprinimo“ sąvoka greičiausiai turėtų reikšti tai, kad šio reakcija tampa aktyvesnė ar stipresnė. Tai reikštų, kad į bet kokį peršalimą organizmas reaguotų labai aktyvia sloga, aukšta temperatūra ir t.t. Klausimas, ar mes to norime? Tad darome išvadą, jog svarbu imuniteto nesusilpninti“, - kalba Ž. Genutienė.
Imunitetas, sako gydytoja, mus saugo ir padeda kovoti su ligomis, bakterijomis, virusais, svetimkūniais. Tai – daugelis organų, audinių, išsibarsčiusių po žmogaus organizmą, nors žmonės linkę jį suvokti kur kas paprasčiau: „Kai žmonės ateina pas gydytoją neva išsitirti, ko trūksta imuninei sistemai, tai kol kas visko ištirti tiesiog nėra įmanoma“.
Imuniteto žudikai ir didžiausia klaida su jais kovojant
Anot Ž. Genutienės, vienas didžiausių kenkėjų imunitetui yra ilgalaikis ir nuolatinis stresas: „Jo metu organizmas prigamina aktyvių medžiagų, kurios susilpnina organizmo ląsteles, sumažina jų budrumą, tai yra sumažina reakciją į virusą ar bakteriją“.
Ne mažiau imunitetą, pasak pašnekovės, silpnina ir netinkama mityba – badavimas, persivalgymas, nevisavertė mityba, kada pradeda trūkti mineralų ir vitaminų, fizinis pasyvumas arba fizinis pervargimas, aplinkos tarša, per didelis vartojamų medikamentų kiekis, taip pat alkokoholis ir rūkymas.
Gydytoja taip pat įvardina pagrindinius susilpnėjusio imuniteto požymius: „Tai – dažnos peršalimo ligos, mieguistumas, nuovargis, nemiga, dažna lūpų pūslelinė, miežis, raumenų skausmai, gali būti galvos skausmas, sąnarių maudimas“.
Bene didžiausia klaida, kurią daro šiuolaikinis žmogus, pasak Ž. Genutienės – klaidingas įsivaizdavimas, kad protarpinės pastangos prižiūrėti imunitetą padės: „Nieko panašaus, mėnesį pavartoję piliulių ir toliau nesirūpindami savo gyvenimo būdu, tikrai nepadedame imuninei sistemai“.
Penkios auksinės taisyklės, kad imunitetas mūsų nepavestų
„Negalima teigti, kad imunitetu reikia rūpintis tik šaltuoju metų sezonu. Imunitetas pas mus visus yra ir jo stiprinti nereikia, būtina jo nesusilpninti ir tuo reikia rūpintis kasdien“, - teigė gydytoja, vardydama svarbiausias taisykles, kurių laikantis, žymiai pagerinsime organizmo būklę.
Pirmiausia, anot medikės, privalu vengti ilgalaikio streso arba mokėti su juo dorotis: „Jeigu stresas jus lydi visur, mokykitės medituoti, užsiimti joga, stebėkite savo emocijas, mokykitės jas suprasti ir transformuoti. Ilgalaikis stresas – pagrindinė visų ligų priežastis“.
Antra taisyklė – visavertė mityba: „Mitybos pagrindiniai principai: valgykite visavertį maistą, valgykite laiku, nepersivalgykite, gerkite pakankamai vandens“, - kalba Ž. Genutienė. Prie svarbiausių kasdienybės principų medikė taip pat priskiria būtinybę sportuoti bent 180 minučių per savaitę, buvimą gryname ore ir normalaus darbo, miego bei poilsio rėžimo laikymąsi.
Ar stiprus imunitetas gali apsaugoti nuo koronaviruso?
Kodėl vieniems Covid–19 pasireiškė itin lengvais simptomais, o kitiems tai sukėlė net mirtį? Anot medikės, vienareikšmio atsakymo kol kas nėra: apie 15 proc. infekuotų SARS Co V 2 virusu žmonių prasideda vadinamoji citokinų audra, kai imuninės ląstelės be saiko aktyvina viena kitą ir kursto uždegimą. Nekontroliuojamas uždegimas negrįžtamai pažeidžia plaučius, sukelia krešulių susidarymą kraujagyslėse. Taip imuninė sistema suteikia „meškos paslaugą“ ligonio organizmui.
„Dažniausiai šios citokinų audros ištinka vyresnius nei 65 metų amžiaus žmones, arba tuos, kurie turi lėtinių ligų. Taip nutinka dėl imuninės sistemos susilpninto paleidimo užrakto, senstant T limfocitas netenka receptoriaus, kuris priima signalą iš imuninės sistemos. Taip kol kas aiškinama, kodėl serga daugiau vyresni žmonės. Bet tyrimai vyksta, o mums belieka išlikti ramiems, nors tai padaryti – tikrai nelengva, vengti kontaktų ir laukti vakcinos“, - kalba Ž. Genutienė.
Grūdinimasis ir maudynės lediniame vandenyje: kaip nepersistengti ir kam apskritai vengti?
Vis populiarėjantis maudymasis šaltame vandenyje, pasak Ž. Genutienės, gali teikti ne tik naudos, bet ir sukelti pavojų sveikatai: „Maudantis šaltame vandenyje organizmas išskiria daug laimės hormonų, patiriame jėgų antplūdį, gerėja organų ir audinių kraujotaka, deginamos kalorijos, rečiau sergama infekcinėmis ligomis, sumažėja sąnarių ir raumenų skausmai sergant polimialgija“.
Vis dėlto, medikė pažymi, kad toks grūdinimosi būdas tinka tikrai ne visiems: žmonėms, kuriuos vargina kraujagyslių ligos, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, kardiomiopatija, širdies vožtuvų ligos, ritmo sutrikimai, kvėpavimo takų ligos, maudytis šaltame vandenyje nerekomenduojama. Taip pat nuo maudynių šaltame vandenyje, anot gydytojos, reikėtų susilaikyti senoliams, kurie niekada to nedarė, ir vaikams.
Be to, labai svarbus palaipsniškas ėjimas tokio pokyčio link: „Jeigu norite pradėti maudytis po šaltu vandeniu, pradėkite tai daryti namie, po dušu, palaipsniui mažindami vandens temperatūrą ir ilgindami išbuvimo laiką po vandens srove. Kūnas mėgsta, kai mes elgiamės su juo atsargiai, atsakingai, o ne prievartaujame jį, nes tai neva sveika”,- teigė gydytoja.
