Išmanieji įrenginiai parodo pirmuosius ligos simptomus
Dar visai neseniai žmonija gyveno laikais, kai žodis „telefonas“ neturėjo jokios prasmės. Komunikacija vykdavo laiškų pagalba, o apie tiesioginį ryšį su pašnekovu, nutolusiu šimtus kilometrų, niekas negalėjo pagalvoti. Nuo Aleksandro G. Belo „kalbančio telegrafo“, iki šiuolaikinių išmaniųjų įvyko daugybė metamorfozių. Išmanieji telefonai, be kurių mes šiandien neįsivaizduojame savo gyvenimo, ankstyvose stadijose buvo itin primityvūs ir atlikdavo tik komunikacijos rolę, tačiau šiandien su išmaniaisiais telefonais galime atlikti galybę funkcijų.
Panašūs pokyčiai įvyko ir laikrodžių pasaulyje – nuo pirmojo primityvaus laikrodžio ant riešo, iki LED skaitmeninio laikrodžio „Pulsar“, šiandien išsivysčiusio į šiuolaikinį išmanųjį „kompiuterį ant riešo“, praėjo vos keli dešimtmečiai, tačiau kadaise tik laiką rodęs įrenginys turi galybę funkcijų, tarp kurių ir galimybė sekti sveikatos būklę. Būtent pastaroji šių daugiafunkcinių įrenginių – telefono ir laikrodžio – funkcija kelia nemažai diskusijų. Ar išties išmanusis įrenginys, kuriuo naršome interneto platybėse, valandų valandas kalbamės su draugais, daromės asmenukes ar fotografuojame gamtos peizažus, kartu su įrenginiu, kuriuo sekame valandas paroje, gali atstoti gydytojo kabinetą? Ir taip, ir ne.
Kaip aiškina „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius, išmanieji laikrodžiai, tapę universaliu daugybės sveikatos parametrų jutikliu, kartu su telefonu, tapusiu sveikatos centru, kaupiančiu visų jutiklių duomenis, gali padėti gyventi ilgiau, sveikiau, išvengti pavojų ir net išgelbėti gyvybę. Tiesa, kaip aiškina jis, iš pradžių išmanieji laikrodžiai buvo labiau orientuoti į sporto parametrų sekimą, aktyvumą, tačiau dabar išmanieji dėvimi įrenginiai įgyja vis daugiau sveikatos parametrų sekimo funkcijų.
„Aišku, aktyvumas taip pat neužmirštas, tačiau įrenginys, kuris matuoja ne tik žingsnius ar pulsą, bet ir įrašo kardiogramą, kraujo spaudimą, širdies ritmo pokyčius ar anomalijas, temperatūrą, seka mėnesinių ciklą, yra daug naudingesnis ir patrauklesnis. Išmanusis laikrodis, ar kitas dėvimas įrenginys, nuolat yra arčiau kūno, tad jo davikliai gali pateikti tikslesnius duomenis už išmaniuosius telefonus ir atlikti matavimus nuolat.
O išmanusis telefonas gali tuos duomenis apibendrinti ir sveikatos programėlėse kaupti bei rodyti mums suprantamą statistiką, pokyčius. Joks medikas nenustatys diagnozės ir nepaskirs gydymo remdamasis vien išmaniojo įrenginio duomenimis, tačiau būtent pastarasis gali pastebėti pirmuosius negalavimų signalus ir padėti laiku kreiptis pagalbos“, – aiškina technologijų ekspertas.
Štai pavyzdžiui išmaniojo laikrodžio pateikiama elektrokardiogramos (EKG) informacija, kaip teigia jis, niekada nebus tokia išsami, kaip profesionalaus įrenginio, nes jis matuoja mažiau taškų. Vis dėlto, pašnekovas pastebi, kad tyrimai rodo, jog naujos kartos dėvimų įrenginių EKG įrašai ir prieširdžių virpėjimo informacija tikrai aktuali prižiūrint žmogaus sveikatą.
„Žinote, joks dulkių siurblys robotas neišvalys grindų taip gerai, kaip tai darome patys. Tačiau jis turi vieną privalumą – reguliarumą. Niekada nepavargdamas vėl ir vėl valo tą patį, užtikrindamas švarą nuolat, o ne kartą per savaitę. Taip ir išmanieji dėvimi įrenginiai – jie seka mūsų kūno parametrus nuolat, telefono programėlėje kaupiami duomenys, tad matome ir su medikais galime pasidalinti išsamia statistika, o ne vienu atsitiktiniu matavimu, atliktu patekus pas gydytoją.
Juk matydamas visą statistiką, kaip jūsų širdies ritmas kito miegant ir sportuojant, ką rodė laikrodžio EKG, kai pasijusdavote blogai, kokį, nors ir apytikslį, kraujo spaudimą jis registravo naktį ir pabėgiojus, gydytojas galės daug tiksliau parinkti vaistus ir jų dozę, nei tik po vieno, nors ir gerokai tikslesnio, matavimo. Be to, išmaniųjų įrenginių renkamus duomenis analizuojant pasitelkus dirbtinį intelektą, galima išskirti dėsningumus, padedančius kur kas tiksliau ir anksčiau nustatyti pavojingų ligų diagnozes, rekomenduoti kaip elgtis, kad jų išvengtume. Ir tai yra ateitis“, – teigia inovacijų žinovas.
Kaip pabrėžia pašnekovas, pasaulyje jau žinoma daugybė istorijų, kuomet šie išmanieji įrenginiai išgelbėjo savininko gyvybę, paskatinę laiku kreiptis pagalbos.
„Jei jūsų laikrodis parodė kažkokį sutrikimą – staigų pulso pokytį, prieširdžių virpėjimą, įspėjo apie neatitikimus EKG, nepakankamą deguonies kiekį kraujyje – tikrai verta aplankyti gydytoją. O ko nereikia daryti, tai panikuoti kaskart pamačius įspėjimą laikrodžio ekrane – dėvimų įrenginių atliekamų EKG ar kraujo spaudimo matavimų tikslumas išties priklauso nuo to, ar tiksliai laikėtės instrukcijų, ar tuo metu buvote ramūs, nekalbėjote, nejudinote rankos ir t.t. Tad jei kas ne taip, verta matavimus pakartoti kelis kartus, tada įjungti meditacijos programėlę ir nusiraminti lygiai pakvėpavus laikrodžio užduotu ritmu, ir jau tada skambinti gydytojui“, – šypteli A. Lukošius.
Kad šie įrenginiai tampa vis populiaresni – akivaizdu. Vis dėlto, kaip pastebi specialistas, vis daugiau vyresnio ir ženkliai vyresnio amžiaus žmonių dėvi išmaniąsias apyrankes, o išmanieji laikrodžiai, bent jau kol kas, Lietuvoje populiaresni tarp jaunimo.
„Ir vyresnieji naudotojai dažniausiai sako, kad įrenginį jiems padovanojo vaikai, o naudoja jį savo aktyvumui ir, svarbiausia, širdies ritmui sekti. Tad, taip, vartotojų susidomėjimas sveikatos stebėjimo galimybėmis auga. Tiesa, pasaulio statistika parodė, kad pandemijos laiku būtent išmaniųjų dėvimų įrenginių pardavimai augo lėčiau, tačiau dabar viskas jau grįžo į savo vėžes, o tendencijos rodo, kad artimiausiais metais sparčiausiai augs būtent vyresnio amžiaus išmaniųjų laikrodžių savininkų skaičius“, – teigia jis.
Dirbtinis intelektas operacinėje
Technologinė raida išties įspūdinga. Sveikatos stebėsenai pasitarnaujančios technologijos gelbsti gyvybes, tačiau ne paslaptis ir tai, kad įvairios technologijos ne tik padeda savarankiškai stebėti sveikatos būklę, įvairius jos pokyčius ir laiku išvengti pavojaus, bet ir tiesiogiai padeda gydyti pacientus. Vienas tokių technologinių įrankių – dirbtinis intelektas (DI), turintis beribes galimybes, padedančias ne tik kasdienybėje, bet ir medicinoje.
Kaip ir kalbant apie išmaniuosius įrenginius, taip ir apie DI, patikėti žmogaus sveikatą šioms technologijoms kai kam vis dar atrodo nesaugu, tačiau VUL Santaros klinikų gydytojo intervencinio radiologo dr. Donato Jociaus teigimu, DI neišvengiamai skverbiasi į medicinos sektorių. Nors DI plačiajai visuomenei tapo geriau pažįstamas dar visai neseniai, o jo funkcionalumą išbando vis daugiau skirtingų sektorių darbuotojų, studentų ir moksleivių, radiologas aiškina, kad šio įrankio pirmtakai radiologijoje nėra labai nauji.
„Diagnostinės radiologinės sistemos turi įvairius automatinės segmentacijos protokolus, kraujagyslių aptikimo įrankius ir pan. Šiuo metu yra DI sistemų, padedančių aptikti navikus, vertinti skirtingus jų parametrus. DI žengia ir į pacientų gydymo plotmę – yra įvairių chirurginių robotinių sistemų, kurios palengvina sunkias užduotis, leidžia tiksliai atlikti specifinius judesius, teoriškai mažina klaidų tikimybę, nuovargio faktorių.
Ne išimtis yra ir intervencinė radiologija – navikų gydymui atlikti sukurtos robotinės ar dalinai robotinės sistemos, kurios padeda tiksliai pozicionuoti adatą, nuspėti būsimą gydymo lauką, įvertinti atliktos procedūros efektą čia ir dabar – operacinėje, ir, esant reikalui, atlikti papildomus veiksmus.
Žiūrint plačiau, DI gali būti ar yra naudojamas kuriant vaistus, atliekant sveikatos sistemos stebėjimą, diagnozuojant ligas, valdant ir analizuojant sveikatos duomenis, priimant asmenizuotus sprendimus, taikant tiek chirurginį, tiek medikamentinį gydymą – tai labai platu“, – neribotas šio įrankio galimybes vardija gydytojas.
Paklaustas, ar DI gali visiškai pakeisti šiuo metu atliekamas terapines procedūras, gydytojas sako, kad vertinti sunku – tai parodys laikas. Nepaisant to, kaip teigia jis, DI jau dabar gali didinti atliekamų diagnostinių ir terapinių procedūrų tikslumą, trumpinti procedūros laiką, mažinti žmogiškosios klaidos ir nuovargio įtaką.
„DI gali analizuoti ir inkorporuoti didelius sudėtingų kompleksinių duomenų kiekius, atpažinti polinkius ir pobūdžius įvairių pakitimų, kurie gali būti tik iš dalies atpažįstami žmogaus. Kitas svarbus aspektas – DI neturi žmogiško polinkio priimant sprendimus, kitaip sakant, eliminuojamas žmogiškasis faktorius. DI gali didinti efektyvumą, tikslumą ir mažinti darbo krūvį, o tai iš esmės ilgintų laiką, skiriamą pacientui, taip pat gydytojų susitelkimą sudėtingiems atvejams.
Žiūrint iš intervencinės radiologijos prizmės, DI pasitarnauja keliais aspektais. Pirma, planuojant procedūras tokie įrankiai kaip virtuali realybė leidžia atlikti priešprocedūrinį planavimą, tiksliai įvertinti sudėtingą anatomiją ar simuliuoti pačią procedūrą bei jos rezultatą, nekeliant potencialios rizikos pacientui. O štai procedūros metu DI gali pasitarnauti daugeliu aspektų. Gydant kraujagyslių stenozes (susiaurėjimus) ar aneurizmas (išsiplėtimus), gali padėti parinkti tinkamus kraujagyslinius stentus ar stentgraftus, sudėtingais atvejais padeda įvertinti kraujagyslių spindžius, nuspėti busimą gydymo efektą.
Atliekant prieš procedūrą atliktų trimačių (kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ar pozitronų emisijos tomografijos) tyrimų automatinį DI pagalba atliekamą suliejimą su darbiniais intraoperaciniais 2D ar kompiuterinės tomografijos vaizdais leidžia padidinti tiek diagnostinių procedūrų, pavyzdžiui, biopsijų, tikslumą, tiek įvairių terapinių procedūrų, pavyzdžiui, navikų abliacijų, tikslumą ir preciziškumą. Tokiais atvejais DI sistemos ne tik padeda pasirinkti optimalų kelią, bet kartu geba įvertinti ir kintančius fiziologinius aspektus, tokius kaip judesio kompensavimas pacientui kvėpuojant – tai didina procedūros tikslumą, trumpina jos laiką“, – aiškina medikas.
Gydytojams DI ne konkurentas, verčiau – asistentas
Vis dėlto, skeptikai iš dalies teisūs – šis įrankis turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų, kurie gali kelti abejonių diskutuojant apie tai, ar DI gabus suteikti medicininę pagalbą išvengiant klaidų ar visiškai pakeičiant gydytojus. Todėl šis įrankis vis dar tebėra tik galimybė pasiekti aukštesnių rezultatų, o žmogaus rankos ir protas medicinoje, bent jau kol kas – neišvengiamas faktorius.
„Įvairiuose literatūros šaltiniuose galime rasti ir teiginių, jog DI tikriausiai niekada nepasieks žmogaus holistinio mąstymo lygio. DI reikia pamatyti objektą šimtus ar tūkstančius kartų, kad gautų nuolatinį pasikartojantį grįžtamąjį ryšį ir vėliau jį galėtų atpažinti, o žmogus tai gali padaryti tiesiog stebėdamas objektą net ir vieną kartą.
Tai ypač aktualu, kai kalbama apie retus susirgimus ar patologinius pakitimus, kurie pasitaiko nedažnai – DI sistemomis tokie pokyčiai gali būti neaptikti. Be to, DI „mokosi“ naudodamas tam tikrus duomenis, todėl panaudojus DI sistemą analizuojant kiek kitokio tipo duomenis, galimos klaidos“, – sako jis.
Gydytojas taip pat pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių DI trūkumų yra „gyvenimiškos“ patirties nebuvimas, kurios reikia sprendžiant realistiškus uždavinius, vertinant viską abstrakčiai ir apibendrintai.
„DI atsakomybės klausimas yra dar viena aktuali ir sudėtinga problema – algoritmai gali daryti klaidų, netiksliai įvertinti patologiją ar parinkti gydymą – šių laikų medicinoje tai neišvengiamai kelią teisinių ir atsakomybės problemų“, – teigia dr. D. Jocius.