Galbūt esate girdėję apie „mėlynąsias zonas“ – pasaulio vietas, kuriose žmonės ne tik gyvena itin ilgai, bet ir išlieka sveiki iki pat senatvės.
Mokslininkai vienu metu atkreipė dėmesį į šias teritorijas, žemėlapyje jas pažymėdami mėlyna spalva.
Šiuose regionuose iš tiesų yra neįprastai daug žmonių, kurie gyvena iki 100 metų ir ilgiau. Apie šių zonų ypatumus ir paslaptis, kaip pasiekti gyvenimo trukmės pailgėjimą, rašo „Medical News“.
Mėlynosios zonos nėra stebuklingos šalys, turinčios slaptą amžinos jaunystės šaltinį.
Priešingai, šiose zonose gyvenančių žmonių ilgaamžiškumas daugiausia priklauso nuo gyvenimo būdo pasirinkimo.
Genetika lemia tik 20–30 proc. žmogaus gyvenimo trukmės.
Tyrimo autorius mokslininkas Danas Buettneris ir jo kolegos nustatė devynis pagrindinius bruožus ir įpročius, pavadintus „galinguoju devynetu“, kurie dažniausiai pastebimi šiose ilgaamžių bendruomenėse.
Komanda išskiria šiuos ilgiau gyvenančių žmonių įpročius ir veiklą:
Mityba:
vartojama daugiausia augalinė mityba, o mėsos porcijos yra palyginti mažos ir retos.
Suvartojamų kalorijų kiekis:
žmonės dažnai pasninkauja arba valgo tik tiek, kad užpildytų 80 proc. savo kūno, o tai neleidžia priaugti svorio ir nutukti.
Alkoholio vartojimas:
alkoholis, daugiausia antioksidantų turtingas raudonasis vynas, vartojamas retai arba saikingai.
Tikslo pojūtis:
gyventojai turi aiškų gyvenimo tikslo pojūtį.
Fizinis aktyvumas:
kasdienė mankšta skatina natūralų, energingą judėjimą, pavyzdžiui, vaikščiojimą ar darbą sode.
Streso valdymas:
stresui malšinti reguliariai taikomi tokie metodai kaip malda ar šeimos vakarienė.
Dvasingumas:
tikėjimas yra pagrindinė gyvenimo sudedamoji dalis.
Šeimos struktūra:
išplėstinės šeimos dažnai gyvena kartu ir palaiko viena kitą.
Socialiniai tinklai:
tvirti socialiniai ryšiai prisideda prie gerovę palaikančios gyvensenos.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad stiprus tikslo jausmas gali tiesiogine prasme išgelbėti gyvybę, pagerinti psichinę sveikatą ir paskatinti tinkamai elgtis.
Tausojanti mityba, kai ribojamas mėsos vartojimas, lemia mažesnį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir vėžiu.
Be to, net ir lengvas pasninkas gali pakeisti organizmo energijos sutelkimą iš augimo į remontą ir priežiūrą, o tai gali sulėtinti senėjimą.
Saikingas raudonojo vyno vartojimas taip pat skatina širdies sveikatą, o intensyvi fizinė veikla mažina įvairių ligų riziką. Dvasingumas ir tvirti socialiniai bei šeimos santykiai taip pat prisideda prie psichinės sveikatos, gerovės jausmo ir galiausiai ilgaamžiškumo.
Įdomu tai, kad šios „mėlynosios zonos“ mus moko, jog geresnė sveikatos priežiūros sistema nėra vienintelis sprendimas siekiant ilgaamžiškumo ir sveikatos.
Dar svarbiau yra kurti aplinką, kurioje sveikas gyvenimo būdas yra pagrindinis pasirinkimas.
Pavyzdžiui, miestai gali skatinti fizinį aktyvumą, sudarydami geresnes sąlygas vaikščioti pėsčiomis ir važiuoti dviračiu.
Kadangi pasaulio gyventojai sensta, o vyresni nei 60 metų žmonės netrukus sudarys šeštadalį visų pasaulio gyventojų, tampa dar svarbiau suprasti, kaip užtikrinti sveiką ir sklandų senėjimą.
Nors mintis, kad žmonių gyvenimo trukmė gali pailgėti iki 140 metų, džiugina, tačiau, jei tie metai bus praleisti prastos sveikatos, ilgaamžiams jie gali nesuteikti daug gerų akimirkų.
Mėlynųjų zonų tyrimo išvada yra ta, kad senėjimas yra neišvengiamas, tačiau prasta senatvė – ne.
Bendruomenės pastangomis galima sukurti aplinką, kuri skatintų sveikatos stiprinimo ir sveiko gyvenimo būdus.
Mėlynųjų zonų projektai jau vykdomi visose Jungtinėse Amerikos Valstijose ir jais siekiama keisti socialinę politiką, kad sveikos gyvensenos pasirinkimai taptų ne tik lengvi, bet ir neišvengiami.
Taigi, nors dauguma mūsų negali tiesiog persikelti į Mėlynąją zoną, mes tikrai galime į savo gyvenimą ir bendruomenę perkelti kai kuriuos jos gyvenimo kokybę pratęsiančius metodus.
Ir galbūt ateityje jūsų miestas taps kita „mėlynąja zona“.
Ši medžiaga yra tik informacinio pobūdžio ir joje nėra patarimų, galinčių turėti įtakos jūsų sveikatai. Jei turite problemų, kreipkitės į specialistą.
