Jei pasirinksite pirmiausia pasivaikščioti po senamiestį, tačiau nenorite samdyti gido, užsukite į turizmo centrą ir pasiimkite nemokamą žemėlapį. Taip nesuklysite, kam pakuždėti norą, kad jis išsipildytų ir sužinosite, į kurias duris būtina pabelsti, kad lydėtų sėkmė.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė sako, kad yra parengti net keli skirtingų maršrutų žemėlapiai.
„Turbūt svarbiausias dalykas Klaipėdoje, tai unikalus senamiestis ir skultūrėlės, kurių turime apie du šimtus ir jos išties įdomios tiek suaugusiam, tiek vaikui. Jos turi ne vieną mistinę istoriją, kurios aprašytos bukletuose“, – sakė R. Savickienė.
Pati Klaipėdos širdis – Teatro aikštė. Ji 1918 metais buvo paskirta miesto turgui. Užpylus dalį pilies griovių į ją susiburdavo prekybininkai, kurie siūlė ne tik vietos, bet ir iš užjūrio atgabentas prekes.
Gerokai vėliau čia pastatytas Klaipėdos teatras. Tiksli teatro įkūrimo data nėra žinoma, tačiau rašytiniuose šaltiniuose minima, kad XVIII a. miesto planuose, netoli pilies griovių ir Danės upės, yra pažymėtas kvadratinio plano pastatas, pavadintas „Komedijų namais“, kuris anksčiau tikriausiai buvo naudojamas kariniams tikslams.
1912 metais Teatro aikštėje iškilo paminklas Simonui Dachui – tai fontanas, kurio viršūnėje puikuojasi „Taravos Anikė“ skulptūra. Nuo šios vietos paprastai ir rekomenduojama pradėti pažinti su uostamiesčiu. O visai šalia jau galite pasinerti ir į skulptūrų paieškas, ir apžiūrėti išlikusius unikalius pastatus, kurių nerasite niekur kitur Lietuvoje.
Skulptūros, arba dar kitaip vadinamieji „Mažieji Klaipėdos stebuklai“, jus palydės į kitas miesto erdves. Susipažinę su norus pildančiu peliuku, aplankykite katiną džentelmeno veidu, kuris ne kartą buvo pavogtas, tačiau visuomet sugrįžta į savo pamėgtą vietą.
Pasukus link marių, verta aplankyti kruizinių laivų terminalą, kurį pasieksite perėją per vienintelį Lietuvoje išlikusį pasukamą grandinių tiltelį. Šalia jo įsitaisęs vaiduoklis pašvies kelią savo mistiniu žibintu. Ir jei neturite ūpo užeiti į pilies muziejų, o norite laiką leisti gamtoje, tuomet tiesiog būtina užlipti ant pilies pylimo, iš kur atsiveria nuostabus vaizdas.
Pasak Klaipėdos turizmo centro vadovės, vienos dienos apkeliauti visą uostamiestį tikrai neužteks, tad čia verta užsukti ilgesniam laikui. Vien nusifotografuoti su visomis skulptūromis, aplankyti laivams mojuojantį berniuką ir kitoje Danės krantinėje turistų pamėgtą skulptūrą „Bučinys“.
Jaukiomis gatvelėmis nepatingėkite nueiti ir iki netoli esančio dar vieno uostamiesčio simbolio – „Meridiano“ ir šalia jo įsitaisiusio „Kaminkrėčio“. Čia tiesiog būtina paliesti jo „Laimės sagos“. Šių skulptūrų legenda byloja, kad palietus prie pastato sienos pritvirtintą sagą mus visus aplankys laimė.
Senamiesčio pakraštyje, Rumpiškės gatvėje, – dar viena unikali vieta: vienintelė Lietuvoje sovietmečiu pastatyta bažnyčia (4), kurioje ekskursiją veda kunigai. Turizmo centro vadovė neslepia, kad dėl to tenka ekskursijų laiką derinti su mišiomis, tačiau Marijos Taikos karalienės bažnyčia lyg gyvasis istorijos muziejus.
„Tai vienintelė sovietmečiu Lietuvoje statyta bažnyčia. Ji pastatyta 1960 metais, – pasakoja vikaras kunigas Andrius Vaitkevičius ir palydi iki įspūdingos altoriaus freskos. – Kai jau buvo ruošiamasi bažnyčios atidarymui, šventės išvakarėse ji buvo konfiskuota. Kaip amžininkai pasakojo prisiminimus, tuometinė valdžia įvardijo, kad bažnyčia blogai pastatyta, ir ją nacionalizavo. Bokštą, kuris dabar atstatytas net aukštesnis, nuvertė, o pirmąją tapytą Antano Kmieliausko freską paslėpė, uždažė“.
Antrą kartą to paties autoriaus tapyta freska pasakoja Lietuvos istoriją – tremtį, drąsą, tikėjimą. Anot kunigo, sovietmečiu bažnyčia tapo liaudies filharmonijos namais, tikintiesiems taip ir nebuvo leista ja naudotis. Svečiams iš užsienio daro nepaprastą įspūdį, kad tokia nedidelė šalis taip priešinosi okupacijai ir nepalūžo, saugojo tikėjimą.
Atgavę bažnyčią, parapijiečiai atstatė ir bokštą. Tai aukščiausia uostamiesčio vieta, iš kur galima pasižvalgyti po Klaipėdą. Bažnyčia buvo savotiška žyme, kur sovietmečiu baigėsi miestas.
Užsukti į bažnyčią galima kiekvieną dieną nuo 7 ryto iki 19 valandos vakaro. Tačiau norintieji patekti į bokštą jau turėtų susirinkti bent į 5-6 asmenų grupę ir susitarti su Klaipėdos turizmo centru.
Kelis maršrutus turizmo centras siūlo išbandyti ne tik pėsčiomis, bet ir dviračiais. Vienas tokių rekomenduojamas pajūriu. Jei dar ankstoka maudytis ir braidyti, gaivus pajūrio oras ir miškinga pakrantė nepaprastai rami ir jauki vieta. Čia laikas tiesiog sustoja. O kas gali būti romantiškiau, kaip pasitikti ar palydėti saulę prie jūros. Nieko nekainuojančia pramoga dažnai mėgaujasi ir vietos gyventojai. Kol dar neatvyksta turistai, dažnai prie jūros galima sutikti net daugiau žmonių, nei vakarėjančiame mieste, ypač, jei pakyla vėjas ir molą plauna milžiniškos bangos.
