Tačiau mokslininkai nustatė keletą priežasčių, kodėl žmonės nesugeba atsikratyti blogų įpročių.
Štai keletas priežasčių:
* Įgimtas žmogaus nepaklusnumas;
* Socialinio pripažinimo poreikis;
* Nesugebėjimas pilnai suvokti rizikos;
* Individualus požiūris į pasaulį ir sugebėjimas racionalizuoti kenksmingus įpročius;
* Gentinis polinkis į priklausomybę.
Galima pamanyti, kad žmonės labiau trokšta susinaikinti nei tapti nemirtingais.
Kanados Albertos universiteto mokslininkė Cindy Jardine sako: „Nustatėme, kad žmonės nelinkę keisti įpročių. Bet taip yra ne todėl, kad jie nežino, kuo rizikuoja. Mes linkę gyventi šia akimirka, o ne planuoti toli į ateitį.”
Žmonės žino, bet rizikuoja
C. Jardine atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 1200 kanadiečių. Ji klausė, ką dalyviai laiko rizikingu elgesiu. Ši klausimą tiems patiems žmonėms ji uždavė 1994 m. ir dar kartą 2005 m. Daug dalyvių teigė manantys, kad rūkymas, alkoholio vartojimas ir deginimasis saulėje yra pavojingesni už ozono sluoksnio plonėjimą ir cheminį užterštumą.
Panašių šiais metais atliktų tyrimų metu mokslininkai kanadiečių klausė, kodėl jie mano, kad viena ar kita veikla yra pavojinga ar nepavojinga.
Paklausti apie vairavimą išgėrus, daugelis atsakė, kad galima susižaloti ar sužaloti kitus. Jei žmonės žino, kad rūkymas ir vairavimas išgėrus gali nužudyti, būtų logiška manyti, kad jie mes rūkyti. Tačiau net ir žinodami šiuos pavojus, žmonės ir toliau rizikuoja, sako C. Jardine.
„Visi taip daro“
C. Jardine turi keletą tokio elgesio paaiškinimų. Kai tam tikras elgesys tampa socialiai priimtinas ar net laikomas madingu, žmonės susitaiko su faktu, kad jis jiems kenkia, bet „juk visi taip daro“.
„Žinau, kad kenkiu sau, bet nenoriu išsiskirti iš kitų” - tai vien priežasčių, kurią pateikia C. Jardine. „Tai tampa dalyku, kurį žmonės vienaip ar kitaip racionalizuoja. Blogą įprotį pateisinti lengviau, kai jis tau padeda socialinėje erdvėje.”
Kai kurie žmonės rūko kaip kaminai ar nuolat persivalgo, pasiteisindami tuo, kad „kol kas dar nesusirgau” arba „Mano senelė rūkė visą gyvenimą, o mirė tik sulaukusi 90-ies”.
2004 m. C. Jardine nustatė, kad stresas organizmui kenkia ne mažiau nei rūkymas.
„Daugelis mūsų šiais laikais didžiuojamės tuo, kad patiriame stresą,” - sako ji. „Vietoj to, kad manytų, jog stresas daro fizinę žalą ir kenkia tarpusavio santykiams, žmonės dažnai juo giriasi, lyg tai būtų sėkmės įrodymas.”
Daugelis vadovaujasi emocijomis
Tikimybė susirgti tam tikra liga ar mirti nuo kokios nors medžiagos ar veiklos paprastai yra išreiškiama skaičiais - procentais arba proporcijomis.
Ellen Peters, dirbanti Oregono universitete, nustatė, kad tie žmonės, kurie mėgsta skaičius, tą pačią informaciją priima kitaip, nei skaičių nemėgstantys žmonės. Pastaruosius labiau veikia baimė, o ne faktiniai įrodymai. Paveikti juos mesti rūkyti gali baimė susirgti vėžiu ar skausmingas gydymas. Šiuos žmones labiausiai veikia emocijos.
Ellen tiki, kad tai viena iš priežasčių, kodėl tokia sėkminga buvo prieš rūkymą nukeipta kampanija, kurios metu per televiziją buvo rodomi sukrečiantys vaizdai: kraujuojančios smegenys ar uždegimo paveikta širdis. Tekstas apačioje skelbė, kad to priežastis - cigaretės. Viename iš intarpų buvo rodoma šalikelėje suklumpanti žmogaus dydžio žiurkė, o tekstas skelbė, kad cigaretėse yra žiurkių nuodų.
Tyrimai parodė, kad 2000 - 2002 m. rūkalių sumažėjo 22 proc. Manoma, kad tai buvo šios prieš rūkymą nukreiptos kampanijos pasekmė.
Vakcinos nuo blogų įpročių nėra
Blogų įpročių toleravimą gali paskatinti ir socialinė bei fizinė aplinka.
Jei matote, kad visi jūsų draugai naktimis linksminasi, dienomis kaitinasi saulėje ar darbe nuolat išbėga parūkyti, jums irgi gali kilti noras taip elgtis.
Prie televizoriaus nuolat gulinėjantys žmonės irgi gali būti paveikti išorinių faktorių. Tai nereiškia, kad jie nenori būti sveiki.
„Mes sakome žmonėms, kad jiems reikia daugiau judėti, tačiau ne visi tai gali padaryti. Vienus gąsdina blogai kontroliuojamas automobilių srautas, kiti galbūt gyvena pavojingame rajone ir nenori būti užpulti.” - sako Andrea Gillen iš Johns Hopkins universiteto.
Pasak ekspertų, tam, kad sveikatos kampanijos būtų sėkmingos, reikia nuodugnesnių tyrimų ir įvairesnių strategijų.
„Nėra vieno būdo. Nerasime vakcinos nuo blogų įpročių.” - sako Gielen. „Turime būti kūrybingesni. Turime dirbti su kuo daugiau skirtingų kolegų ir dalyvių. “
Per metus blogi įpročiai pražudo apie milijoną amerikiečių
JAV mokslininkai paskaičiavo, kad rūkymas, netinkama mityba, judėjimo trūkumas ir kiti dalykai, kuriuos kontroliuoti yra žmogaus valioje, buvo pusės mirčių JAV 2000 m. priežastimis.
* Tabakas nužudė 435 000 žmonių.
* Nejudrumas ir nesveika mityba - 400 000 žmonių.
* Alkoholio vartojimas - 85 000 žmonių.
