Siūlo parduoti komisiniu būdu
Kad tekstilės pramonė pradėtų veikti mažesnėmis apsukomis, veiksmų turėtų imtis kiekvienas iš mūsų. Besaikis vartojimas ir noras spintoje turėti madingiausius drabužius neretai lemia tai, kad perkame negalvodami, sandėliuojame nė karto neužsidėtus apdarus spintoje, o atliekant jos reviziją keičiantis metų sezonams, galiausiai lengva ranka išmetame drabužius į konteinerį. Retas susimąsto, kad namuose turimai tekstilei nebūtina keliauti į šiukšliadėžę, nusprendus, kad šioji nebereikalinga. Neretai tekstilės gaminius dar galima prikelti antram gyvenimui, suteikiant šansą atsidurti kitose rankose.
„Visada labai mėgdavau lankytis dėvėtų prekių parduotuvėse ir sumedžioti išskirtinius, pigius perliukus. Tai suteikdavo didesnį malonumą, nei perkant naujas prekes. Ir visada kildavo klausimas – kur dėti senus, bet dar labai gerus rūbus?“ – pasakoja „Meta tvarios mados namų“ įkūrėja Asta Burneckienė.
Taip moteriai toptelėjo idėja įkurti komiso principu veikiančią parduotuvę, į kurią moterys turi galimybę atnešti ir parduoti savo mylėtus, bet dar nenudėvėtus rūbus ir aksesuarus. Pirmąją parduotuvę A. Burneckienė atidarė prieš trejus metus, palėpėje. Pradžioje rūbus čia sunešė draugės, draugių draugės ir, kaip pasakoja moteris, taip po truputį ėmė suktis tvarios mados ratas. Nors lengva nebuvo, tikėjimas idėja buvo stipresnis, o karantino metu prasidėjo ir parduotuvės viešinimas socialinėje erdvėje, po kurio paaiškėjo – poreikis tokioms parduotuvėms Lietuvoje yra.
„Šiandien turime jau keturias parduotuves: Vilniuje įsikūrėme prekybos centre „G9“ ir „BIG Vilnius“, Klaipėdoje – Kūlių vartų g. 5 ir prekybos centre „Studlendas“. Ateityje planuojame atsidaryti daugiau parduotuvių ir kituose miestuose, kad galėtume užkrėsti tvarumo virusu kuo daugiau pirkėjų. Pervartojimas ir galvojimas apie pirkinius atsakingiau yra labai svarbi mūsų nešama žinutė. Mūsų parduotuvės – tai ne tik vieta, kur galima atnešti ir parduoti savo rūbus, tai bendrystė ir rūpestis mūsų aplinka“, – sako pašnekovė.
„Meta tvarios mados namų“ verslo vystymo vadovas Laimonas Burneckis „Delfi“ surengtoje „Tvarumo kurso“ konferencijos diskusijoje apie žiedinę ekonomiką atskleidė, kad šeimos tikslas yra atidaryti iš viso 20 nuosavų ir 20 franšizės tipo parduotuvių, kad poveikis aplinkai būtų gerokai didesnis. Šiandien verslininkai gali pasigirti, kad per visą jau turimų parduotuvių gyvavimo laikotarpį jau išgelbėjo apie 50 tūkst. vienetų drabužių, kitaip tariant – du didelius sunkvežimius.
„Mes paskaičiavome, kad jeigu džinsams pagaminti reikia apie 70 litrų vandens, tai mes išsaugojome jau 200 tūkst. litrų. Jeigu mes pasieksime savo tikslus turėti tokį parduotuvių skaičių, kas mėnesį išsaugosime po vieną sunkvežimį tekstilės ir per metus į ekonomiką grąžinsime apie 300 tūkst. vienetų rūbų. Be to, į ekonomiką jau grąžinome ir 1 milijoną eurų. Tai, kas galėjo išvažiuoti į trečiąsias šalis, liko čia Lietuvoje – išmokėjome moterims už parduotus daiktus, sumokėjome mokesčius, įdarbinome žmones. Manau, skaičius didinsime, bet tai vis tiek yra svarus žingsnis“, – konferencijoje aiškino L. Burneckis.
Kaip pasakoja A. Burneckienė, vienos šeimos parduotuvių klientės turi galimybę nusipirkti aukštosios mados gaminių už itin mažas kainas, kitos – turi galimybę rūpintis pervartojimo idėja. O svarbiausia – visos jos kartu sudėjus suteikia antrą šansą tiems drabužiams, kurių išmesti dar tikrai nereikia.
„Mes neskatiname pirkti bet ko, mūsų tikslas, kad moterys galėtų rasti kokybę už labai gerą kainą. Kartais rūbas grįžta dar kartą ir vėl būna parduodamas, taip sukamas tvarus mados ratas. Mes vengiame tokių prekės ženklų, kurie jau nauji parduodami labai pigiai, nes dažniausiai jie būna prastos kokybės, o ir gamybos procese dažniausiai būna išnaudojami žmonės, mokant jiems labai mažus atlyginimus. Dideli dėmesį atkreipiame į rūbo sudėtį, nes tai svarbu mūsų klientėms.
Emocinis ir neapgalvotas pirkimas tikrai yra dažna problema, o jei, pavyzdžiui, dėvėtų prekių parduotuvėse galima nusipirkti rūbų po 1–2 eurus, tai kartais net negalvojama, ar to rūbo tikrai reikia. Šioje vietoje dėvėta mada nelabai skiriasi nuo greitosios mados – viršų ima kiekybė, o ne kokybė. Mes tuo ir skiriamės nuo kitų, kad neįvežame tonomis rūbų į šalį, o prekiaujame tuo, ką moterys turi savo spintose. Rūbus ir aksesuarus kruopščiai atrenkame ir siūlome klientui gaminius be defektų, kokybiškus ir mažai dėvėtus, kažkada labai mylėtus ir su istorija. Pas mus galima rasti daug premium klasės rūbų, tokių, kaip „MaxMara“, „Stefanel“, „Marella“, „Guess“ ir panašiai“, – aiškina ji.
Nesinori parduoti? Pagalvokite apie tekstilės konteinerius
Dar viena alternatyva – teisingas tekstilės atliekų rūšiavimas. Neturintiems laiko galvoti, kur ir kokiais būdais parduoti savo turimus rūbus, į pagalbą skuba tekstilės konteineriai, kuriuos galima rasti bene visoje Lietuvoje. Kaip pasakoja „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorius Konstantinas Gurinas, gyventojų sąmoningumas metams bėgant auga, o tai rodo į tekstilės rūšiavimo centrą atkeliaujantis didesnis kiekis tekstilės gaminių: praeitų metų sausio-rugpjūčio mėnesiais buvo surinkta 2100 tonų, o šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais 2600 tonų tekstilės – maždaug 24 proc. daugiau.
„Vis dėlto, tyrimai rodo, kad iki šiol Lietuvoje teisingai išrūšiuojama tik apie 1,5 kg tekstilės iš 10,2 kg, tenkančių vienam namų ūkiui. Taip prarandama galimybė pratęsti tekstilės gyvenimą“, – pastebi pašnekovas.
Be to, pasitaiko ir tokių atvejų, kai turint gerų intencijų ir noro prikelti tekstilę antram gyvenimui, daromos klaidos, kurios padaro daugiau žalos nei naudos. Kaip aiškina pašnekovas, nors dažna gyventojų daroma klaida yra tekstilės atliekų metimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, pasitaiko ir tipinių klaidų dėl elgesio su tekstilės konteineriais.
„Viena jų – sudėvėtų ir naudoti netinkamų tekstilės gaminių palikimas tekstilės konteineriuose. Į tekstilės konteinerį pakliuvę netinkami gaminiai, pavyzdžiui, šlapia, tepaluota tekstilė, maisto atliekos, ne tik netinka tolimesniam rūšiavimo procesui, bet ir sugadina tinkamą tekstilę“, – aiškina specialistas.
Jo teigimu, į tekstilės konteinerius turėtų keliauti tik dar tinkama naudoti tekstilė: švarūs, nesuplyšę ir dar naudoti tinkami suaugusiųjų ir vaikų drabužiai, batų poros, užuolaidos, rankšluosčiai, patalynės užvalkalų komplektai, rankinės ir diržai.
„Suplyšę, sutepti, nepataisomai sudėvėti ir jau naudoti nebetinkami drabužiai, kilimai, įvairios tekstilės atraižos šiuose konteineriuose atsidurti neturėtų – juos reikėtų pristatyti į stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikšteles“, – aiškina specialistas.
Į „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo centrą kiekvieną mėnesį vidutiniškai atkeliauja 325 tonos tekstilės, ji rūšiuojama ir skirstoma į beveik 100 skirtingų kategorijų pagal medžiagiškumą, sezoną, paskirtį, kartu atskiriami jau dėvėjimui netinkami tekstilės gaminiai.
„Iki 85 proc. jos yra tinkama pakartotinam naudojimui (dėvėjimui) ir pakartotiniam medžiagų panaudojimui (perdirbimui į kitus gaminius). Antriniam panaudojimui nebetinkami tekstilės gaminiai perdirbami į žemesnės kategorijos gaminius, pavyzdžiui, industrines šluostes. Išrūšiuota tekstilė realizuojama tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, likusi naudojama elektros ir šilumos energijai gauti“, – sako K. Gurinas.
Tekstilės rūšiavimo verslo direktorius informuoja, kad šiuo metu įmonė aptarnauja maždaug 300 tekstilės konteinerių visoje Lietuvoje. Bendrovės tekstilės konteineriai yra įrengti Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje, Šakiuose, Vilkaviškyje, Mažeikiuose, Neringoje, Ukmergėje, Kazlų Rūdoje.
„Mūsų įmonė taip pat aptarnauja ir savivaldybėms priklausančius konteinerius, pavyzdžiui, Vilniaus mieste, Trakų rajone, Švenčionių rajone ir kt. Siekiame sudaryti sąlygas gyventojams kuo patogiau atsikratyti jiems nereikalingų tekstilės gaminių, todėl toliau plėsime tekstilės konteinerių tinklą. Kitais tai planuojame daryti Klaipėdoje ir Vilniaus rajone“, – teigia pašnekovas.
